Lietuviu liaudies dainos
5 (100%) 1 vote

Lietuviu liaudies dainos

tida

Darbo dainos

Turtingiausia,savičiausia(tai yra,nepanaši į kitų tautų),vertingiausia lietuvių tautosakos dalis-dainuojamoji tautosaka,kuri,anot folkloristų,ypač suklestejo XVIa.pab.-XVIIa.Svarbiausias lietuvių liaudies dainų bruožas lyrizmas.Tai leidžia samprotautai ir apie mūsųtautosakos moteriškumą-turbūtdaugiausia ją kūrė moterys.Lietuvių kultūroje nėra išlikę visuotinai išgarsėjusių profesionalių dainų.

Dainos lydėjo įvairius valstiečių ūkio darbus.Dainuoti prieš ir po darbo,per pertraukas taip patiko,tapo beveik tokia pačia būtinybe kaip dirbti.Skirtingiems darbams buvo kuriamos vis kitos dainos.Dainos,kaip ir darbai,turėjo savo tvarką,suderintą su metų laikais.Ypač tai ryšku iš laukų darbų dainų.Pavasarį skambėdavo arimo,vasarą-šienapjūtės,javapjūtės,grikių rovimo,vėliau-linarovio,o rudenį ir žiemą-kūlimo dainos.Natūraliai prie gamtos kaitos derinosi ir gyvulių ganymas:prasidėdavo pavasarį ir baigdavosi vėlų rudenį.Visą tą laiką skambėjo ganymo dainos,raliavimai.Malimo dainos buvo dainuojamos ištisus metus.

Vienos dainos dainuotos dirbant laukuose(arimo,šienapjūtės dainos,taip pat toskurios dainuotos raunant linus bei kanapes).Kitos-namų darbų(malimo,verpimo,audimo)arba buities darbų(skalbimo,drobių balinimo)dainos.

Net sunkiausius darbus kaimo žmogus sugebėjo pagražinti dainos menu.Ne visi darbai vienodai palankūs kūrybai.Laukų darbai pažadindavokūrėjų sielas aukštesniam meniniam skrydžiui negu namų darbai.Malimas buvo per daug vienodas,sekinantis darbas.Tad retai jis teįskeldavo kūrybinę kibirkštį.Malimo dainelės-trumpi neįmantrūs dvieiliai,ketureiliai ar šiek tiek ilgesni kūriniai.Račiau darbo pobūdis,aplinka neapribodavodainos meninio pasaulio.Neretai darbo vaizdas tėra dainos įžangoje,o kituose posmuose plėtojamas visai kitos,intymesnės temos.

Atskirus darbus lydinčios dainos sudaro savitą repertuarą.Tačiau tam tikros realijos,turinčios bendrų bruožų gyvenime,buityje,papročiuose,darbo organizavime,savaip kreipia ir labai skirtingų dainų turinį.Pavyzdžui,buities realija-apdainuotas pusryčio nešimas įlauką suartina arimo ir šienapjūtės dainas,atsiranda panašūs motyvai.Suartina įvairių rūšių darbo dainas ir bendros vertybinės nuostatos.Darbo dainose aukštinami geri darbininkai-artojai,šienpjoviai,grėbėjos,verpėjos,audėjos,peikiami nemokantys dirbti arba piktai pajuokiami tinginiai ir nevykėliai.

Arimo dainos.Arimo dainų repertuarą sudaro didelės meninės vertės dainos,savitai santykiaujančios su šiuo darbu,turinčios savitą tematiką.Pasitaiko paliudijimų,kad artojui dainuojant geriau sekasi darbas,jo arklys geriau žengia.Dainose kartais užsimenama,kad artojėlis dainuoja ardamas”ūbą laukelį”,tačiau su darbu,jo ritmu arimo dainos tiesiogiai nesisieja.Jų esmė ir vertė atsiskleidžia per daugelį sudėtinių komponentų,kurių bene svarbiausi-poetizuoti veikėjų paveikslai.Konkretų darbą dirbančių ar to darbo fone veikiančių žmonių paveikslus liaudies meninis polėkis dažnai pakyli iki grožio idealo,suteikia jiems gilios prasmės.

Arimo dainų pagrindinis veikėjas-artojas,liaudies dainų žodžiais tariant,bernelis artojėlis.Pagal liaudišką grožio,doros,sumanumo ir darbštumo sampratą jam dainose suteikiami geriausi bruožai.Bernelis artojėlis nėra paprastas žemdirbys,duonos augintojas,šeimos maitintojas.Jis jaunas,pilnas jėgų ir vyriško patrauklumo.Jo paveikslas liaudiškai iškilus ir žavus.Dainose surandama įvairiausių ir puikiausių bruožų išaukštinti artoją ir jo darbą.Lyg pasakų herojus jis kerta ąžuolą šimtašakėlį,dirba iš jo veželį,o iš šakelių-jungelį.Jo paties pasidarytas naujas jungelis,užsiauginti šėmi veršeliai,šėmi jauteliai-pasididžiavimas ir šlovė.Darbas ir jo prasmės suvokimas rodo jį esant dorą,gerą tėvo sūnelį užvadėlį.Jo vyriškumas,išorinis bei vidinis grožis atsiskleidžia darbe:kaip greitai eina jo palši jauteliai,kaip gražiai verčia žemę klevinės palyčėlės,švtrinėja plieniniai noragėliai,būbuoja jauteliai,pavaromi šilkinių botagėlių.Gyvo darbo paveikslą įrėmina gamtos fonas:dainose nuolat pakiliai pabrėžiama,jog bernelis aria pavasario dienelę,kai bunda žemė,plyti laukų erdvė,ir tai ne tik telkia darbui,bet ir skatina lietis nuostabią dainų dainelę,kokios dar niekas nėra dainavęs.Bernelio artojėlio patrauklumas,jo skambios dainos skirtos mergelėms audėjėlėms.

