Lietuvos centrinis bankas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos centrinis bankas

Turinys

Įvadas 2

1. Lietuvos centrinis bankas 3

1.1 Lietuvos Banko istorija 3

1.2 Šiuolaikinio Lietuvos banko valdymas ir struktūra 5

2. Centrinio banko vaidmuo Lietuvos ekonomikoje 8

2.1 Lietuvos banko misija, pagrindinis tikslas ir jo siekimas 9

2.2 Pagrindiniai Lietuvos banko uždaviniai ir funkcijos 11

2.3 Pinigų emisija 11

2.4 Pagrindinės Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatos 12

2.5 Kreditų įstaigų priežiūra 13

2.5.1 Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai 13

2.6 Lietuvos banko pinigų (monetarinės) politikos strategija 14

2.7 Lietuvos banko pinigų (monetarinės) politikos įgyvendinimo priemonės 18

2.7.1 Atvirosios rinkos operacijos 19

2.7.2 Privalomosios atsargos (rezervų reglamentavimas) 24

2.7.3 Diskonto norma 25

Išvados 27

Literatūros sąrašas 28

Įvadas

Centrinis bankas yra svarbiausia šiuolaikinės ekonomikos institucija, atsakanti už valstybės finansinės sistemos ir nacionalinės valiutos stabilumą, pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų sistemų patikimą funkcionavimą. Akivaizdu, kad centrinio banko tikslas nėra pelno maksimizavimas, bet rūpinimasis visa ekonomika – centrinis bankas koreguoja valiutų kursus užsienio rinkoje, siekia išvengti ekonominių krizių, užkirsdamas kelią staigiems nacionalinės valiutos kurso šuoliams, palaiko importo-eksporto balansą, stabdo nedarbo didėjimą, skatina investicijas ir t.t. Todėl labai svarbu studijuoti centrinio banko būtinybę ir jo vaidmens svarbą.

Taigi, mūsų grupinio darbo tikslas – panagrinėti Lietuvos centrinio banko vaidmenį mūsų šalies ekonomikoje.

Darbo uždaviniai:

1) trumpai pateikti Lietuvos centrinio banko istoriją;

2) panagrinėti dabartinio Lietuvos centrinio banko valdymo struktūrą;

3) išsiaiškinti Lietuvos centrinio banko pagrindinį tikslą, misiją ir funkcijas, panagrinėti keletą šių funkcijų;

4) panagrinėti Lietuvos centrinio banko vykdomą monetarinę politiką;

5) išsiaiškinti kokiomis priemonėmis Lietuvos centrinis bankas siekia savo tikslų ir panagrinėti jas.

Darbo nuoseklumas.

Pirmoje dalyje pateiksime Lietuvos centrinio banko istoriją nuo ištakų iki dabarties. Taip pat pateiksime šiuolaikinio Lietuvos centrinio banko valdymo struktūrą.

Antrą grupinio darbo dalį skirsime Lietuvos centrinio banko vaidmeniui mūsų šalies ekonomikoje. Čia mes panagrinėsime Lietuvos centrinio banko pagrindinius tikslus, funkcijas, paanalizuosime Lietuvos centrinio banko vykdomą monetarinę (pinigų) politiką, bei priemones, kuriomis šį politika vykdoma.

Darbo pabaigoje suformuluosime išvadas.

1. Lietuvos centrinis bankas

Šiame skyriuje panagrinėsime pagrindinius klausimus, susijusius su Lietuvos centriniu banku, kuris vadinasi Lietuvos bankas (t.y. apskritai, kas tai yra centrinis bankas, jo valdymo struktūra ir t.t.), taip pat pateiksime iliustruotą jo struktūros schemą, išvardinsime departamentus, savarankiškus skyrius, Lietuvos banko įstaigas bei visų jų vadovus ir vadovų kadencijas, trumpai pateiksime Lietuvos banko istoriją nuo ištakų iki dabartinių laikų.

Taigi, Lietuvos centrinis bankas – tai speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybynė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones.

