LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO DARBO RINKOS APŽVALGA
TURINYS
1.LIETUVOS DARBO RINKOS APŽVALGA 2003 SAUSIO-KOVO MĖNESIAIS
1.1 DARBO RINKA
1.2 DARBO SANTYKIAI2.GYVENTIJŲ UŽIMTUMO STRATISTIKA
3.LIETUVOS ŪKIO PLĖTROS IKI 2015 METŲ STRATEGIJA
(SOCIALINĖS PLĖTROS IR UŽIMTUMO EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ POLITIKA.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS BŪKLĖS2003 METŲ SAUSIO-KOVO MĖNESIAIS APŽVALGA
Darbo rinka
2003 m. pirmą ketvirtį darbo rinkos būklė išliko stabili. 2003 m. balandžio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 191,1 tūkst. bedarbių, nedarbo lygis sudarė 11,8 procento ir palyginti su 2002 metų I ketvirčiu sumažėjo 0,8 procentinio punkto. 2003 m. balandžio 1 d. palyginti su 2003 m. sausio 1 d., įregistruotų bedarbių skaičius sumažėjo 6,1 tūkst. asmenų arba 3,4 procento, o palyginti su 2002 metų I ketvirčiu jų skaičius sumažėjo beveik 30 tūkst. arba 12,6 procento
Darbo jėgos paklausa ir pasiūla.
Išaugo galimybės susirasti nuolatinį darbą. Per 2003 m. I ketvirtį įregistruota 28 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. Lyginant su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo biržose įregistruotų laisvų darbo vietų sumažėjo 1,0 tūkst., tačiau išaugo 1,3 tūkst. naujų darbo pasiūlymų neterminuotam darbui (įregistruota 21,3 tūkst.). Tai beveik 7 proc. daugiau negu per tą patį praeitų metų laikotarpį ir 18 proc. daugiau negu 2001 m. I ketvirtį. Tuo tarpu terminuoto darbo vietų per ketvirtį buvo įregistruota 6,6 tūkst. – 27 proc. mažiau negu pernai. Vidutiniškai per mėnesį įregistruota po 9,7 tūkst. darbo vietų .Didžiausia darbo vietų pasiūla – paslaugų sektoriuje (14,3 tūkst.) ir pramonės įmonėse (9,2 tūkst.). Lyginant su 2002 m. I ketvirčio duomenimis, išaugo paklausos dalis pramonėje 0,5 procentinio punkto (iki 32,9 proc.), statyboje 0,8 procentinio punkto (iki 11,1 proc.), sumažėjo žemės ūkyje ir paslaugose.Turintiems aukštąjį išsilavinimą darbo vietų pasiūlos dalis išaugo 0,3 procentinio punkto (iki 7,5 proc.), turintiems aukštesnįjį išsilavinimą – 0,6 procentinio punkto (iki 8,9 proc.), turintiems aptarnavimo darbuotojo bei darbininko profesines kvalifikacijas darbo vietų pasiūlos dalis nepakito (61,4 proc.), neturintiems kvalifikacijos asmenims – sumažėjo 1,0 proc. (iki 22,1 proc.). Lyginant su 2002 m. I ketvirčiu išaugo darbo jėgos pasiūla – kreipėsi 66,2 tūkst. bedarbių (1,5 tūkst. daugiau).Bedarbių struktūroje, ryškėja tendencija, kad į darbo biržą vis daugiau kreipiasi nepasirengusių darbo rinkai bedarbių. Neturinčių profesinio pasirengimo bedarbių per 2003 m. I ketvirtį įregistruota 28,5 tūkstančio. Lyginant su 2002 m. pirmuoju ketvirčiu, nekvalifikuotų bedarbių skaičius išaugo beveik 10 tūkstančių. 2002 m. tokie bedarbiai sudarė 38 proc. visų besikreipiančių bedarbių, šį ketvirtį – daugiau kaip 42 procentai. Tačiau yra ir teigiamų tendencijų: sumažėjo jaunų bedarbių – 0,1 tūkst., priešpensinio amžiaus bedarbių – 0,3 tūkst., neseniai (iki 1 m.) praradusių darbą – 3,5 tūkst.2003 m. balandžio 1 d. bedarbių vyrų įregistruota mažiau negu moterų (atitinkamai 49,9 ir 50,1 proc.). Jaunų bedarbių dalis sumažėjo 0,9 procentinio punkto (iki 11,8 proc.), 20,3 tūkst. arba 5,4 procentinio punkto sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis (iki 27,8 proc.). Nedarbo lygis. 