Arimo dainose dažnai greta artojo kuriamas ir simbolinis mergelės paveikslas.Šakotinės struktūros arimo dainose apibendrinančius paveikslus ryškinantys bruožai yra kruopščiai parinkti.

Svarbi arimo dainų tema-pusrytėlio nešimas.Jaunam artojui labiausiai laukiama nešėja-mergelė.Juk tai buvo puikiausia proga jauniems susitikti,pasikalbėti.Ši tema veikiai perauga į artojėlio susitikimą su mergele,bernelio vilionių,piršmosi daugiau ar mažiau išplėtotas temas.Arimo dainų vilionės savitos,berniškos,primenančios naktigonių dainų nuotaikas:artojėlis su užuominomis klausinėja,ar jau užaugo kaselės jam vyniot ant rankelių,moja mergelei nežinia dėl ko:ar dėl jos kraičio,ar dėl pastogėlės,ar dėl jos jaunų dienelių.Kitose dainose ryški socialinė nuostata:bernelis renkasi mergelę vargdienėlę,kuri įpratusi vargelį vargti,ir jis palauš žagrelę,bet
nepalauš širdelės”ant bagočiaus dukrelės”.

Arimo dainų meilės,šeimos sukūrimo motyvai linkę plėtotis,dainininkai jungia prie jų naujus motyvus.arimo tema dažnai lieka tik kaip fonas įvairiems veiksmams ir išgyvenimams vaizduoti.Toks dainų aktyvus gyvavimas silpnina jų ryšį su darbu.

Arimo dainos ne visos vienodai paplito,ne visos lygiai kito.

Arimo dainos yra kupinos pakilios nuotaikos,nuoširdaus džiaugsmo,gražių jausmų.Tradicinė tematika jose interpretuojama savaip.

Šienapjūtės dainos.Tarp šienapjūtės dainų unikalūs yra valiavimai.Jie labiausiai sisiję su pačiu darbo procesu.Pvadinimas kilęs iš būdingiausio šių dainų priedainio valio.

Tradicinių valiavimo posmų-motyvų nėra labai daug.Gražiausiuose apdainuojama pjovėjėlio dalgelė ir grėbėjėlės grėblelis.Gera lengva dalgelė pjovėjėlio garbė ir rūpestis.Jis turėjomokėti pats dalgį įtverti,iškalti, ir išpustyti.Gera dalgelė-tai ir jo šaunumas.Todėl valiuoja dalgį ir dalgkotėlį,žada pats dalgį išpustyti ir dobilėlius išguldyti.Dalgelė niekada nepeikiama,nes pjovėjėlis ja pats rūpinasi.Ją sunku traukti tik tada,kai pusrytėlių laukia,kai pavargsta,kai pieva kelmynė,kai reikia pjauti svetimą pono pievą.Mergelės grėbleliui taip pat netrūksta pagyrų.Jis lengvutis,išrašytas,jaibernelio dovanotas,mažojo brolio padarytas.Čia valiavimai atspindi buities realijas(žiemos vakarais vyrai dirbdavo grėblius šienapjūtei)ir papročius(jaunuoliai juos dovanodavo savo mylimoms mergelėms ir seserims).Dirbo su meile,dailindavo,kad dovana patiktų.Mielą dovaną priimdavo su pdėka ir vertindavo,o nemielą-tiksliau,nemielo dirbtą-pašiepdavo.Tai valiuodavo:grėblelis petadantis-dirbo brolis kapladantis ar kreivadantis;to grėblelio sunkumėlis-nuo bernelio tiginėlio.Dėl tų dovanų pasišaipydavo ir iš grėbėjėlės,dainuodavo,kad jos grėblelis išrašytas,bet iš bernelio išprašytas…Tokiemotyvai,kaip pusrytėlių ir juos nešančios mergelės laukimas,skatina temą plėtoti.Atsiranda susitikimų,meilės,piršimosi motyvų.Kai pusrytėlį neša nemiela mergelė,gimsta šienpjovių berniški,net šiurkštoki posmai,dviprasmiškos užuominosar ir obsceniški pajuokavimai.Kartais mailės tema savo nuoseklia turnio raida priartina kai kuriuos valiavimus prie įprastų meilė dainų.Šių valiavimų posmų-motyvų tvarka būna pastovi.Valiavimai-bendro darbo dainos,kurių būdingiausia tema-darbininko išaukštinimas ir jo šaunumo parodymas.Yra lenktyniavimo motyvų,paraginami ar pajuokiami pritingintys pjovėjai,kartais skundžiamasi nuovargiu,monotonišku darbu.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1263 žodžiai iš 3773 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.