Lietuvos bankas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos bankas

ĮVADAS

Senovėje auksakaliams žmonės dažnai atnešdavo saugoti savo auksą. Su laiku auksakaliai pastebėjo, kad atnešama daugiau nei atsiimama.Todėl auksakaliams kilo mintis skolinti tą aukso likutį tiems, kam jo reikia. Laikui bėgant toks aukso skolinimas kai kuriems auksakaliams tapo vieninteliu verslu. Jie apsiimdavo saugoti auksą už tam tikrą mokestį, o skolindavo jau už didesnį mokestį. Nuo tada, galima sakyti prasidėjo bankininkystė.

Šiuo metu mes jau negalime įsivaizduoti savo gyvenimo be bankų, kurių paslaugomis vis dažniau naudojamės.

Stebimi dideli ir dramatiški pokyčiai bankininkystėje.Šiuos procesus daugiau ar mažiau pajuto beveik visos šalys, ne išimtis ir Lietuva. Daugelis apžvalgininkų šiuos procesus vadina „finansine revoliucija.“

Turbūt bet kurioje pasaulio šalyje bankininkystė neįmanoma be svarbiausios sistemos figūros – centrinio banko.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šalies bankininkystę teko kurti iš naujo. Todėl pirmasis žingsnis ir buvo Lietuvos banko įsteigimas, suteikiant jam centrinio banko statusą. Naujojo Lietuvos banko pavyzdžiais buvo ne tik tarpukario Lietuvos bankininkystės tradicijos, bet ir užsienio šalių centrinių bankų veikla.

Kursinio darbo tema – Lietuvos bankas, jo pagrindinis tikslas, funkcijos.

Šio darbo tikslai yra:

 apžvelgti kaip kūrėsi Lietuvos bankininkystė,

 kaip kito Lietuvos bankas,

 koks pagrindinis jo tikslas,

 kokias pagrindines funkcijas jis atlieka

 ir koks Lietuvos banko vaidmuo ekonomikoje.

Darbą sudaro 2 skyriai, kur pirmame skyriuje apžvelgiama Lietuvos bankininkystės ištakos, Lietuvos banko raida įvairių santvarkų laikotarpiais, o antrajame nagrinėjamos LB funkcijos, jų reikšmė, pateikiama LB organizacinė struktūra.

Svarbiausia užduotis, rašant darbą, buvo susisteminti turimą medžiagą, atsirinkti tinkamą informaciją ir duomenis.

Rašydama kursinį darbą naudojausi įvairia literatūra: knygomis, įstatymais bei internetu. Internete buvo galima rasti naujausios informacijos apie Lietuvos banką.1. LIETUVOS BANKININKYSTĖS RAIDA

Bankai Lietuvoje atsirado panaikinus baudžiavą (1861 m.), kai stambūs žemvaldžiai ir valstiečiai ėmė ieškoti pigesnių kredito šaltinių, nes jų poreikių neįstengė patenkinti silpna kredito įstaigų sistema – Rusijos didžiųjų akcinių ir valstybinių bankų skyriai, smulkaus kredito draugijos. 1872 metais buvo įsteigtas Vilniaus akcinis žemės bankas, kuris ir kiti šios rūšies bankai teikė ilgalaikes paskolas, bet tik įkeitus nuolatinį pelną duodančius dvarus. „Trumpalaikius kreditus teikė Vilniaus privatinis komercinis bankas (1873 m.), savitarpio kredito draugijos, bankininkų namai (bankų kontoros), taip pat kooperatinės skolinamosios taupomosios ir kredito bendrovės.“ (2,9). Be akcinių žemės ūkio bankų hipotetinį kreditą teikdavo ir valstybiniai (bajorų ir valstiečių) žemės ūkio bankai.

„Vokietijos armijai užimant Lietuvą, bankų ir kredito įmonių vertybės bei dokumentai buvo evakuoti į Rusiją. Kita dalis kredito įmonių likvidavosi dėl kaizerinių okupantų įvairiausių varžymų (prekybos, susisiekimo, žemės pirkimo).“ (4, 8). Kredito poreikius tenkino vokiečių įsteigta Rytų skolinamoji kasa (Darlehenskasse Ost), kuri iki 1922 metų rudens buvo centrinė pinigų emisijos bei kredito įmonė. Okupacijos pabaigoje (1918 m.), o ir 1919 metais priėmus taupomųjų kasų įstatus, buvo palankus metus steigtis kredito įstaigoms. Taip buvo įsteigti šie privatūs akciniai bankai: 1918 m. pabaigoje – Lietuvos prekybos ir pramonės bankas, 1919 m. – Ūkio bankas, 1920 m. Lietuvos komercinis bankas, 1921 m. – Kredito bankas, Tarptautinis bankas, Centrinis Lietuvos žydų bankas kooperacijai remti. Šių bankų tikslas buvo kredituoti pramonę, prekybą. „Smulkaus kredito reikalams, ūkininkams ir amatininkams, smulkiai prekybai kredituoti pradėjo steigtis kredito kooperatyvai (1928-1935) ir savitarpio kredito draugijos. Kreditų ir kitų kooperatyvų veiklai konsultuoti ir jiems finansuoti 1920 m. įsisteigė Lietuvos kooperacijos bankas, o 1924 m. – Lietuvos ūkininkų sąjungos centralinis bankas (…)“ (2, 10).

