TURINYS
ĮVADAS 3
1. BENDRA INFORMACIJA APIE LIETUVOS BANKĄ 4
1.1. LIETUVOS BANKO PAGRINDINIS TIKSLAS IR FUNKCIJOS 4
1.2 LIETUVOS BANKO VALDYMAS IR STRUKTŪRA 5
1.3.LIETUVOS BANKO FINANSAI 5
1.4. DALYVAVIMAS EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOJE 6
2. PINIGAI IR PINIGŲ POLITIKA 6
2.1. LIETUVOS BANKO PINIGŲ POLITIKA 6
2.2.LIETUVIŠKI PINIGAI ŠIANDIEN 7
2.3. EURO ĮVEDIMAS 8
2.4. PINIGŲ BAZĖ 9
2.5. PINIGŲ KIEKIS 11
2.6. GRYNŲJŲ PINIGŲ VALDYMAS 12
2.6.1. Grynųjų pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos 12
2.6.2. Banknotų ir monetų apyvartoje struktūra 12
2.6.3. Atsargų fondų saugojimas ir banknotų naikinimas 13
3. UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMAS 13
4. MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMOS IR JŲ PRIEŽIŪRA 15
4.1. MOKĖJIMO SISTEMA LITAS 15
4.2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMA 16
5. KREDITO ĮSTAIGŲ PRIEŽIŪRA 17
6. LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ BALANSAS 17
IŠVADOS 19
LITERATŪRA 21
PRIEDAI 22
ĮVADAS
Beveik visose nepriklausomose pasaulio valstybėse, tiek didelėse, tiek mažose yra Centrinis bankas (toliau – CB).
Centinis bankas – tai speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones.
Bankinės sistemos raida parodė, kad būtina kontroliuoti CB veiklą ir centralizuoti tam tikras jų atliekamas funkcijas. Pagrindinis CB tikslas – šalies pinigų ir bankų sistemų valdymas. Skirtingose šalyse funkcionuoja skirtingi CB. Pavyzdžiui, JAV CB yra Federalinė rezervų sistema (FRS), Didžiojoje Britanijoje – Anglijos bankas, Japonijoje – Japonijos bankas, Lietuvoje – Lietuvos bankas ir t.t.
Šiame darbe bus kalbama būtent apie Lietuvos CB t.y. Lietuvos banką. Darbo tikslas – dėstyme pateikti bendriausius duomenis apie Lietuvos banką (jo pagrindinį tikslą, funkcijas, valdymą, struktūrą ir finansus, dalyvavimą Europos centrinių bankų sistemoje) ir išdėstyti svarbiausią informaciją apie Lietuvos banko veiklą 2004 metais lyginant su 2003 metais: pinigų politiką, LR pinigus, užsienio atsargų valdymą, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, kredito įstaigų priežiūrą, mokėjimų balansą.
Rašant darbą buvo naudotasi Lietuvos banko interneto puslapiais bei kitais leidiniais, Lietuvos banko įstatymu ir vadovėliais.
1. BENDRA INFORMACIJA APIE LIETUVOS BANKĄ
Lietuvos Respublikoje CB yra Lietuvos bankas (toliau – LB), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybės vykdomosios valdžios institucijoms. Jis yra atskaitingas LR Seimui ir vadovaujasi LR Konstitucija. LB turi teisę steigti skyrius, filialus, kitas įstaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti. Jis atstovauja Lietuvos valstybei užsienio šalių CB, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse finansinėse institucijose, taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei tarybose pinigų ir monetarinės politikos klausimais. LB gali būti tarptautinių ir užsienio institucijų akcininku, jei tai susiję su nacionalinės valiutos, tarptautinių kreditų ir atsiskaitymų politikos tobulinimu. LB turi išskirtinę teisę leisti pinigus ir šiuo tikslu nustato LR pinigų nominalus, formą, apsaugos priemones, organizuoja pinigų gamybą ir t.t., bei įstatymų nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš jos pinigus.
1.1. Lietuvos banko pagrindinis tikslas ir funkcijos
Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti pinigų stabilumo, užtikrinti patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimą, palaikant vyriausybės vykdomą politiką.
