Lietuva žiniu ekonomikos kūrimo kelyje
5 (100%) 1 vote

Lietuva žiniu ekonomikos kūrimo kelyje

TURINYS

Įvadas 3

1. Žinių ekonomikos samprata 4

2. Žinių ekonomika Lietuvoje 5

3. Žinių ekonomikos idėjos skleidėjai Lietuvoje 7

Išvados 9

Naudota literatūra 10

ĮVADAS

Globalizacijos ir informacijos era vadinamame XXI amžiuje vieni plačiausiai vartojamų literatūroje terminų yra „informacija ir informacinė visuomenė“, „žinių vadyba“, „žinių ekonomika“ ir pan. Tai terminai, susiję vienas su kitu ir turintys vieną juos jungiantį bendrą bruožą- žinių aspektą.

Šiais laikais bet kokios srities specialistai, atstovai, darbuotojai stebėdami, kas vyksta jų aplinkoje ir siekdami efektyviau konkuruoti, reaguoja į atsirandančias naujoves, aiškinasi, kaip jos veikia, stengiasi pritaikyti jas ir savo darbe. Taip jie atnaujina savo žinių bagažą. Tačiau žinių atnaujinimas – dar ne viskas. Įmonės nori, kad jų produktai ir paslaugos būtų patrauklesnės nei jų konkurentų. Todėl jos pačios stengiasi patobulinti ar pakeisti savo veiklą taip, kad ji taptų pranašesnė. Tuomet yra sukuriamos naujos technologijos, padaromi atradimai – kitaip tariant, sukuriamos naujos žinios.

Kaip teigia prof. R. Gudauskas, žinių samprata yra labai sudėtinga, įvairi ir daugiaprasmė. Epistemologiniu požiūriu žinių prigimtį ir esmę daugelį šimtmečių tyrinėja įvairių sričių mokslininkai. Knygoje Managing Knowledge: Building Blocks for Success pateikiamas toks žinių apibrėžimas: „žinios yra pažinimo ir įgūdžių, kuriuos individai naudoja problemoms spręsti visuma. Ši visuma apima ir teorines, ir praktines kasdieninės veiklos taisykles ir instrukcijas. Žinios yra pagrįstos duomenimis ir informacija, tačiau priešingai jiems yra visuomet susijusios su asmenimis. Jas kuria individai siekdami išreikšti savo įsitikinimus apie priežastinius ryšius”. Turimos žinios leidžia atlikti intelektinius ar fizinius veiksmus ir yra iš esmės gebėjimas pažinti tikrovę. Žiniomis grįsta veikla įmanoma, kai daug visuomenės narių susiburia žinioms gaminti ir atgaminti; visuomenė sukuria žinių cirkuliavimo ir apsikeitimo erdvę; informacinės technologijos plačiai naudojamos žinioms kodifikuoti ir perduoti. Visuomenėje, kurioje vyksta tokie porcesai, t.y. kurioje daug veiklos sričių yra grindžiamos žiniomis, vadinama žinių visuomene. Joje esminį vaidmenį vaidina žinių vadyba, t.y. efektyvus organizacijos išteklių panaudojimas nemėginant daryti antrinių „atradimų“ , o strateginiu žinių vadybos aspektu tampa žinių ekonomika.

Šio darbo tikslas- panagrinėti žinių ekonomiką Lietuvoje. Pirmiausiai bus apžvelgta žinių ekonomikos samprata, o vėliau bus pateiktos žinių ekonomikos prielaidos Lietuvoje. Darbo pabaigoje bus pateikiamos išvados ir bibliografijos sąrašas.

1. ŽINIŲ EKONOMIKOS SAMPRATA

Kas yra žinių ekonomika?

Tai ekonomika, kurios dinamiką lemia investicijos ne į fizinį kapitalą, bet į žinių kūrimą ir naudojimą. Ekonomikai žinios visuomet yra svarbios, tačiau šuo metu nepalyginamai išaugę žinių kūrimo, platinimo ir naudojimo mastai lemia, kad žinios yra tikroji ekonomikos „varomoji jėga“, o jų naudojimas tapo svarbiausiu ekonomikos augimo veiksniu. Įmonės ir organizacijos, pritaikydamos žinias, sukuria naudingesnius ir pelningesnius produktus ar paslaugas nei turėdamos tuos pačius išteklius ir nepritaikydamos žinių .

Žinių ekonomika nėra kažkas labai skirtingo nuo įprastinės ekonomikos. Ji yra ekonomika visais tradiciniais požiūriais, tik žinios joje vaidina daug didesnį vaidmenį negu anksčiau. Žinių naudojimas lemia šalies ar įmonės konkurencingumą, o šis – ekonomikos augimą.

Žinios visada buvo svarbios ekonomikai, tačiau dabar nepalyginti išaugę žinių kūrimo, platinimo ir naudojimo mastai lemia, kad ekonomiką „varo“ žinios, jų naudojimas tapo svarbiausiu ekonomikos augimo veiksniu. Informacinės technologijos ne tik spartina žinių sklaidą, bet ir pasiūlo neregėtai veiksmingų būdų valdyti verslą, reformuoti valstybės valdymą ir t.t. Informacinių technologijų ir naujų žinių poveikis ekonomikai tapo toks įspūdingas, kad kai kurie ekonomistai kalba apie „naująją ekonomiką“, kurioje galioja visai naujos taisyklės, nebereikalingi seni sugebėjimai, ir tik naujos įmonės galės išgyventi jos sąlygomis. Tačiau žinių ekonomika yra normali ekonomika, kurios keliu eina ir Lietuva .

Verta pabrėžti, kad žinių ekonomikos įmonėje, kuri savo veikloje naudoja naujausias žinias ir kuria naujas, mokymasis visą gyvenimą yra natūrali verslo ciklo dalis. Žinių ekonomika gali egzistuoti tik tuomet, jei jos dalyviai nuolatos mokosi, jei jie perima pasaulyje sukurtas žinias, jas naudoja, patys kuria žinias ir jas perteikia kitiems. Mokymasis visą gyvenimą neatskiriamas nuo žinių įmonės, kuri ne tik naudoja iš aplinkos gautas žinias, bet ir perduoda jas iš vienos savo darbuotojų kartos į kitą .

.

2. ŽINIŲ EKONOMIKA LIETUVOJE

„Žinių ekonomikos plėtra gali tapti nauja Lietuvos nacionaline idėja“, – teigė Prezidentas Valdas Adamkus. „Lietuva, kurdama žinių visuomenę, dar nėra tarp lyderių. Šalies laukia sudėtingas uždavinys – kuo skubiau socialiniu ir ekonominiu požiūriu pasivyti Europos senbuves“, – sakė Prezidentas. V. Adamkaus nuomone, tai įmanoma tik tuomet, jei valstybė dar sparčiau, nei
kitos šalys, plėtos žinių ekonomiką .

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 768 žodžiai iš 2477 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.