2003 m. pradžioje nedarbo lygis buvo 10,9 proc., o ketvirčio pabaigoje –11,8 procento .3 paveikslas Ketvirčio pabaigoje moterų ir vyrų nedarbo lygis susilygino ir buvo 11,8 procento. Vyrų vidutinis nedarbas per ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 1,6 procentinio punkto, o moterų – 0,1 procentinio punkto. Nors jaunų bedarbių skaičius pastaraisiais metais mažėja, jaunimo nedarbo lygis išlieka aukštas. 2003 m. balandžio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įsiregistravę 22,6 tūkst. jaunų bedarbių (prieš metus buvo beveik 28 tūkst.), jų nedarbo lygis siekė 15,4 proc., lyginant su 2002 m. I ketvirčiu sumažėjo 2,2 procentinio punkto.Pagal teritorijas didžiausias vidutinis nedarbo lygis 2003 m. I ketvirtį buvo Druskininkų (27,2 proc.), o mažiausias – Trakų (7,2 proc.) darbo biržų aptarnaujamose teritorijose. Lyginant su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu, nedarbas labiausiai sumažėjo Jonavos (3,3 procentinio punkto), Rokiškio (3,1 procentinio punkto) darbo biržų aptarnaujamose teritorijose, o padidėjo Pasvalio (2,2 procentinio punkto), Šilutės (1,5 procentinio punkto) darbo biržų aptarnaujamose teritorijose. 2003 m. balandžio 1 d. didesnis nei 20 proc. nedarbo lygis buvo dešimtyje darbo biržų aptarnaujamų teritorijų.Tarpininkaujant darbo biržoms per 2003 m. I ketvirtį įdarbinta 28,4 tūkst. asmenų. Įdarbinimas nuolatiniam darbui, lyginant su pareitų metų I ketvirčiu, išaugo 5,4 proc., o įdarbinimas pagal terminuotąsias darbo sutartis sumažėjo 27 procentais. Savo verslą pagal verslo liudijimus nuo metų pradžios pradėjo 3,7 tūkst. bedarbių.Iš Užimtumo fondo finansuojamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 33,7 tūkst. asmenų .Į programas nukreiptas kas antras 2003 m. pirmąjį ketvirtį registruotas bedarbis. Lyginant su 2002 m. I ketvirčiu, nukreipimų į programas skaičius išaugo daugiau kaip 37 proc., o lyginant su 2001 m. I ketvirčiu – beveik dvigubai.Šių priemonių
dėka galimas nedarbo lygis buvo sumažintas 1,3 procentinio punkto, ilgalaikių bedarbių skaičius – 8,6 procentinio punkto, nekvalifikuotų bedarbių skaičius – 8,9 procentinio punkto.Nežūrint į tai, kad viešųjų darbų programai būdingas darbų sezoniškumas, pirmąjį šių metų ketvirtį į šią programą jau nukreipta 8 tūkst. bedarbių, beveik 60 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Per 2003 m. sausio – kovo mėnesius įsteigta 740 subsidijuojamų darbo vietų, į kurias įdarbinti papildomai darbo rinkoje remiami bedarbiai. Tai 2,5 karto daugiau negu praeitais metais. Į ilgalaikių bedarbių įgūdžių atnaujinimo priemones nuo metų pradžios nukreipta 3,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių. IšvadaPer 2003 metų I ketvirtį, palyginti su 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu:nedarbo lygis sumažėjo nuo 12,6 proc. iki 11,8 proc. (0,8 procentinio punkto); ilgalaikių bedarbių skaičius sumažėjo 20,3 tūkst., jų dalis bendrame bedarbių skaičiuje sumažėjo 5,4 procentinio punkto (iki 27,8 proc.); išlieka didelė nedarbo lygio diferenciacija tarp atskirų Lietuvos regionų.