LB, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1. Vykdo LR pinigų emisiją;
2. Formuoja ir vykdo pinigų politiką, tvarkydamas pinigų ir kredito apyvartą atviros rinkos operacijomis ir kitomis priemonėmis;
3. Nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą bei konroliuoja užsienio valiutos režimo laikymąsi;
4. Saugo ir valdo valstybės užsienio valiutos, aukso ir kitų tauriųjų metalų rezervus ir jais disponuoja.
5. Atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
6. Išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų (ir bankų) finansinės apskaitos, ataskaitų ir atskaitomybės tvarką;
7. Renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą, organizuoja bankinės informacijos sistemą;
8. Kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
9. Skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;
10. Įstatymų nustatyta tvarka veikia kaip paskutinis likvidumo šaltinis bankų sistemoje;
11. Gali aptarnauti LR valdžios ir valdymo institucijų sąskaitas, konsultuoja LR vyriausybę pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų klausimais.
1.2 Lietuvos banko valdymas ir struktūra
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, du jo pavaduotojai ir du nariai. LB darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria
Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas LB valdybos pirmininko teikimu, atnaujinant ją kas treji metai trečdaliu. Valdyba nustato LR monetarinės politikos formas, bankų ir kitų kredito įstaigų riziką ribojančius normatyvus, priima teisės aktus ir pan.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko 10 departamentų: Pinigų politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; 5 savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir LB įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.
1.3.Lietuvos banko finansai
Lietuvos banko kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas. Įstatinis kapitalas – 200 mln. litų. Jis sudaromas iš Lietuvos valstybės lėšų ir (ar) Lietuvos banko pelno. Atsargos kapitalas sudaromas iš Lietuvos banko pelno.
LB pajamas sudaro: palūkanos gautos už užsienio valiutos atsargas, laikomas užsienyje; palūkanos gautos už kituose bankuose laikomus indėlius ir bankams išduotas paskolas; pajamos gautos už pinigų leidimą; pajamos, gautos už operacijas užsienio valiuta, tauriaisiais metalais, vertybiniais popieriais ir įstatymų nustatyta tvarka išduotas garantijas; pajamos, gautos už kitas operacijas, kurios neprieštarauja įstatymams.
LB išlaidas sudaro: palūkanos, mokamos už kredito įstaigų depozitus ir Lietuvos banko darbuotojų indėlius, laikomus LB; išlaidos užsienio operacijoms vykdyti; palūkanos išmokėtos už užsienio paskolas; išlaidos, susijusios su operacijomis užsienio valiuta, tauriaisiais metalais bei vertybiniais popieriais ir su garantijų išdavimu; išlaidos, susijusios su banknotų gamyba bei išleidimu ir monetų įsigijimu; materialinių vertybių amortizacijos išlaidos; bendros eksploatacijos išlaidos; išlaidos personalui; kitos specifinės išlaidos, kurios yra būtinos Lietuvos banko funkcijoms atlikti ir neprieštarauja įstatymams.
1.4. Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje
Europos centrinių bankų sistemą sudaro Europos centrinis bankas, kurio būstinė yra Frankfurte prie Maino (Vokietija), ir visų valstybių – Europos Sąjungos narių – nacionaliniai centriniai bankai.
Lietuvos bankas nuo Lietuvos narystės ES pradžios įsiliejo į Europos centrinių bankų sistemą ir kaip visateisis narys dalyvauja ECB bendrosios tarybos ir visų pagrindinių ECBS veiklos sričių komitetų darbe. ECBS komitetus (šiuo metu jų yra 12), suformuotus vadovaujantis ECB darbo reglamentu, sudaro nacionalinių centrinių bankų atstovai. Nepriklausančių euro zonai ES narių centrinių bankų atstovai dalyvauja ECBS komitetų posėdžiuose, kai juose nagrinėjami Bendrosios tarybos kompetencijai priskirti klausimai. Bendrajai tarybai tenka pagrindinė atsakomybė už pranešimus apie ES valstybių ne euro zonos narių konvergenciją, ji taip pat teikia patarimus dėl būtino pasirengimo neatšaukiamai nustatyti šių valstybių valiutų keitimo kursus, įvertina Valdančiosios tarybos sprendimus, susijusius su pinigų politika ir kt.