1.1 Lietuvos Banko istorija

Ištakos

Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 metais, kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski I Litewski”), turintį teisę leisti notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 metais. Banko kontoras ketinta įsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiau pralaimėjus T. Kosciuškos sukilimui prieš carinę Rusiją ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart padalijus (1795 metais.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą.

Lietuvos bankas 1922 – 1940 metais

Lietuvos bankas pradėjo veikti 1922 metais spalio 2 dieną, kai buvo įvesta nacionalinė valiuta. 1922 metais rugpjūčio 9 dieną (kai kuriuose šaltiniuose teigiama kad 1922 metais rugpjūčio 3 dieną) Lietuvos Steigiamasis seimas priėmė “Piniginio vieneto įstatymą”, kuriame sakoma, kad Lietuvos Respublikoje yra įvedamas aukso monometalizmas, t.y. pinigų sistema, paremta auksu. Įstatymas patvirtino Lietuvos piniginio vieneto – lito įvedimo sistemą, o jos įgyvendinimas pavedamas Lietuvos bankui. Litas turi 0,150462 gramo gryno aukso. Litą sudaro 100 centų. Lietuvos piniginio vieneto įvedimo dieną skelbia finansų, prekybos ir pramonės ministras, kuriam pavesta vykdyti šį lito įstatymą. Tas pats įstatymas nustatė, kad esamieji apyvartoje Lietuvos mokomieji ženklai – ostmarkės ir ostrubliai, taip pat kursuojančios Lietuvoje vokiečių valstybės markės keičiami į litus per 3 mėnesius nuo piniginio vieneto įvedimo dienos finansų, prekybos ir pramonės ministro kiekvieną savaitę ar dažniau nustatomu kursu. Įvedus litą, visi aktai, dokumentai, skolų ir pasižadėjimų raštai, depozitai, įvairios sutartys, apmokėjimai ir atsiskaitymai daromi litais. Anksčiau sudaryti ostmarkėmis, ostrubliais, arba kitais piniginiais vienetais dokumentai ir aktai, vienai pusei reikalaujant, pildomi litais įmokėjimo termino dienos kursu.

Po kelių dienų, 1992 metais rugpjūčio 11 dieną buvo patvirtintas Lietuvos banko įstatymas. Nepraėjus nė mėnesiui, 1992 metais rugsėjo 10 dieną, Lietuvos bankui dar nepradėjus oficialiai veikti,
jau buvo išleisti vadinamieji laikinieji banknotai – litai.

1922 metais 27 dieną įvyko pirmasis ir steigiamasis Lietuvos banko akcininkų susirinkimas, kuriame buvo išrinkta banko valdyba ir kiti valdymo bei kontrolės organai. Visos visuomenės neišpirktos akcijos atiteko Lietuvos iždui. Tokiu būdu valstybės ižde atsidūrė beveik 4/5 visų akcijų. Dėl tokios padėties Vyriausybė įgavo lemiamą vaidmenį ir visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. 1922 metais rugsėjo 28 dieną Lietuvos Respublikos prezidentas pirmuoju Lietuvos banko valdytoju paskyrė prof. V. Jurgutį, kuris iki tol dirbo užsienio reikalų ministrų. Ir 1992 metais spalio 2 dieną Lietuvos bankas su 5 tarnautojais pradėjo savo veiklą ir sėkmingai veikė iki 1940 metų bolševikinės okupacijos.

