Lietuvoje gyvenančių dienių drugių šeimos jų pagrindiniai atstovai
5 (100%) 1 vote

Lietuvoje gyvenančių dienių drugių šeimos jų pagrindiniai atstovai

Lietuvoje gyvenančių dienių drugių šeimos, jų pagrindiniai atstovai.

Turinys:

Turinys………………………………………………………………………………………………………………………………………..1

Šeima Storgalviukai (hesperijos) – Hesperiidae………………………………………………………………………………..2

Šeima Būriuotieji – Papilionidae…………………………………………………………………………………………………….4

Šeima Baltukai – Pieridae……………………………………………………………………………………………………………..5

Šeima Melsviai (mėlynukai) – Lycaenidae ………………………………………………………………………………………8

Šeima Nimfalijos – Nymphalidae………………………………………………………………………………………………….12

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………………………21

Naudota literatūra………………………………………………………………………………………………………………………..22Šeima Storgalviukai (hesperijos) – Hesperiidae

Nedideli drugiai plačia galva. Ilgis mažesnis už plotį, akys galvos šonuose, didelės. Antenos verpstiškos, kartais su kabliška viršūnėle. Jų ilgis iki ½ priekinio sparno. Krūtinė stambi, kojos visiškai išsivysčiusios. Sparnai, palyginti su stambiu kūnu, nedideli. Priekiniai sparnai siauri, pailgėję, su smailia viršūne. Sparno piešinį sudaro dėmės ar permatomi langeliai tamsiame fone. Ant sparnų yra išsidėsčiusios androkoninės struktūros – modifikuoti žvyneliai, kurie dažniausiai sudaro juosteles viršutinėje sparno dalyje. Kai kurių rūšių tikslus apibūdinimas įmanomas tik pagal genitalines struktūras. Vikšrai ant įvairių žolinių augalų. Viena rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pasaulyje žinoma apie 3000, palearktikoje – 200, Europoje – 45, Lietuvoje aptinkama 14 rūšių. Keletas šios šeimos atstovų randamų Lietuvoje:

Juodoji hesperija (Erynnis tages).

Biotopas: gyvena atvirose, gerai įšildomose, žole apaugusiose pievose, šalia mišrių miškų.

Skraidymo laikas: Lietuvoje išsivysto tik viena karta, lenkijoje galima pamatyti ir antrąją, skraidančią VII – VIII.

Mitybiniai augalai: garždenis (Lotus sp.), raženis (Securigera sp.), liucerna (Medicago sp.) ir kiti pupiniai.

Bendras paplitimas: Europa, mažoji ir Vidurinioji Azija iki Amūro.

Pietinė hesperija (Carcharodus floccifera)

Biotopas: gyvena mišriuose, lapuočių miškuose, aptinkama prie miško keliukų, pamiškėse, kirtimuose.

Skraidymo laikas: VI – VII.

Mitybiniai augalai: notra (Stachys sp.).

Bendras paplitimas: Europa, Sibiras, mažoji Azija.

Didžioji hesperija (Pyrgus carthami)

Biotopas: gyvena atvirose pievose, paupiuose, Lietuvoje rastas tik Varėnos rajone.

Skraidymo laikas: VI – VII.

Mitybiniai augalai: sidabražolė (Potentilla sp.), bajorė (Centaurea sp.), dedešva (Malva sp.).

Bendras paplitimas: Europa, mažoji Azija, vakarų Sibiras.

Smiltyninė hesperija (Pyrgus serratulae)

Biotopas: gyvena pamiškių, laukymių pievose, gerai įšildomuose upių slėnių šlaituose.

Skraidymo laikas: V – VI.

Mitybiniai augalai: sidabražolė (Potentilla sp.), rasakila (Alchemilla sp.).

Bendras paplitimas: Europa, vidutinio klimato juostos Azija, Mongolija.

Geltonmargė hesperija (Carterocephalus silvicola)

Biotopas: gyvena drėgnų miškų pievose, pamiškėse, krūmynuose, pagrioviuose.

Skraidymo laikas: V vidurys – VI vidurys.

Mitybiniai augalai: dirsė (Bromus sp.), sorokė (Milium sp.), kietavarpė (Cynosurus sp.).

