Lietuva Rusijos imperijoje
Datos:
1803 m. Lietuvos vyriausioji mokykla buvo pertvarkyta į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą;
1807 m. Tilžės taika. Baudžiavos panaikinimas Napoleono įkurtoje Varšuvos kunigaikštystėje;
1812 m. Prancūzų imperatorius Napoleonas įžengė į Lietuvą (žygis į Rusiją), Lietuvių bajorijos viltis atkurti LDK; Lietuvoje savo veiklą atnaujino masonų ložės;
1815 m. Vienos kongreso sprendimu sukurta Lenkijos Karalystė, į kurią įėjo ir Lietuvos dalis;
1817-1823 m. Slaptų draugijų veikla;
1830-1831 m. Sukilimas prieš caro valdžią Lenkijoje ir Lietuvoje;
1832 m. Vilniaus universiteto uždarymas;
1840 m. LDK statuto veikimo panaikinimas;
1861 m. Baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje (taip pat Lietuvoje iki Nemuno) Aleksandro II manifestas;
1863-1864 m. Sukilimas prieš caro valdžią Lenkijoje ir Lietuvoje;
1864 m. Uždraustas lietuviškas raštas lotyniškais rašmenimis;
1865 m. Vyskupas M. Valančius pradėjo organizuoti pasipriešinimą rusinimo politikai. Jis skatino kunigus raginti valstiečius, liaudį nesileisti pritraukiamiems į stačiatikybę, boikotuoti kirilica parašytas knygas, steigti slaptas lietuviškas mokyklas;
1883-1886 m. Ragainėje išleistas pirmasis slaptas lietuviškas laikraštis „Aušra“;
1889-1905 m. Rytprūsiuose spausdinamas žurnalas „Varpas“;
1896 m. Įkurta pirmoji partija Lietuvoje – Lietuvos socialdemokratų partija, į savo programą įtraukusi nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėją;
1902 m. Įkurta Lietuvių demokratų partija, taip pat stojusi už Lietuvos nepriklausomybę;
1904 05 07 Panaikintas Lietuviškos spaudos draudimas;
1905 12 04-05 Didysis Vilniaus Seimas.
Sąvokos:
Aušrininkai – pirmojo lietuviško laikraščio (1883-1886 m.) „Aušra“ redaktoriai: Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Jurgis Mikšas, Martynas Jankus;
Autonomija – Valstybės dalies ar tam tikros gyventojų grupės (tautinės, religinės) teisė turėti savivaldą, savarankiškai spręsti savo vidaus reikalus paisant įstatymų;
Blaivininkai – žmonės, prilkausantys Valančiaus įkvėptam blaivininkų sąjūdžiui (1858-1864 m.);
Daraktoriai – nuo XIX a. iki 1863 m. parapinių mokyklų, o nuo 1863 m. uždraudus parapines, slaptųjų mokyklų mokytojai;
Filaretai – Vilniaus universiteto studentų organizacija. Veikė 1820–23 metais. Įsteigė filomatas Tomas Zanas;
Filomatai – nelegali anticarinė Vilniaus universiteto studentų draugija, veikusi 1817-1823 m.;
Graždanka – kirilicos forma;
Knygnešiai – Lietuviškų spaudinių gabentojai per Vokietijos–Rusijos sieną į Lietuvą arba platintojai Lietuvoje spaudos draudimo (1864–1904) metu;
LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, pirmoji partija Lietuvoje (1896 m.);
Masonai – Masonų teritorinės organizacijos veikėjai. Keletas ložių sudaro šalies didžiąją ložę. 1921 m. įsteigta nacionalinių didžiųjų ložių sąjunga. Lietuvoje 1778 m. susidarė „Gerojo ganytojo ložė“, vėliau veikė „Uoliojo lietuvio“, „Gerojo ganytojo“, „Išminties šventovės“, „Tobulosios vienybės“, „Palemono“ ir kt. ložės.
Rusinimas – Rusų noras Lietuviams primesti savo kalbą, tikėjimą, papročius;
Šubravcai – slapta studentų ir išsilavinusių žmonių organizacija (1817-1823 m.);
Tautinis atgimimas – tai tautos judėjimas dėl laisvės ir valstybingumo;
Trėmimai – sukilėlių, dažniausiai bajorų, priverstinis išvežimas į Rytus;
Varpininkai – 1888–1902 m. veikusi lietuvių liberali demokratinė grupuotė. Kovojo prieš tautinę priespaudą, lenkinimą, rūpinosi lietuvių tautinės savimonės, kultūros ugdymu, propagavo pažangius ūkininkavimo metodus. Rengdavo metinius suvažiavimus, kurie rinkdavo varpininkų centro arba vykdomąjį komitetą. Veikloje dalyvavo V. Kudirka, J. Adomaitis-Šernas, J. Staugaitis, K. Grinius, A. Smetona. Leido žurnalus „Varpas“ (1889–1905), „Ūkininkas“ (1890–1905), „Naujienos“ (1901–1903). 1902 m. varpininkai susibūrė į Lietuvių demokratų partiją;
Vilniaus imperatoriškasis universitetas – intelektualų ir visuomenės švietimo centras;
Žemaičių tautinis sąjūdis – lietuvių tautinis atgimimo sąjūdis, pagrindiniai kultūrininkai: J.A.Giedraitis, D.Poška, Kajetonas Nezabitauskis, Simonas Stanevičius, kunigai Silvestras Valiūnas ir Antanas Strazdas;
Asmenybės:
Aleksandras II (1855-1881) – Rusijos caras, 1861 m. paskelbė baudžiavos panaikinimo manifestą. Slopindamas sukilimą, Lietuvoje ir Lenkijoje sutelkė dideles karines pajėgas;
A.Baranauskas – (1835 – 1902) Lietuvių rašytojas – poema „Anykščių šilelis“, eil. „Dainu dainelę“, „Saulėtekis“;
J.Basanavičius (1851-1927) – tautos atgimimo patriarchas, pirmo slapto lietuviško laikraščio „Aušra“ 1883 m. įkūrėjas ir redaktorius. Vienas iš 1905 m. Vilniaus Didžiojo Seimo iniciatorių;