Šiuolaikinio Lietuvos banko atkūrimas

Lietuvos AT (Aukščiausiajai tarybai) paskutiniosios sesijos metu 1990 metais vasario 13 dieną priėmus Lietuvos banko įstatymą buvo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos banko įsteigimo“, skelbiantis, kad nuo 1990 metų kovo 1 dienos įsteigiamas Lietuvos bankas. Buvo tikėtasi, kad šis bankas bus TSRS valstybinio (emisijos) banko sudėtinė „suvereni“ dalis. Tačiau kaip pažymi ekonomistas doc. Vladas Terleckas (Pavainikio jubiliejus // Vakarinės naujienos. – 1992.03.12), Lietuvos valstybė ir Lietuvos bankas yra neperskiriama pora, vienybė dvejybėje. Be valstybingumo negalimas toks bankas, o be jo – valstybė. Kitaip valstybė gali būti satelitinė, negalinti įgyvendinti nepriklausomos ekonominės politikos. Taigi 1990 metais kovo 11 dieną atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, po kelių dienų, t.y. 1990 metais kovo 13 dieną, Lietuvos Respublikos AT priima nutarimą paskirti Lietuvos banko valdybos pirmininku Bronių Povilaitį, buvusį 1988 – 1990 metais TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinio banko valdybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Taigi po 50 metų pertraukos Lietuvos banko veikla buvo atnaujinta ir taip jis pradėjo ilgą bei sudėtingą kūrimosi kelią.

Lietuvos bankui niekada nebuvo lengva. Net trumpoje jo istorijoje galime išskirti kelis etapus. Pirmasis jų apima laikotarpį nuo 1990 metų kovo 1 dienos vėl pradėjus savo veikla iki rugsėjo mėnesio, kai Lietuvos bankas buvo ignoruojamas, kai negavo nei patalpų, nei kapitalo. Jis pradėjo veiklą tuometinėje TSRS valstybinio banko padalinio patalpose. Paliktas vienui vienas Lietuvos bankas neįstengė rasti savo vietos bankų sistemoje. Todėl, nematydamas išeities, Bronius Povilaitis 1990 metais liepos 28 dieną atsistatydino iš Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigų. Nauju Lietuvos banko valdybos pirmininku 1990 metais liepos 31 dieną Lietuvos respublikos AT paskyrė AT deputatą Vilių Baldišį, kurį vėliau 1993 metais pakeitė Romualdas Visokavičius, o šį 1994 metais Kazys Ratkevičius ir pastarąjį – 1996 metais, dabartinis valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Antrame etape, norėdami atsiribuoti nuo rublio, 1992 metais rugsėjo 16 dieną buvo priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos laikinųjų pinigų – talonų įvedimo ir rublio išėmimo iš apyvartos“. 1992 metais spalio 1 dieną buvo įvesti Lietuvos respublikos laikinieji pinigai – talonai, ir pradėtas savarankiškos monetarinės politikos įgyvendinimas. Rubliai į talonus keitė santykiu 1:1.

Tačiau Lietuvos banko valdyba, suprasdama, kad laikinaisiais pinigais pasitenkinti negalima, parengė ir pateikė nutarimo projektą „Dėl lito įvedimo sąlygų“, kuris 1990 metais spalio 30 dieną buvo priimtas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 metais. Lito patikimumo įstatymu litas buvo susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 metais priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 metais vasario 2 dieną, išlaikant fiksuotą valiutos kursą.(2, 536-549 psl.)

1.2 Šiuolaikinio Lietuvos banko valdymas ir struktūra

Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai.

Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.

Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko vienuolika departamentų: Ekonomikos, Statistikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai: Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje. Žemiau esančiame 1 paveiksle pateiksime valdymo struktūros schemą.

1 paveikslas „Lietuvos banko valdymo struktūra“

Valdyba

Taigi, kaip buvo minėta anksčiau,
banko valdyba sudaro:

Pirmininkas – REINOLDIJUS ŠARKINAS (skirimas penkeriems metams Seimu, prezidento teikimu);

Pirmininko pavaduotojas – DARIUS PETRAUSKAS (skiriamas devyneriems metams Prezidentu, Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu);

Pirmininko pavaduotoja – RAMUNĖ VILIJA ZABULIENĖ (skiriama devyneriems metams Prezidentu, Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu);

Valdybos narys – AUDRIUS MISEVIČIUS

Valdybos narys – VAIDIEVUTIS GERALAVIČIUS

Departamentai ir jų funkcijos

Ekonomikos – analizuoja ekonomikos, ypač kainų ir finansų rinkų, raidą ir jų tendencijas (Direktorius Raimondas Kuodis).

Statistikos – renka, apdoroja ir teikia pinigų ir bankų, mokėjimų balanso bei kitą statistinę informaciją (Direktorius Rimantas – Juozas Vaicenavičius).