Darbo santykiaiValstybinės darbo inspekcijos veikla. 2003 m. I ketvirtį, palyginti su 2002 m. I ketvirčiu, nelaimingų atsitikimų (lengvų ir sunkių) darbe sumažėjo 22 procentais.Per 2003 m. I ketvirtį šalyje įvyko 1180 nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, iš jų 519 įvyko darbe, o 633 – pakeliui į arba iš darbo. Palyginti 2003 m. I ketvirtį įvykusius nelaimingus atsitikimus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu įvykusiais nelaimingais atsitikimais jų skaičius atitinkamai sumažėjo 123 (nelaimingi atsitikimai darbe) ir 165 (nelaimingi atsitikimai pakeliui į/iš darbo). Išnagrinėjus nelaimingus atsitikimus darbe pagal ekonomines veiklos rūšis, nustatyta, kad žemės ūkio veiklos įmonėse nelaimingų atsitikimų skaičius padidėjo dvigubai (nuo 9 iki 18). Padidėjo nelaimingų atsitikimų skaičius nuotekų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo veiklos įmonėse (nuo 4 iki 13). Taip pat nelaimingų atsitikimų skaičius padidėjo didmeninės, mažmeninės prekybos veiklos įmonėse bei kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonėse.Daugiausiai traumas darbe patiria įmonėje pirmus metus dirbantys asmenys. Tai byloja apie nepakankamą darbuotojų mokymą bei instruktavimą darbo vietoje. Dalis nelaimingų atsitikimų priežasčių kasmet kartojasi: nesilaikoma norminių teisės aktų reikalavimų, netinkamai organizuojamas darbas, darbuotojai nepakankamai mokomi, instruktuojami, kaip saugiai dirbti.1982 įmonėse buvo nustatyti 6102 darbo įstatymų pažeidimai, tarp jų 269 neteisėtai dirbę asmenys, kuriems buvo įforminti 66 administracinės teisės pažeidimų protokolai ir perduoti nagrinėti teismams. Nelegalų darbą kontroliuojančios institucijos per 2003 m. sausio – kovo mėn. nustatė 2028 neteisėtai dirbusius asmenis. Iš jų: dirbusių be darbo sutarčių – 364; asmenų, dirbusių neįregistravus įmonės, neturint licencijos ar užsiimančių kita neteisėta veika –1205; asmenų užsiimančių veikla neturint verslo liudijimo – 230.Analizuojant nelegaliai dirbusių asmenų išaiškinimą pagal ekonominės veiklos sektorius matyti, kad daugiausia nelegaliai dirbusių nustatoma apdirbamojoje pramonėje – 28,3 proc., ( iš jų 13 proc., medienos ir medienos gaminių gamyboje, drabužių siuvimo įmonėse 6,3 proc.), statybose – 26,8 proc., miškininkystėje 9,3 proc., žemės ūkyje – 8,6 proc. bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 7,4 procento.Darbo inspektoriai 2003 m. I ketvirtį patikrino darbuotojų saugos ir sveikatos būklę 3245 šalies įmonių, o tai – 395 įmonių daugiau nei per 2002 metų tą patį laikotarpį. Patikrinimo metu nustatyta 13289 darbų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai, o tai – 1067 pažeidimais daugiau negu per 2002 metų tą patį laikotarpį. Daugiau kaip 100 pažeidimų nustatyta žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės įmonėse bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo įmonėse, 670 – apdirbamosios pramonės įmonėse. Dėl pavojaus darbuotojų sveikatai ir gyvybei 14 įmonių ar jų filialų buvo sustabdyti darbai. Daugiausiai darbų sustabdyta statyboje (6 atvejai). Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse tikimasi pagerinti vykdant priemones numatytas Valstybinės darbo inspekcijos parengtame priemonių traumatizmui mažinti plane ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr.730 patvirtintoje Valstybinėje darbo saugos ir sveikatos programoje.Garantinio fondo veikla 2003 m. I ketvirtį buvo skirta tolesniam bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, daliniam tenkinimui, skiriant Garantinio fondo įstatymu nustatyto dydžio išmokas bei sprendžiant kitus su fondo veikla susijusius klausimus. Iš Garantinio fondo darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais daliniam tenkinimui išmokėta 500 tūkst. litų, patenkintos 3 įmonių paraiškos, atlyginta 283 darbuotojams.