TURINYS
1. CENRINIS BANKAS 3
1.1. Centrinių bankų atsiradimas pasaulyje 3
1.2. Lietuvos centrinio banko atsiradimas ir raida 3
1.3. Lietuvos centrinio banko uždaviniai ir funkcijos 5
1.4. Lietuvos centrinio banko struktūra ir valdymas 6
2. KOMERCINIAI BANKAI 8
2.1. Komercinių bankų atsiradimas ir raida XXa. pasaulyje ir Lietuvoje 8
2.2. Komercinių bankų funkcijos ir veiklos principai 9
2.3. Komercinių bankų valdymas 10
2.4. Centrinio banko ryšys su komerciniais bankais 10
3. LIETUVOS CENTRINIO BANKO RODIKLIAI 12
3.1. Pinigų apžvalga (2003m. 07 mėn.) 12
3.2. Banknotų ir monetų struktūra apyvartoje 2002m. 12mėn. 31d. 12
3.3. Kredito įstaigų priežiūra 12
4. KOMERCINIŲ BANKŲ VEIKLOS REZULTATAI 2003m. II ketv. 16
4.1. Bankų plėtra 16
4.2. Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas 16
4.3. Paskolos 16
4.4. Indėliai 17
4.5. Kapitalas 17
4.6. Pelningumas 18
LITERATŪRA 191. CENRINIS BANKAS
1.1. Centrinių bankų atsiradimas pasaulyje
Centrinis bankas – vyriausybės įsteigtas bankas, aptarnaujantis komercinius bankus. Jo funkcija kontroliuoti pinigų pasiūlą, o per ją palūkanų normą .
Vadinamieji centriniai bankai nėra bankai užsiimantis komercine veikla ta prasme, kaip komerciniai bankai. Tai yra vyriausybinės įstaigos, nesirūpinančios savo pelno maksimizavimu; jų tikslas – rūpintis visa ekonomika, pavyzdžiui užkirsti kelią komercinių bankų bankrotams, stabdyti nedarbo didėjimą ir panašiai. Centriniai bankai veikia ir kaip vyriausybių patarėjai, ypač tarptautinių finansų klausimais. Kad tą sugebėtų atlikti, centriniai bankai turi daug darbuotojų, dirbančių tiriamąjį darbą . Šie bankai, nors formaliai būtų ir privačių akcininkų nuosavybė, atlieka vyriausybės funkcijas, taigi yra vyriausybės dalis .
Centriniai bankai išsirutuliojo dviem būdais. Vienas iš tų būdų – lėtas evoliucijos procesas. Pirmutinis tokio banko pavyzdys būtų Anglijos bankas. Jis pradėjo veiklą kaip komercinis bankas, bet per ilgą laiką labai sustiprėjo, prisiėmė atsakomybę ir pamažu tapo centriniu banku. Sunku pasakyti, kada jis šiame evoliucijos procese nustojo buvęs komerciniu ir tapo centriniu banku. Kitaip negu Anglijos bankas, daugelis centrinių bankų ne išsirutuliojo evoliucijos būdu, bet, kaip Federalinė rezervų sistema, gavo centrinio banko funkcijas nuo pat pradžių. Tokie centriniai bankai iš tikrųjų nuo pat pradžių yra valdomi vyriausybės, nors gali, kaip ir Federalinė rezervų sistema, turėti ir privačių akcininkų. Kai bankas veikia kaip centrinis bankas, t.y., savo veiksmus nustato labiau remdamasis visuomenės, o ne akcininkų interesais, jis veikia kaip visuomeninė institucija net ir tada, kai akcininkai formaliai renka visus jo aukštuosius pareigūnus .
1.2. Lietuvos centrinio banko atsiradimas ir raida
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų .
Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski I Litewski“), turintį teisę leisti notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m. Banko kontoras ketinta įsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiau pralaimėjus T. Kosciuškos sukilimui prieš carinę Rusiją ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart padalijus (1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą .
Centrinis bankas – Lietuvos bankas pradėjo veikti 1922 m. spalio 2d., kai buvo įvesta nacionalinė valiuta. 1922 m. rugpjūčio 11d. buvo patvirtintas Lietuvos banko įstatymas, o rugsėjo 10 d., Lietuvos bankui oficialiai dar nepradėjus veikti, jau buvo išleisti vadinamieji laikinieji banknotai – litai .
Lietuvos banko pagrindinės funkcijos buvo reguliuoti pinigų apyvartą Lietuvoje, lengvinti pinigų išmokėjimus šalyje ir užsienyje, įtvirtinti pastovią bei patikimą pinigų sistemą ir skatinti žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrą.
