Lietuvių liaudies dainos
5 (100%) 1 vote

Lietuvių liaudies dainos

Lietuva – dainų šalis. Kai žmonės pradėjo kalbėti, pradėjo ir dainuoti. Daina skambėdavo visur, jas dainuodavo visi. Liaudies dainose daug metaforų, epitetų ,palyginimų. Didelę reikšmę turi ir dangaus kūnai, kurie personifikuojami kaip savarankiai, veikiantieji asmenys, ypač epinėje, mitologinėje poezijoje. Kas kelintoje dainoje „aukso pasagėles“, „šilko kamanėlės“, „sidabro naščiai“, „šilkiniai pasaitėliai“, „rausvo vario laivelis“, „deimanto langeliai“, „marmuro staleliai“ – visa tai liudija, kad lietuvių liaudies dainos, kaip ir pati Lietuvos gamta, kaip ir jos žmonės, yra nepaprastai švelnios, pilnos tyro džiaugsmo, svajonių, prasmės.

Truputis istorijos. Pirmieji šaltiniai, kuriuose minimi lietuvių liaudies papročiai, laidotuvės, verksmai ir dainos siekia X ir net IX a. Lietuvių dainas savo raštuose mini F.Dlugošas(1415 – 1480m.), M.Mažvydas(apie 1510 -01563), J.Bretkūnas(1536 – 1602), M. Strijovskis(1547 – apie 1686) ir kiti. Pirmasis lietuvių liaudies dainą su melodija užrašė Karaliaučiaus universiteto studentas lietuvis Bridžius Gedkantas. Ji buvo paskelbta 1634m. Pirmąsias lietuvių liaudies dainas (be melodijos) 1745m. paskelbė Pilypas Ruigys. Pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį paskelbė Liudvikas Rėza. Dar pokeliolikos metų lietuvių liaudies dainų rinkinius su melodijomis išleido E. Budrius, Ch. Barčas ir kiti. Tačiau praeityje daugiausia lietuvių folkloristikai nusipelnė Antanas Juška (1819-1880m.). Jis surinko apie 7000dainų tekstų ir 2000melodijų. Tarp žymiausių šio šimtmečio lietuvių liaudies dainų ir instrumentinės muzikos rinkėjų bei tyrinėtojų yra A.Sabaliauskas, suomių mokslininkas A.Niemis, lietuvių kompozitoriai; M.K.Čiurlionis, M.Petrauskas, S.Šimkus, folkloristai: Z.Slaviūnas, S.Paulius, G.Četkauskaitė.

Apie dainų melodijas.Svarbiausias lietuvių liaudies dainų bruožas – žodžių ir melodijos vienovė. Melodija įprasmina, išryškina žodžius, suteikia jiems meninę, jausminę išraišką. Dainos meninę vertę, populiarumą dažniausia lemia melodijos grožis. Lietuvių melodijos neilgos, dažniausia vienos dalies. Lietuvių liaudies dainos atliekamos savita maniera, kuri gerokai skiriasi nuo profesionalaus chorinio ar solinio dainavomo.

Etnografiniai lietuvių liaudies dainų bruožai Didžiulė tautų dvasinių turtų saugotoja buvo ir tebėra liaudies daina. Greta kalbos ypatumų, kiekvieno Lietuvos krašto savitumas taip pat ryškiai atspindi dainų melodijas, ypač jų intonacinės bei balsų derinimo savybės, dainavimo būdas.Šiuo požiūriu ryškiausiai išsiskiria dzūkų, šiaurės rytų aukštaičių bei žemaičių dainos.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 389 žodžiai iš 767 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.