Turinys :
• Įvadas
• Lietuvių liaudies dainų švelnumas
• Darbo dainos
• Vestuvių dainos
• Šeimos gyvenimo dainos
• Vaikų dainos
• Literatūra
• Išvados
Įvadas
Perskaitę šį referatą sužinosite apie lietuvių liaudies dainas. Kad dainos skirstomas į darbo – arimo, rugiapjūtės, medžioklės ir t.t., į vestuvių – piršlybos, vestuvės, grįžtuvės, į šeimos – santykiai šeimoje ir į vaikų.
Lietuvių liaudies dainų švelnumas
Svarbiausias liaudies dainų bruožas lyrizmas – tai yra gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas.
Lietuvių dainų savitumas, kuriuo jos skiriasi nuo kitų dainų, yra jų tikras natūralumas, jų nevaržomas paprastumas, atmetąs bet kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą, trumpai tariant, visas poezijos puošmenas. Tuo jos iš pirmo žvilgsnio jau pasirodo kaip iš pačios liaudies kilę kūriniai. Iš dainos galima lengvai numanyti, ar svetima ranka yra prie jos prisidėjusi, arba ar žmogus, gerai pažįstąs klasikinę literatūrą, įsijautęs į liaudies dvasią ir imitavęs liaudies dainą.
Lietuviu liaudies dainų skirstymas
Darbo dainos
Darbo dainos yra viena iš seniausiu tautosakos rūšių. Jos vaidina ypač svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, padėdamos organizuoti darbą, lengvindamos jį.
Mus pasiekusios lietuvių liaudies darbo dainos yra feodalizmo ir kapitalizmo laikų valstiečių dainos. Jose atsispindėjo įvairūs žemes ūkio darbai.
Darbo dainos Lietuvoje buvo kuriamos ir gausiausiai gyvavo feodalizmo laikais. Vėliau atsirandant tobulesniems darbo įrankiams ir imant naudoti žemės ūkyje mašinas, senosios darbo dainos pradėjo nykti. Dėl to daugelis dainų atitrūko nuo vieno ar kito konkretaus darbo ir virto, bet kada dainuojamomis dainomis darbo tematika.
Arimo dainos – jų užrašyta lyginant su kitais darbo dainų žanrais nedaug. Tačiau jos yra vienos iš meniškiausių Lietuviu liaudies dainų. Arimo dainose neretai apdainuojami ir jaunimo santykiai, bernelio ar mergelės meilė.
Šienapjūtės dainos – jų yra daug daugiau negu arimo dainų. Čia apdainuojami visi darbai susiję su šienapjūte pradedant pjovimu baigiant susėmimu.
Rugiapjūtės dainos – sudaro turtingiausią darbo dainų grupę. Rugiapjūtės dainų turinys atspindi sunkų moterų rankų darbą. Rugiapjūtės dainų tematika yra dvejopa, vienose iš jų apdainuojama rugių pjovimas, o kitose jo visiškai neminima. Tose dainose kur visai neminimas rugių pjovimas reikšmingą vietą užima meilės bei vedybų tema. Šeimos gyvinimą atspindinčiose rugiapjūtės dainose vaizduojami tėvu ir vaikų santykiai.
Grikių rovimo dainos – čia taip pat apie patį darbą nieko neužsimenama. Kad daina priklauso šitai grupei, nustatoma tik iš dainininku paaiškinimų.
Linų apdorojimo dainos – visose linų rovimo dainose daugiau ar mažiau atsispindi linų apdorojimo darbai. Dažniausia toje pačioje dainoje išskaičuojamas bemaž visas ilgas linų auginimo ir apdorojimo darbų ciklas. Linų rovimo dainose, kaip ir kitose darbo dainų žandruose, didžiai vertinamas darbas bei darbininkai, pašiepiami tinginiai.
Iš namų darbų dainų ryškiausiai išsiskiria verpimo ir audimo dainos:
Verpimo dainos – pagrindinė tema yra pats verpimas, verpėjas, ratelio apdainavimas.
Audimo dainos – jose vyrauja audimo paveikslai, čia apdainuoja audėja, staklės, plonos drobes.
Žvejų dainos – skiriamąjį bruožą sudaro jūros tematika, minimos pajūrio vietoves. Kai kuriose dainose labai vaizdžiai ir tikroviškai vaizduojamas žvejojimas .Žvejų dainų turinys rodo, kad jos kilusios Lietuvos pajūrio rajonuose.