Lietuvos banko organizacijos forma buvo akcinė bendrovė su vardinėmis akcijomis ir preferencinėmis teisėmis akcininkų naudai. Lietuvos bankas buvo privatus akcinis bankas, bet valstybė turėjo nupirkusi daugumą akcijų, todėl akcininkų susirinkimuose faktiškai viską nulemdavo finansų ministras.
Pagal 1940 m. liepos 23 d. Liaudies Seimo deklaraciją „Dėl bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo „visa pramonė ir visi bankai buvo nacionalizuoti, o Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą su skyriais apskrityse .
1990 m. kovo 13 d. galima laikyti atkurto Lietuvos centrinio banko veiklos pradžia, nes šią dieną buvo priimtas nutarimas paskirti pirmąjį LB valdybos pirmininko pavaduotoją.
Lietuvos Respublikos AT(Aukščiausioji taryba) 1990 m. rugsėjo 4 d. nutarimu „Dėl Lietuvos banko statuto ir pagrindinio kapitalo“ patvirtino Lietuvos banko statutą ir pagrindinį kapitalą. Vėliau buvo patvirtinta LB valdyba. Dėl objektyvių priežasčių iš pradžių jis galėjo atlikti tik vieną centrinio banko funkciją – kontroliuoti ir reguliuoti kitus bankus. Tik 1991 m. LB galutinai susiformavo ir įgavo dabartinę struktūrą, pradėjo normaliai funkcionuoti ir vykdyti centrinio banko ir kai kurias komercines funkcijas.
Sis Lietuvos banko ir bankų sistemos kūrimo etapas buvo baigtas 1992 m. viduryje.
1992 m. spalio l d., įvedus Lietuvos Respublikoje savus laikinuosius pinigus – talonus ir pradėjus įgyvendinti savarankišką pinigų politiką, LB veikla ir funkcijos ėmė atitikti klasikinį centrinio banko modelį, 1992 m. Lietuvos banko veikla jau buvo susijusi su daugiau kaip 30-ties salių centriniais ir komerciniais bankais .
1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryje veikusio centrinio šalies banko tradicijas. 1990 – 1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas .
1.3. Lietuvos centrinio banko uždaviniai ir funkcijos
Lietuvos banko pagrindiniai uždaviniai yra:
– parengti ir įgyvendinti šalies ekonominę strategiją pinigų apyvartos,
kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje; reguliuoti pinigų ir kredi
to apyvartą;
– vykdyti pinigų ir emisijos politiką;
– nustatyti ir reguliuoti šalies pinigų vieneto kursą .
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:
– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
– formuoja ir vykdo pinigų politiką;
– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą .
Centrinis bankas yra svarbiausias pinigų rinkos dalyvis, kadangi jis reguliuoja krašto pinigų pasiūlą. Centrinis bankas, skirtingai nei komerciniai bankai, neturi likvidumo problemų, kadangi jis gali kurti pinigus; tai ir yra centrinio banko monetarinė galia.
Centrinis bankas pinigų politiką vykdo reguliuodamas pinigų kiekį apyvartoje, kontroliuodamas privalomas atsargas. Tai daro poveikį šalies bankų sistemos likvidumui ir netiesiogiai -visų ūkio subjektų likvidumui, kadangi veikia bendras verslo sąlygas.
Centrinis bankas taip pat veikia pinigų rinkas per savo kaip paskutinio skolintojo funkciją – suteikdamas komerciniams bankams galimybę iš jo gauti trumpalaikes tikslines paskolas likvidumui palaikyti ir privalomoms atsargoms padengti.
Lietuvos bankas ir jo pinigų politika vaidina pagrindinį vaidmenį Lietuvos pinigų rinkoje. Lietuvos bankas naudoja šias pinigų rinkos priemones: atpirkimo sandorių aukcionus, terminuotų indėlių aukcionus, specialiąsias likvidumo paskolas, vienos nakties paskolas už vyriausybės vertybinių popierių užstatą.
1.4. Lietuvos centrinio banko struktūra ir valdymas
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, trys jo pavaduotojai ir septyni nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigų politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje .
Schema Nr. 1. Lietuvos banko struktūra
Šaltinis: http://www.lb.lt/lt/apie/schema.html
1.5. Lietuvos centrinio banko atskaitomybė
Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apie savo veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų atskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą šalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio ir finansinių sektorių funkcionavimo patikimumą. Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas skelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip pat viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir
finansų rinkose analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.
Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius, kuriuose pateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platus spektras finansinės bei makroekonominės informacijos. Taip pat informacija skelbiama Lietuvos banko interneto tinklapyje. Laikydamasis principo, kad tokia informacija turi būti skelbiama periodiškai ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęs prie tarptautinių Duomenų platinimo specialiųjų standartų ir užtikrina jų taikymą Lietuvoje.