Bendras paplitimas: Europa, Sibiras iki ramiojo vandenyno.

Miškinis storgalvis (Ochlodes sylvanus)

Biotopas: gyvena pamiškių pievose, paupiuose, paežerėse, parkuose, žmonių gyvenamoje aplinkoje.

Skraidymo laikas: VI – VII.

Mitybiniai augalai: miglė (Poa sp.), valkūnas (Agropyron sp.), eraičinas (Festuca sp.) ir kiti migliniai.

Bendras paplitimas: Europa, Palearktika.

Šeima Būriuotieji – Papilionidae

Stambūs drugiai, sparno piešinį dažniausiai sudaro juodos dėmės, juostos baltame ar geltoname fone, taip pat raudonos ar mėlynos dėmės. Galva apvali, akys pilkos, antenos buožiškos, 1/3 – ¼ priekinio sparno ilgio. Kojos gerai išsivysčiusios, priekiniai sparnai trikampiai, užpakaliniai pailgėję, dažnai su uodegėle, ovalūs, su įlinkusia analine dalimi, apvaliu ar banguotu išoriniu kraštu. Šios šeimos atstovams būdingas įlenktas užpakalinių sparnų vidinis kraštas. Patelių pilvelio gale per kopuliaciją atsiranda raginis darinys – sfragis. Šeima jungia apie 600 rūšių, kurių apie 100 gyvena palearktikoje, Europoje – 12. Lietuvoje konstatuotos 3 rūšys. Vikšrai pliki, gyvena pavieniui. Už galvos jie turi kvapniąsias laiukas – osmeterijas, kurios, sudirginus vikšrą, išlenda į išorę, paskleisdamos specifinį kvapą. Lėliukės įvairaus rašto, prie augalo prisitvirtina kremasteriu ir liemens siūlu.



Juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne)

Biotopas: randamas lokaliai.

Skraidymo laikas: VI.

Mitybiniai augalai: rūtenis (Corydalis
sp.).

Bendras paplitimas: Europa, mažoji ir Vidurinioji Azija.

Podalirijus (Iphiclides podalirius)

Biotopas: duomenys apie šio drugio radimą Lietuvoje abejotini. A. lešinskio sudarytoje kolekcijoje saugomi 3 drugiai, rasti Trakų raj.

Skraidymo laikas: Lenkijoje skraido antroje gegužės pusėje.

Mitybiniai augalai: dygioji slyva (Prunus spinosa), kultūrinė slyva (Prunus domestica), kriaušė (Pyrus sp.).

Bendras paplitimas: Pietų Europa, Pietų Afrika ir Vidurinė Azija.

Machaonas (Papilio machaon)

Biotopas: gyvena žmonių aplinkoje, pakelėse, pamiškėse, palaukėse.

Skraidymo laikas: pirmosios kartos drugiai pasirodo IV pabaigoje – V. Antrosios kartos drugiai skraido VII – VIII.

Mitybiniai augalai: įvairūs skėtiniai. Paprastoji morka (Daucus carota), paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), paprastasis kmynas (Carum carvi), mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga).

Bendras paplitimas: Europa, Palearktika.

Šeima Baltukai – Pieridae

Baltukų šeimai priskiriami vidutinio dydžio drugiai baltais, juodai dėmėtais, geltonais, oranžiniais sparnais. Galva apvali, akys plikos, antenos siekia ½ priekinio sparno ilgio, laipsniškai storėja į viršūnę arba pasibaigia aiškia buožele. Priekiniai sparnai stačiakampio, trikampio formos. Vikšrai randami pavieniai, retai grupėmis ant įvairių kryžmažiedžių, rožinių air kitų šeimų augalų. Kelios – rūšys – svarbūs kenkėjai. Per metus – viena, dvi ar net trys kartos. Lėliukės tvirtinasi kremasteriu ir liemens siūlu. Baltukų šeimą sudaro apie 1000 rūšių. Palearktikoje – apie 150, Europoje – 46, Lietuvoje – 13.



Paprastoji barstytė (Leptidea sinapis)

Biotopas: gyvena pamiškėse, miško aikštelėse, pamiškių pievose.

Skraidymo laikas: pirmosios kartos V – VI, antrosios – VII – VIII.