Pagal sutartį su Vokietijos Rytų skolinamąja kasa (Darlehnskasse Ost) iki emisijos banko įkūrimo Lietuvoje atsiskaitymo priemonė buvo markė. 1922 m. viduryje markės vertė ėmė katastrofiškai kristi. Dėl hiperinfliacijos Lietuvoje sutriko prekyba, finansų ir kredito veikla. Lietuvos Seimas skubiai priėmė įstatymus dėl Lietuvos piniginio vieneto – lito – įvedimo ir Lietuvos banko įkūrimo. Įvedus nacionalinę valiutą, atskiru įstatymu buvo įsteigtas akcinis emisijos bankas – Lietuvos bankas Lietuvos bankas buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų, 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui.

1922 m.spalio mėn.2d Lietuvos bankas pradėjo savo veiklą.Teigiama, kad 1922m.rugpjūčio 3d. Lietuvos Steigiamasis seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuriame sakoma, kad Lietuvos Respublikoje yra įvedamas aukso monometalizmas, tai yra pinigų sistema, paremta auksu. Įstatymas patvirtino vieneto lito įvedimo sistemą, o jos įgyvendinimas pavedamas Lietuvos bankui. Litas turi 0,150462 gramo gryno aukso. Litą sudaro 100 centų. Lietuvos piniginio vieneto įvedimo dieną skelbia finansų, prekybos ministras, kuriam pavesta vykdyti šį lito įstatymą.

Po kelių
dienų, 1922m.rugpjūčio 11d. buvo patvirtintas Lietuvos banko įstatymas. Nepraėjus nė mėnesiui, 1922m. rugsėjo 10d. Lietuvos bankui dar nepradėjus veikti, buvo išleisti vadinamieji laikinieji banknotai-litai.

Respublikos Prezidento aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis. Lietuvos bankui suteikta išimtinė teisė leisti banknotus, reguliuoti pinigų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą

1924 m. žemės ūkiui kredituoti įsteigiamas Žemės bankas. Šių bankų įkūrimas, lito įvedimas ir jo stabilumo palaikymas, turėjo didelės įtakos kredito rinkai ir jos dalyviams

Įvedus litą, bankų turėtas turtas sumažėjo, išnyko iki tol dominavę pajamų šaltiniai. Todėl šios kredito įstaigos turėjo didinti nuosavą kapitalą, ieškoti naujų klientų, naujų veiklos rūšių, keisti išteklių panaudojimo politiką. Nepaisant to, „1924 m. Lietuvos kredito sistemą sudarė:

1. komerciniai bankai;

2. Lietuvos bankas;

3. Žemės bankas;

4. taupomosios valstybės kasos;

5. bankiniai namai, bankinės ir pinigų keitimo kontoros;

6. savitarpio kredito draugijos;

7. smulkaus kredito draugijos;

8. tarnautojų taupomosios skolinamosios kasos;

9. karininką taupomosios skolinamosios kasos;

10. lombardas.“(4,25).

Lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutų atsargos, vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių metais. Litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, iki pat 1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą. 1940 metais, okupavus Lietuvos Respubliką ir prijungus prie TSRS, bankai buvo nacionalizuoti. Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą, o kiti bankai buvo reorganizuoti į TSRS pramonės, prekybos, žemės ūkio bankų respublikines kontoras ir Lietuvos respublikinį komunalinį banką. 1959 m. pertvarkius bankų sistemą, jie buvo pavadinti TSRS valstybinio banko ir TSRS statybos banko respublikinėmis kontoromis su skyriais rajonų centruose ir didžiuosiuose miestuose.

Dar prieš pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo patvirtintas Lietuvos banko įstatymas (1990 m. vasario 13 d.) , o 1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryje veikusio centrinio šalies banko tradicijas.1990 – 1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas buvo susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu,taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1162 žodžiai iš 3711 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.