Steigiamasis seimas ir konstitucija
Valstybės Taryba 1918 metų lapkričio mėnesio 2 d.atšaukė Uracho išrinkimą Lietuvos karalium , valdymo formos klausimą ji paliko spręsti steigiamajam seimui.Tą pačią dieną V.Taryba priėmė „Laikinės konstitucijos pamatinius dėsnius“,kuriais ji pasiėmė suvereninės Lietuvos galią .Vyriausius laikinės valstybės organus sudarė tada Valstybės Taryba, Valstybės Tarybos prezidiumas –iš prezidento ir dviejų viceprezidentų – ir ministerių kabinetas , atsakingas prieš Valstybės Tarybą .
Tais pat laikinės konstitucijos dėsniais buvo paskelbta visų piliečių lygybė prieš įstatymus ,pašalintos luomų privilegijos , laiduotos įvairios piliečių laisvės ir palikti visi prieš karą veikę įstatymai ,kiek jie neprieštaravo šitiems dėsniams .Vėliau ministerių kabinetui buvo duota teisė leisti įstatymus Valstybės Tarybos tarpusesijų metu .
1919 metų balandžio mėn. 4 d. Laikinės konstitucijos pamatiniai dėsniai buvo pakeisti ,būtent ,vietoj V.Tarybos prezidiumo ,buvo įsteigtas valsybės prezidento organas. Tą pačią dieną V.Taryba išrinko A. S m e t o n ą pirmuoju Lietuvos prezidentu . Tada buvo taip pat įkurta ir valstybės kontrolė .
Rinkimai į steigiamąjį seimą buvo paskelbti jau 1920 metų pradžioje o renkamosios dienos nustatytos balandžio mėn. 14 – 15 d. .
Susirinkęs gegužės 15 d., stegiamasis seimas vienu balsu patvirtino Lietuvos
valstybės nepriklausomybės atstatymą ir tuojau pareiškė ,kad ji būsianti demokratinė respublika . Turėdamas uždavinį sudaryti valstybės konstituciją ,steigiamasis seimas iš pradžių sudarė naują laikinę konstituciją ,kuri buvo prezidento A.Smetonos paskelbta 1920 metų birželio 10 dieną . Prezidentą turėjo rinkti stegiamasis seimas , tačiau ,ligi jis buvo išrinktas , jo pareigas ėjo st.seimo pirmininkas A. Stulginskis .Lenkų puolimo metu , 1920 m.spalio mėnesį ,st.seimas padarė pertrauką ir įkūrė vadinamąjį mažajį seimą iš st.seimo pirmininko ir šešių renkamų narių , kurie perėmė einamuosius st. Seimo darbus.
Galutinė konstitucija buvo priimta tik 1922 metų rugpjūčio mėn.1 d.
Konstitucija nustatė Lietuvos valstybei demoktarinės respublikos formą su valstybės spalvomis – geltona , žalia , raudona – ir valstybės ženklu – baltu Vyčiu raudoname dugne .Piliečiams laidavo plačias teises ir laisves ir apsaugojo nuosavybės teisę.Tautos atstovai , renkami kas treji metai visuotiniu ,lygiu ,tiesioginiu ir slaptu balsavimu ,proporcingąja rinkimų sistema , turėjo sudaryti seimą ,kurs turėjo leisti įstatymus ,prižiūrėti vyriausybės darbus ,tvirtinti biudžetą ,sutartis ,pradėti ar baigti karą ir t.t.
Tuojau įsigaliojus konstitucijai buvo paskelbti rinkimai į pirmąjį seimą .Jis susirinko lapkričio mėn.13 dieną ir išrinko konstitucijos nustatyta tvarka prezidentą Aleksandrą Stulginskį kurs ligi tol , kaip steigiamojo seimo pirmininkas ,ėjo prezidento pareigas . Valstybė perėjo į konstitucinio demokratinio parlamentarizmo periodą.
Žemės reforma ir sava valiuta
Žemės valdymo ir nuosavybės santykiais ėmėsi rūpintis dar laikinė vyriausybė 1918 metais. Laikinį žemės reformos įstatymą steigiamasis seimas beveik be pakeitimų patvirtino ,tepridėjęs tik tiek ,kad aprūpinus žeme kariškius ,žemės galėjo gauti ir bežemiai su mažažemiais .
Šalia tos mažosios reformos ,1920 metais steigiamasis seimas pradėjo ir didžiąją žemės reformą . Didžiosios žemės reformos įstatymas buvo išleistas tik1922 metais kovo 29 d. Jos tikslas buvo ne tik aprūpinti žeme bežemius ir mažažemius ,bet ir patį žemės valdymą taip sutvarkyti ,kad būtų tinkamos sąlygos tarpti žemės ūkiui, -pirmiausia smulkiajam ir vidutiniam ūkiui Reforma dar norėjo perimti į valstybės nuosavybę tuos žemės turtus ,kuriuos valstybė gali tikslingiau sunaudoti ir apsaugoti ,negu privatiniai asmens..
Greta žemės reformos ,tvarkančiosi valstybės ūkiui didžiausią reikšmę turėjo ir savos lietuviškos valiutos įvedimas .Savų pinigų klausimą išsprendė1922 metų rugpjūčio 16 d. įstatymas paskelbęs naują piniginį vienetą – litą ir pinigų sistemą , paremtą auksu ( litas – 0,150462 gramų gryno aukso ) .
Tarptautiniai santykiai
Susikūrus Tautų Sąjungai Lietuvos vyriausybė kreipėsi į ją , prašydama priimti Lietuvą į tą naują tarptautinių santykių tvarkymo ir taikos saugojimo įstaigą ,kaip savarankišką nepriklausomą valstybę.Visuotiniame Tautų Sąjungos susirinkime visų trijų Pabaltijo valstybių priėmimo klausimas buvo teigiamai išspręstas . .Nuo 1921 metų rugsėjo 22 d.Lietuva įėjo lygiomis teisėmis į pasaulio valstybių draugiją. Bet tas įėjimas dar neišsprendė juridinių santykių su visa eile valstybių . De jure Lietuva tebuvo pripažinta tik Vokietijos , Rusijos ,Šveicarijos,Argentinos , Meksikos ir Latvijos bei Estijos.Iš didžiųjų santarvės valstybių pirmoji pripažino Lietuvą Šiaurės Amerika ,Anglija ,Prancūzija ,Italija ir Japonija pripažino tiktai 1922 metų gruodžio 20 d. pateikusios sąlygą , kad Lietuva pripažintų Versalio sutarties
nuostatus,liečiančius Nemuno navigacijos režimą,t.y. jo internacionalizavimą.Nuo tos dienos Lietuvos valstybė užmezgė normalius diplomatinius santykius su visomis valsybėmis ,išėmus Lenkiją ir įsteigė svarbesniosiose valstybėse savo pasiuntinybes.Klaipėdos krašto prijungimas