Lietuvos centrinis bankas ir jo atliekamos funkcijos
5 (100%) 1 vote

Lietuvos centrinis bankas ir jo atliekamos funkcijos

VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

Viktorija Baranauskaite

Ekonomikos bakalauro neakivaizdinių studijų programos studentė

LIETUVOS CENTRINIS BANKAS

IR JO ATLIEKAMOS FUNKCIJOS

Makroekonomikos darbas

Tikrino prof. habil dr. Remigijus Čiegis

Kaunas 2005

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………3

1. Lietuvos banko veiklos istorija………………………………………………………..3

2. Lietuvos banko sudėtis ir valdymo struktūra………………………………………..5

2.1. Lietuvos banko struktūriniai padaliniai…………………………………………5

2.2. Valdymas ir struktūra…………………………………………………………….6

2.3. Atskaitomybė ir informavimas apie veiklą………………………………………7

3. Lietuvos banko atliekamos funkcijos…………………………………………………7

3.1 Pagrindinių funkcijų išskyrimas…………………………………………………8

3.2 Centrinio banko vykdoma pinigų politika………………………………………8

3.2.1. Lietuvos banko pinigų politikos tikslai……………………………………8

3.2.2. Centrinio banko pinigų politikos priemonės…………………………….10

3.2.2.1 Rezervų reglamentavimas………………………………………..10

3.2.2.2 Atviros rinkos operacijos…………………………………………11

3.2.2.3 Diskonto norma……………………………………………………12

3.3 Užsienio atsargų valdymas………………………………………………………13

3.4 Kredito įstaigų priežiūra…………………………………………………………15

Išvados……………………………………………………………………………………16

Naudota Literatūra………………………………………………………………………17

Įvadas

Pinigai egzistuoja tūkstantmečius, o centriniai bankai atsirado palyginti neseniai. Šiandien bet kurioje šalyje yra savas centrinis bankas. Šiame darbe aš pasirinkau paanalizuoti Lietuvos centrinį banką ir jo atliekamas funkcijas.

Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.

Lietuvos banko pinigų politikos strategiją, jos principus, tarp jų pinigų politikos priemonių naudojimą, nusako Lietuvos banko 1999 metais liepos 1 dieną patvirtintas Lietuvos banko strateginis planas “Pinigų politikos priemonių taikymo kryptys”.

Lietuvos bankas, turėdamas ypač didelę reikšmę, rengia projektus ir siūlys priimti Lietuvos banko įstatymo pataisas, įgyvendinančias Europos Sąjungos valstybių centriniams bankams keliamus reikalavimus, ir patikslinti pagrindinį tikslą, suvienodinant jį su Europos centrinių bankų sistemos narių pagrindiniu tikslu – kainų stabilumu.

Taigi darbo objektas – Lietuvos centrinis bankas bei jo atliekamos funkcijos.

Darbo tikslas yra paanalizuoti Lietuvos banką, jo sudėtį ir valdymo struktūrą, taip pat jo atliekamas funkcijas.

Tikslas bus pasiekiamas iškeliant šiuos uždavinius:

1. Pristatyti trumpą Lietuvos banko veiklos istoriją.

2. Panagrinėti Centrinio banko sudėtį ir valdymo struktūrą bei jo atskaitomybę.

3. Išskirti pagrindines banko atliekamas funkcijas

4. Plačiau paanalizuoti Centrinio banko vykdomą pinigų politiką.

5. Atkreipti dėmesį į užsienio atsargų valdymą bei kredito įstaigų priežiūrą.

Darbe taikomi metodai: informacijos rinkimas ir sisteminimas, struktūrizuotas pateikimas, jos analizė.

1. Lietuvos banko veiklos istorija

Lietuvos bankas pradėjo veikti 1922 m. spalio mėnesio 2 d., kai buvo įvesta nacionalinė valiuta. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė “Piniginio vieneto įstatymą”, kuriame sakoma, kad Lietuvos Respublikoje yra įvedamas aukso monometalizmas, t.y. pinigų sistema, paremta auksu. Įstatymas patvirtino Lietuvos piniginio vieneto – lito įvedimo sistemą, o jos įgyvendinimas pavedamas Lietuvos bankui [6, p. 190].