Mitybiniai augalai: pelėžirnis (Lathyrus sp.), paprastasis garždenis (Lotus corniculatus), dobilas (Trifolium sp.).

Bendras paplitimas: Palearktika, Pietų Afrika.

Gudobelinis baltukas (Aporia crataegi)

Biotopas: paplitęs visur.

Skraidymo laikas: V – VI.

Mitybiniai augalai: paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia), gudobelė (Crataegus sp.), sodo vaismedžiai: kriaušės, slyvos.

Bendras paplitimas: Palearktika, Pietų Afrika.

Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae)

Biotopas: aptinkamas visur.

Skraidymo laikas: pirmosios kartos V – VI, antrosios – VII – IX.

Mitybiniai augalai: įvairūs kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai, ypač įvairių veislių kopūstai, ropės, sėtiniai, sėkliniai ridikėliai ir kt.

Bendras paplitimas: Palearktika, Pietų Afrika.

Stepinis baltukas (Pontia daplidice)

Biotopas: laukų, dykviečių gyventojas.

Skraidymo laikas: pirmos kartos V – VI, antros – VII – VIII.

Mitybiniai augalai: įvairūs kryžmažiedžiai: pikulė (Sisymbrium sp.), laibesnis (Alyssum sp.).

Bendras paplitimas: Europa, Azija, Šiaurės Afrika.

Pelkinis gelsvys (Colias palaeno)

Biotopas: gyvena didesnėse aukštapelkėse, jų pakraščiuose, kartais nuo gyvenamųjų vietų nutolsta iki 0,5 km.

Skraidymo laikas: VI – VIII pradžia.

Mitybiniai augalai: vaivoras (Vaccinium uliginosum).

Bendras paplitimas: Europa, šaltieji Azijos rajonai, Japonija, Šaiurės Amerika.

Dirvinis gelsvys (Colias hyale)

Biotopas: plačiai paplitusi atvirų vietų rūšis. Gyvena pievose, pamiškėse, pakelėse, dirbamuose laukuose.

Skraidymo laikas: pirmosios kartos V – VI, antrosios – VII – IX.

Mitybiniai augalai: įvairūs pupiniai – liucerna (Medicago sp.), garždenis (Lotus sp.), vikis (Vicia sp.), dobilai (Trifolium sp.)

Bendras paplitimas: Palearktika.

Citrinukas (Gonepteryx rhamni)

Biotopas: aptinkamas pamiškėse, miško aikštelėse, žydinčiose pievose, paupiuose.

Skraidymo laikas: VII iki užšalimo ir peržiemoję – IV – V.

Mitybiniai augalai: šaltekšnis (Frangula alnus), šunobelė (Rhamnus cathartica).

Bendras paplitimas: Europa,,Šiaurės Afrika, Azija iki Japonijos.

Šeima Melsviai (mėlynukai) – Lycaenidae

Nedideli drugiai tamsiais ar ryškių spalvų sparnais. Dominuoja melsva, violetiškai mėlyna ar oranžiškai rausva spalvos. Akys plikos ir dengtos trumpais plaukeliais su išpjova antenų pamate. Antenos buožiškos, ½ priekinio sparno ilgio, margos – su besikeičiančiais baltais ir juodais skersiniais žiedeliais. Priekiniai sparnai platūs, trikampiai. Kai kurios rūšys sunkiai apibūdinamos. Rūšies požymiai dažniausiai matyti apatinėje sparnų pusėje. Turi tipišką abiems lytims ir visai šeimai raštą, kurį sudaro dėmės ir brūkšneliai. Lytinis demorfizmas ryškus. Patinų sparnai rudi, oranžiškai raudoni, melsvi. Patelių sparnų viršus tamsių spalvų, dažniausiai rudas. Patinų priekinių kojų letenėlės be segmentacijos, patelių letenėlės normalios, sudarytos iš 5 narelių. Blauzdos su spygliais ar be jų. Spyglių ilgis ir jų buvimas – svarbus kai kurių rūšių diagnostinis požymis. Pasaulinėje faunoje yra 3500 rūšių, Palearktikoje – apie 500, Europoje – 123, Lietuvoje – 37. kelios rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.



Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1293 žodžiai iš 3954 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.