Lietuvos dangus saulė ir mėnulis
5 (100%) 1 vote

Lietuvos dangus saulė ir mėnulis

Lietuvos dangus: Saulė ir Mėnulis

Sėsliai lietuvių žemdirbių tautai būdingos gana gyvybingos dvasinės kultūros tradicijos, siekiančios baltų priešistorę. Jose ryškėja archajinės pasaulėžiūros bruožai ir pirmosios gamtamokslio žinios.

Lengviausiai pastebimi ir suvokiami tie gamtos reiškinių dėsningumai, kurie kartojasi be išimčių. Tai dienos ir nakties ritmas, mėnulio fazių, metų sezonų kaita, ryškiausių žvaigždžių teka ir laida. Būtent šis tvarkingas dangaus šviesulių judėjimas padėjo pirmykščiam žmogui pajusti laiko tėkmę bei išskirti save iš gamtos. Gamtos pažinimas civilizacijos priešaušryje prasidėjo nuo dangaus reiškinių stebėjimo. Astronomija ir tolesnėje žmonijos raidoje turėjo išskirtinę reikšmę – ji tapo pasaulėžiūros pagrindu.

Saulės ir mėnulio takai metuose. Mažųjų Grįžulo Ratų sukimasis paroje.

Neolite astronominės žinios būdavo kaupiamos metai iš metų stebint dangaus šviesulių kryptį horizonte. Tai padėdavo suvokti dangaus šviesulių pasirodymo dėsningumus. Astronominiams stebėjimams žmonės rentė paprastus ar statė sudėtingus įrenginius. Žinomiausias pasaulyje įrenginys pastatytas IV tūkstm. pr. Kr. Stounhendže (Anglija). Astronominių stebėjimų vietos (stebyklos) neolite – kartu ir šventyklos. Gamtos reiškiniai, nesuvokiant tikrosios jų prigimties, būdavo mitologizuojami. Tai iš dalies sąlygojo religijos atsiradimą.

Kalendorinių matavimų įrenginys ant Birutės kalno Palangoje

Baltų kultūros pavelde išskiriami dviejų rūšių paleoastronominiai objektai: kalendorinių matavimų stebyklos bei laidojimo paminklai. Iš pirmųjų geriausiai ištyrinėtas įrenginys ant legendinio Birutės alko kalno Palangoje. Stebyklą sudarė vienuolikos stulpelių ratas, išdėstytas ant pasagos formos pylimo, atviro saulėlydžiui jūroje. Stulpeliai fiksuodavo kraštines saulės ir mėnulio padėtis horizonte. Kalendorines datas, žyminčias šventes ar gamtos virsmus, nurodydavo šešėlių kryptis saulės tekos ir laidos metu. Įrenginys veikė iki XV a. pradžios – tada šią žemę užgrobė kryžiuočiai. Savotiški Birutės alko pirmtakai – akmenų sistemos šalia senųjų gyvenviečių. Nedaug jų išliko iki mūsų dienų. Laimė, ne visas palietė laikas. Paleoastronominę paskirtį turėjo akmenų sistemos ant Vyžuonų ozo (Utenos raj.), prie Purmalių piliakalnio (Klaipėdos raj.), Jonionių kaimo ribose Merkinės apylinkėse ir kitur. Kosmologinių bruožų turi ir senovės kapinynų laužavietės. Rūdaičiuose (Kretingos raj.) apeiginė laužavietė rasta šalia III–XI a. palaidojimų. Laužavietę supo moliu sutvirtintas akmenų ratas, o pro jame paliktus tarpus laužavietę apšviesdavo tekančios saulės spinduliai per Jurgines ir Vėlines. Dauglaukyje (Tauragės raj.) šalia II–III a. kapų buvusioje alkvietėje laužavietę supo keturi stulpeliai, žymintys šiaurės ir pietų bei rytų ir vakarų kryptis. Tokių įrenginių paskirtis – perkelti mirusiojo sielą į mirusiųjų pasaulį.

Apeiginė laužavietė

šaliaUžpelkių kapinyno

Lietuviui pasaulis – tai, kas yra „po saule“. Kuo ilgesnis saulės kelias dangaus skliautu nuo tekos iki laidos, tuo šilčiau. Pasižymėjus tekos vietą horizonte stulpeliu, akmeniu ar įsidėmėjus kokį nors reljefo ypatumą, tolumoje augantį medį, galima pasekti saulės kelią per metus. Vasarą saulė teka šiaurės rytuose (baltų gyvenamo arealo viduryje, maždaug 45° azimutu), žiemą – pietryčiuose (135° kryptimi). Kraštines padėtis dienos šviesulys pasiekia vasaros ir žiemos saulėgrįžų dienomis (VI.22 ir XII.22). Lygiadieniais (III.21 ir IX.22) saulė pateka tiksliai rytuose ir leidžiasi vakaruose.

Žemės ir mėnulio trajektorijos bei astronominiai ciklai

Saulės vasaros taką žiemą pakartoja mėnulio pilnatis. Saulės metų kelią mėnulis prabėga per mėnesį. Kas 18,6 metų mėnulis būna „aukštas“ ir „žemas“. Šis ciklas pavadintas V a. pr. Kr. gyvenusio graikų astronomo Metono vardu. Mėnulis danguje šviečia 27,32 paras. Tai vadinamasis žvaigždinis arba siderinis mėnuo. Po to šviesulys trims dienoms pradingsta saulės spinduliuose. Lietuvos kaime naktys be mėnulio vadinamos „suvartais“, „tarpijomis“, „tuštumomis“. Laiko tarpas, per kurį pasikartoja ta pati mėnulio fazė, – tai sinodinis mėnuo, trunkantis 29,53 paras.

Mėnulio fazių liaudiškieji pavadinimai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 669 žodžiai iš 2219 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.