1922 m. rugpjūčio 11 d. buvo patvirtintas Lietuvos banko įstatymas. Nepraėjus nė mėnesiui, 1922 m. rugsėjo 10 d., Lietuvos bankui oficialiai dar nepradėjus veikti, jau buvo išleisti vadinamieji laikinieji banknotai – litai.

1922 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas pirmuoju Lietuvos banko valdytoju paskyrė prof. V. Jurgutį, kuris iki tol dirbo užsienio reikalų ministru. Ir 1922 m. spalio 2 d. Lietuvos bankas su 5 tarnautojais pradėjo savo veiklą. Tuo būdu per pusantro mėnesio nuo atitinkamų įstatymų priėmimo Seime ir per vieną mėnesį nuo jų paskelbimo “Vyriausybės žiniose” buvo pasirašytos visos Lietuvos banko akcijos ir sudaryti banko valdomieji organai, o penktąją dieną po steigiamojo akcininkų susirinkimo bankas jau pradėjo savo operacijas ir sėkmingai dirbo iki 1940 m. bolševikinės operacijos [6, p. 191].

Lietuvos banko pagrindinis kapitalas 12 mln. litų
buvo sudarytas iš 120 tūkst. vardinių akcijų po 100 litų kiekviena. Be pagrindinio kapitalo buvo sudaromas atsargos kapitalas, kuris skiriamas banko nuostoliams padengti.

Lietuvos bankui įstatymo būdu buvo suteikta išimtinė teisė per 20 metų nuo įsteigimo dienos spausdinti ir leisti apyvarton popierinius litus, o metalinius pinigus kalti turėjo teisę Valstybės iždas. Lietuvos banko pagrindinės funkcijos buvo reguliuoti pinigų apyvartą Lietuvoje, lengvinti pinigų išmokėjimus šalyje ir užsienyje, įtvirtinti pastovią bei patikimą pinigų sistemą ir skatinti žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrą.

Lietuvos bankas kiekvienais metais plėtė savo veiklą [6, p. 194 – 195]: leido banknotus, tvarkė jų padengimą, apyvartą, nemokamai tvarkė valstybės iždo ir taupomųjų kasų operacijas, vykdė įvairias valiutines ir komercines operacijas. Lietuvos bankas pirmiausia kreditavo eksporto pramonę. Būdamas emisinis bankas, jis negalėjo teikti žemės ūkiui kredito ilgesniam laikui, tačiau ir šioje srityje šis tas padaryta, kredituojant įvairias kooperavimo ir visuomeninio pobūdžio žemės ūkio organizacijas, remiant įvairios rūšies šalies ūkio bankus. Kredito politikoje bankas naudojo diferencijuotus diskontus – mažesnius eksporto pramonei ir prekybai, didesnius kitiems reikalams.

Bene svarbiausiu Lietuvos banko uždaviniu jo vadovybė laikė Lietuvos banko įstatymo įpareigotą “įgyvendinimą nuolatinai pastovios bei patvarios pinigų sistemos” [6, p. 195].

Tai ir buvo bankinės politikos pagrindas, lėmęs visus Lietuvos banko valdybos darbus.

Lietuvos banko įstatymas ir statutas leido jam daryti įvairias bankines operacijas, o kita vertus, įpareigojo jį rūpintis visuomenės bei valstybės finansiniais reikalais. Taigi Lietuvos bankas buvo padarytas ne paprasta verslo įmone, suinteresuota vien tik didesniais komerciniais tikslais – didesniu pelnu, bet visuomenine įstaiga, kurios veikimas pelno sumetimais tik tiek tegali būti pagrįstas, kiek tai yra reikalinga banko egzistencijai ir visuomenės pasitikėjimui juo palaikyti.

Devintajame dešimtmetyje, prasidėjus pertvarkos procesams, susidarė prielaidos sukurti pilnavertį nacionalinį Lietuvos banką.

Dar sovietinei Aukščiausiajai Tarybai paskutiniosios sesijos metu 1990 m. vasario 13 d. priėmus Lietuvos banko įstatymą buvo priimtas nutarimas “Dėl Lietuvos banko įsteigimo”, skelbiantis, kad nuo 1990 m. kovo 1 d. įsteigiamas Lietuvos bankas.