Rinkos operacijų – valdo šalies oficialiąsias tarptautines atsargas (Direktorius Arvydas Kregždė).

Kredito įstaigų priežiūros – prižiūri, ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus bei tarptautinius rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus (Direktorius Kazimieras Ramonas).

Tarptautinių ryšių – užtikrina Lietuvos banko dalyvavimą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungos procesuose, Lietuvos banko atstovavimą tarptautinėse institucijose (Direktorius Stasys Kropas).

Mokėjimo sistemų – užtikrina tarpbankinės lėšų pervedimo bei atsiskaitymų sistemos funkcionavimą, nuolatinį jos tobulinimą (Direktorius Alis Jaramaitis).

Kasos – užtikrina kokybiškų ir saugių grynųjų pinigų išleidimą ir susidėvėjusių išėmimą iš apyvartos, komercinių bankų kasinio aptarnavimo vykdymą (Direktorius Liudas Jonikas).

Apskaitos – tvarko apskaitą, rengia finansinę atskaitomybę (Direktorė Birutė Rakauskienė).

Informacinių technologijų – rengia ir įgyvendina banko informacinių technologijų strategiją, administruoja banko informacines sistemas (Direktorius Raimundas Baracevičius).

Ūkio – sudaro optimalias darbo sąlygas darbuotojams, užtikrina ilgalaikio materialaus turto reikiamą techninę būklę ir eksploatavimą (Direktorius Vaclovas Litvinas).

Vindikacijos – užtikrina kompleksinę Lietuvos banko turto, saugomų vertybių, darbuotojų ir informacijos apsaugą (Direktorius Vytautas Leipus).

Savarankiški skyriai ir jų funkcijos

Vidaus audito – audituoja visą banko veiklą, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo bei vidaus kontrolės sistemos efektyvumo(Viršininkas Jurgis Balaišis).

Juridinis – teisinėmis priemonėmis padeda vykdyti ir realizuoti Lietuvos banko funkcijas ir teises (Viršininkė Genė Čeponytė).

Organizacijos ir personalo – įgyvendina Lietuvos banko personalo ir organizacijos valdymo politiką, koordinuoja strateginį veiklos planavimą banke (Viršininkas Mindaugas Vinkus).

Bendrasis skyrius – organizuoja visus su raštvedyba susijusius reikalus bei bendrųjų reikalų tvarkymą (Viršininkė Ramunė Gražulytė).

Ryšių su visuomene – teikia informaciją visuomenei bei žiniasklaidai apie Lietuvos banko veiklą(Viršininkas Kęstutis Vanagas).

Lietuvos banko įstaigos ir jų paskirtis:

Skyriai Kaune (Valdytojas Antanas Ivanauskas) ir Klaipėdoje (Valdytojas Evaldas Lukauskas) – aptarnauja jiems priskirtų šalies zonų komercinius bankus, jų skyrius grynaisiais pinigais. (4)

2. Centrinio banko vaidmuo Lietuvos ekonomikoje

Šiame skyriuje aptarsime pagrindinį Lietuvos centrinio banko tikslą, atliekamas funkcijas, misiją, pinigų politikos strategiją, palūkanų normos reguliavimą, jos įgyvendinimo priemones ir pan. Lietuvos banko veikla dažniausiai vykdoma šiais būdais: kontroliuojant pinigų pasiūlą (monetaristų požiūris), arba keičiant palūkanų normą (keinsistų požiūris), bei taikant tam tikras priemones. Iš to, galime spręsti, kad Lietuvos bankas atlieka pagrindinį vaidmenį mūsų šalies ekonomikos kūrime, stabilumo bei ekonominio augimo užtikrinime (centrinis bankas, vykdydamas savo politiką siekia visiško užimtumo, infliacijos lygio sumažinimo, visiško išteklių panaudojimo ir pan.).