2. PINIGAI IR PINIGŲ POLITIKA
2.1. Lietuvos banko pinigų politika
Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti Lietuvos Respublikos kainų stabilumą. Įgyvendindamas tai, Lietuvos bankas toliau vykdė lito stabilumu grindžiamą pinigų politiką. Banko taikoma fiksuoto lito kurso sistema ir toliau buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių nuoseklią ekonomikos raidą ir mažą infliaciją (2004 m. realusis bendrasis vidaus produktas padidėjo apie 6,7 procento, infliacija sudarė 1,2 procento). Fiksuotas valiutos kursas suteikia daugiau stabilumo ir importo bei eksporto kainoms.
1994 metų balandžio 1 dieną litas buvo susietas su Jungtinių Amerikos Valstijų doleriu pastoviu kursu: 4 litai už 1 JAV dolerį. Atsižvelgus į tai, kad 2000 –2001 metais Lietuvos pagrindine prekybos partnere tapo Europos Sąjunga, nuo 2002 metų vasario 2 dienos litas yra susietas su euru pastoviu kursu: 3,4528 lito už 1 eurą.
Lietuvos banko taikomos pinigų politikos priemonės – bazinės valiutos keitimas į litus ir litų į bazinę valiutą, privalomųjų atsargų reikalavimai ir Lietuvos banko paskolų galimybės – padeda reguliuoti bankų sistemos likvidumą. Atsižvelgdamas į Lietuvos siekį tapti euro zonos nare, į makroekonominę padėtį ir bankų sistemos stabilumą, Lietuvos bankas nuo 2000 m. ėmė nuosekliai artėti prie Europos centrinio banko taikomos sistemos. 2000–2002 m. privalomųjų atsargų norma sumažinta nuo 10 iki 6 procentų. 2003–2004 m. ypač sparčiai didėjo bankų paskolų portfelis. Vengiant papildomai skatinti šį procesą, privalomųjų atsargų norma nebuvo mažinama.
Lietuvos bankas mokiems, tačiau turintiems laikinų likvidumo sutrikimų komerciniams bankams gali teikti likvidumo paskolas arba sudaryti su jais tiesioginius valstybinių vertybinių popierių atpirkimo sandorius. 2004 m. šalies bankai nesikreipė į Lietuvos banką dėl tokių sandorių. Privalomosios atsargos, veiksminga tarpbankinių atsiskaitymų sistema, tarpbankinės rinkos ir litų bei eurų keitimo Lietuvos banke galimybės leido patiems bankams patikimai valdyti likvidumą.
Lietuvos bankas su savo indėlininkais (daugiausia su Finansų ministerija) ir šalies bankais
m. sudarė 22,6 mlrd. litų vertės užsienio valiutos keitimo sandorių – 2 kartus daugiau kaip 2003 m. Sumažinus išlaidas bazinės valiutos eurų pirkimo ir pardavimo sandoriams sudaryti, sandorių su bankais apyvarta (palyginti su 2003 m.) išaugo daugiau kaip 4 kartus.
2.2.Lietuviški pinigai šiandien
Kaip jau minėta, Lietuvoje pinigų emisijos teisę turi tik centrinis bankas, t.y. Lietuvos bankas. Jis išleidžia ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus jei reikia pakeičia juos kitais. Jei pinigai yra susidėvėję ar sugadinti, Lietuvos bankas ir komerciniai bankai juos keičia pagal Lietuvos banko valdybos nutarimo patvirtintas taisykles. Šios taisyklės nustato Lietuvos Respublikos banknotų ir monetų mokumo požymius, kuriais vadovaujantis pinigai turi būti priimami mokėjimams ir atsiskaitymams vykdyti, pripažįstami nemokėtinais, ir susidėvėjusias bei sugadintų pinigų keitimo Lietuvos banke ir komerciniuose bankuose tvarką.
Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 litų banknotai bei 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5 litų monetos. Litų banknotai pagaminti senas pinigų spausdinimo tradicijas turinčiose banknotų spausdinimo kompanijose, yra šiuolaikiški ir apsaugoti naujausiomis pinigų apsaugos priemonėmis. Litų ir centų monetos kaldinamos valstybės įmonėje „Lietuvos monetų kalykla“, laikantis pasaulyje egzistuojančių monetų kaldinimo standartų bei naudojant naujausias technologijas.