Nuo 1992 m. vidurio buvo pradėtas dar vienas Lietuvos banko kūrimo etapas – reorganizacija, atsisakant centriniam bankui nebūdingų komercinių funkcijų. Nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos banko komercinės funkcijos buvo perduotos naujai įsteigtam Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui [6, p. 200].

1992 m. spalio 1 d., įvedus Lietuvos Respublikoje savus laikinuosius pinigus – talonus ir pradėjus įgyvendinti savarankišką monetarinę politiką, Lietuvos banko veikla ir funkcijos ėmė atitikti klasikinį centrinio banko modelį.

Taigi pagal Lietuvos banko įstatymą Lietuvos bankas yra juridinis asmuo, turintis savo statutą bei antspaudą, ir tai yra Respublikos Centrinis bankas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei ir tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos Seimui.

2. Lietuvos banko sudėtis ir valdymo struktūra

Plačiau panagrinėsiu Lietuvos banko struktūrinius padalinius, valdymą ir struktūrą bei atskaitomybę ir informavimą apie Lietuvos banko vykdomą veiklą.

2.1. Lietuvos banko struktūriniai padaliniai

Kalbant apie Lietuvos banko struktūrinius padalinius, tikslinga juos būtų analizuoti atskirai pagal departamentus bei pagal savarankiškus skyrius. Pristatysiu juos kiek plačiau.

Išskiriami šie Lietuvos banko departamentai [8.]:

Pinigų politikos – formuoja Lietuvos banko pinigų politikos strategiją, kuria ir tobulina Lietuvos banko pinigų politikos priemones bei jų taikymą.

Rinkos operacijų – valdo šalies oficialiąsias tarptautines atsargas.

Kredito įstaigų priežiūros – prižiūri, ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus bei tarptautinius rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.

Tarptautinių ryšių – užtikrina Lietuvos banko dalyvavimą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungos procesuose, Lietuvos banko atstovavimą tarptautinėse institucijose.

Mokėjimo sistemų – užtikrina tarpbankinės lėšų pervedimo bei atsiskaitymų sistemos funkcionavimą, nuolatinį jos tobulinimą.

Kasos – užtikrina kokybiškų ir saugių grynųjų pinigų išleidimą ir susidėvėjusių išėmimą iš apyvartos, komercinių bankų kasinio aptarnavimo vykdymą.

Apskaitos – tvarko apskaitą, rengia finansinę atskaitomybę.

Informacinių technologijų – rengia ir įgyvendina banko informacinių technologijų strategiją, administruoja banko informacines sistemas.

Ūkio – sudaro optimalias darbo sąlygas darbuotojams, užtikrina ilgalaikio materialaus turto reikiamą techninę būklę ir eksploatavimą.

Vindikacijos – užtikrina kompleksinę Lietuvos banko turto, saugomų vertybių, darbuotojų ir informacijos apsaugą;

Išskiriami šie pagrindiniai Lietuvos banko savarankiški skyriai [8.]:

Vidaus audito – audituoja visą banko veiklą,
teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo bei vidaus kontrolės sistemos efektyvumo.

Juridinis – teisinėmis priemonėmis padeda vykdyti ir realizuoti Lietuvos banko funkcijas ir teises.

Organizacijos ir personalo – įgyvendina Lietuvos banko personalo ir organizacijos valdymo politiką, koordinuoja strateginį veiklos planavimą banke.

Bendrasis skyrius – organizuoja visus su raštvedyba susijusius reikalus bei bendrųjų reikalų tvarkymą.

Ryšių su visuomene – teikia informaciją visuomenei bei žiniasklaidai apie Lietuvos banko veiklą.

Lietuvos banko skyriai Kaune ir Klaipėdoje – aptarnauja jiems priskirtų šalies zonų komercinius bankus, jų skyrius grynaisiais pinigais.

Aptarus pagrindinius departamentus ir savarankiškus skyrius, tikslinga būtų panagrinėti patį Lietuvos banko valdymą ir jo struktūrą.

2.2. Valdymas ir struktūra

Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, trys jo pavaduotojai ir septyni nariai.

Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai.

Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų [8.]: Pinigų politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1443 žodžiai iš 4777 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.