2.1 Lietuvos banko misija, pagrindinis tikslas ir jo siekimas

1. Lietuvos banko įstatyme suformuluotas pagrindinis banko tikslas – Lietuvos Respublikos pinigų stabilumas – turi du aspektus, t.y. vidinį ir išorinį pinigų stabilumą. Vidinis lito stabilumas reiškia jo perkamosios galios stabilumą arba palyginti pastovias kainas, tuo tarpu išorinis stabilumas yra tvirtas lito kursas stiprių užsienio valiutų (pirmiausia tų šalių, su kuriomis vyksta intensyvi prekyba) atžvilgiu. Siekdamas šio tikslo, Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.

2. Lietuvos bankas, neatsižvelgdamas į pasirinktą pinigų emisijos ir valiutos kurso režimą, pirmiausia orientuosis į išorinį lito stabilumą. Šią orientaciją diktuoja Lietuvos ekonomikos pobūdis. Lietuva yra maža valstybė, kuri vykdo atviros ekonomikos politiką ir sparčiai integruojasi į Europos Sąjungą.

Tokiomis sąlygomis “plaukiojantis” lito kursas, o juo labiau lito devalvavimas, būtų nepriimtinas Lietuvos ekonomikai, kadangi apsunkintų įmonių veiklos planavimą, pabrangintų importuojamas žaliavas ir nulemtų aukštesnį paskolų palūkanų lygį. Kita vertus, laikinai pagerėtų Lietuvos prekių eksporto sąlygos. Tačiau dėl palyginti didelio Lietuvos importo kainų
nelankstumo, eksporto padidėjimas gali neatsverti importo augimo, todėl pablogėtų užsienio prekybos balansas.

Jeigu lito kurso pokyčiai būtų sunkiai prognozuojami, susvyruotų užsienio subjektų pasitikėjimas mūsų finansų sistemos stabilumu ir sumažėtų užsienio kapitalo investicijų. Valstybė patirtų nuostolių, grąžindama paskolas ir mokėdama palūkanas užsienio valiuta. Todėl lito nuvertėjimas trukdytų Lietuvai įgyvendinti Mastrichto sutartyje nustatytus įstojimo į Europos valiutų sąjungą konvergencijos kriterijus. Atsisakius fiksuoto lito kurso, kaip monetarinio “inkaro”, būtų sudėtinga vykdyti nuoseklią ekonomikos stabilizavimo politiką.

Ypač pavojinga tai, kad litui atpigus užsienio valiutų atžvilgiu, padidėtų infliacija ir sumažėtų gyventojų realiosios pajamos, o tai gali sukelti socialinių neramumų ir apsunkinti ekonomikos reformas.

3. Lietuvos bankas, orientuodamasis į išorinį lito stabilumą ir susiedamas jį su stipresne užsienio valiuta (valiutų krepšeliu), gali veiksmingai prisidėti ir prie kainų stabilizavimo, kadangi valiutos kurso fiksavimas iš pradžių padėtų vietines kainas priartinti prie pasaulinių, o po to leistų “importuoti” iš išsivysčiusių užsienio valstybių mažesnę infliaciją.

4. Fiksuoto lito kurso pranašumų nereikėtų priskirti valiutų valdybai, kurią galima traktuoti kaip fiksuoto valiutos kurso režimo priedą. Mūsų šalyje įdiegtas valiutų valdybos modelis atėmė galimybę Lietuvos bankui adekvačiai reaguoti į įvykius pinigų ir paskolų rinkoje bei reguliuoti bankų sistemos likvidumą, išlyginti staigius pinigų kiekio svyravimus, vykdant sterilizavimo operacijas. Kai užsienio valiutos srautai į mūsų šalį buvo dideli, Lietuvos bankui teko sparčiai didinti pinigų kiekį, apsunkinant kainų stabilizavimą (pavyzdžiui, 1994 m. balandžio-gruodžio mėn. rezervinių pinigų kiekis padidėjo 49,6 proc.), o prasidėjus valiutos nuotėkiui, centrinis bankas mažino litų kiekį ir sukėlė jų trūkumą (pavyzdžiui, 1996 m. sausio-rugsėjo mėn. rezervinių pinigų kiekis sumažėjo 0,3 proc.).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2370 žodžiai iš 7645 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.