Lietuvos demokratijos bruožai ir valdžių padalijimas lr konstituijoje
5 (100%) 1 vote

Lietuvos demokratijos bruožai ir valdžių padalijimas lr konstituijoje

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………2

1. Demokratijos bruožai……………………………………………………………………3

2. Seimas………………………………………………………………………………………….4

3. Respublikos Prezidentas………………………………………………………………..6

4. Vyriausybė……………………………………………………………………………………9

5. Konstitucinis teismas…………………………………………………………………….10

6. Teismai…………………………………………………………………………………………11

Išvados………………………………………………………………………………………………………..12

Literatūra……………………………………………………………………………………………………13

Įvadas

Aš pabandysiu panagrinėti vieną iš politinių režimų – tai yra demokratinį. Panagrinėsiu kas būdinga Lietuvos demokratinei Respublikai ir kuo šis politinis režimas pasireiškia Lietuvoje? Koks ryšys tarp aukščiausių valstybės valdžios institucijų?

Paaiškinti demokratiją nėra lengva. Dar sunkiau yra ją apibrėžti. Demokratija nesiduoda įspraudžiama į formulę. Visgi išvesti formulę bandė jau Antikos laikų mąstytojai, darė švietimo epochos atstovai XVIII a. , apie tai mąsto ir šių dienų politologai. Tačiau nei vieni, nei kiti nerado ir iki šiol neranda šio painaus žodžio tikslaus ir vienintelio apibrėžimo. O, daugelio nuomone, vienas demokratijos apibrėžimas niekad ir nebus surastas. Pernelyg jau įvairiapusiškas šis žodis, pernelyg skirtingai interpretuojamas.

Kodėl taip yra? Skirtinguose pasaulio kampeliuose skirtingai demokratija yra ir aiškinama. Kas rusui ar baltarusiui yra demokratiška, kas sudaro jų įsivaizduojąmą demokratiją, vokiečiui ar amerikiečiui atrodys kaip demokratijos priešingybė. Demokratija nėra sistema, kurią norime įgyvendinti, o gyvensena, kurios reikia išmokti. Dažnai vieni demokratijos neįvertina, laiko ją niekam tinkama, kiti pervertina, iškelia iki žvaigždžių, dažnai net nesuprasdami jos esmės. Visgi, daugybė tautų trokšta demokratijos, trokšta vadinti savo valstybę demokratine. Dažnai demokratiją žmonės supranta savo, kaip žmonių, lygybę, laisvę, savo teisių reiškimą, kaip visur reiškiamą teisingumą ir t.t. Ir yra visiškai teisūs.Vis dėlto išmintinga rinktis demokratinį valdymą, tapti demokratijos šalininku, nes tik gyvendamas demokratinėje valstybėje žmogus gali užtikrintai planuoti savo atetį, viešai skelbti savo nuomonę, o, kas svarbiausia, jaustis tikru žmogumi.

Demokratija klesti tam tikroje socialinėje aplinkoje, kuriai būdingi tam tikri bruožai, tam tikros sąlygos.

1. Demokratijos bruožai

Demokratinis politinis režimas – valstybės valdžios įgyvendinimas bendrais tautos interesais, kai valstybės veiksmai grindžiami daugumo sprendimu, tačiau taip pat gerbiamos mažumos teisės, pripažįstamos žmogaus pagrindinės teisės laisvės, valstybės valdžios galių ribojimo teisė.

Šiuolaikinės demokratijos bruožai, kuriuos visus galima susisteminti taip:

* Žmonių suverenumas;

* Vyriausybės kūrimas, valdomiesiems sutinkant;

* Daugumos valdžia;

* Laisvi ir nešališki rinkimai;

* Visa lygybė prieš įstatymą;

* Teisminis asmens laisvių užtikrinimas;

* Konstitucinis vyriausybės funkcijų apribojimas;

* Visuomeninis, ekonominis ir politinis pliuralizmas;

* Tolerancijos, pragmatizmo, bendradarbiavimo ir kompromiso vertybių palaikymas;

Kai nėra pažeidžiami nė vienas šių bruožų, sakome, kad susidūrėme su demokratine valstybe.

Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą. Valstybės valdžia – tai valstybės funkcijų įgyvendinimo per valdingus įgaliojimus turinčias institucijas svarbiausias būdas.Valstybės valdžios institucijos gana įvairios, nes jos atlieka įvairias funkcijas. Jas galima klasifikuoti įvairiai: pagal valstybės veiklos pobūdį – į politines, socialines, ekonomines, ūkines; pagal formavimo tvarką – į renkamąsias, skiriamąsias ir t.t.

Demokratinėse šalyse valstybės valdžios institucijų organizavimo pagrindinis principas yra valdžių padalijimo į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę, kurios yra visiškai savarankiškos ir nepriklausomos. Toks valdžių padalijimo principas grindžiamas tuo, kad valstybėje būtina atlikti tris funkcijas: įstatymo priėmimą, jų vykdymą ir teisingumo įgyvendinimą, t.y. žmogaus teisių ir laisvių apsauga, teisės pažeidėjų nubaudimą, problemų, konfliktų, susijusių su įstatymų takymu, sprendimą. Kiekvienai valstybės valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios ribų negalime viršyti, apibrėžiama jų tarpusavio sąveika.

2. Seimas

Kiekvienos demokratinės šalies valstybės valdžios institucijų sistemoje ypatingą vietą užima gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas ( pranc. Parler – kalbėti.). Parlamentas atstovauja tautos suverenitetui ir tik jis vienas
gali išreikšti tautos valią įstatymo forma. Parlamentas atsiradęs Anglijoje 18a., įvairiose šalyse vadinamas skirtingais pavadinimais, iki šiol yra svarbiausias konstitucijos laikymosi garantas. Atsižvelgiant į konkrečią valstybės santvarkos formą parlamentas gali būti sudarytas iš vienerių arba dviejų rūmų. Vienerių rūmų parlamentas dažniausiai yra valstybėse su gimininga gyventojų nacionaline sudėtimi arba nedidelės teritorijos šalyse.

Vienerių rūmų parlamentas yra ir Lietuvos Respublikos Seimas, kurio istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos. Priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tęsėjas.

Rinkimai į Seimą turi didelę politinę reikšmę, nes po jų paaiškėja, kokios politinės partijos ir kokios jėgos pradės valdyti valstybę.

Į Lietuvos Respublikos Seimą renkamas 141 Tautos atstovas ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine, lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Juose turi teisę dalyvauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, išskyrus piliečius, teismo pripažintus neveiksniais.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra nejaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Semo nariais negali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, asmenys teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais, taip pat asmenys , rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Be eilinių rinkimų į Seimą, ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių dauguma priimtų Seimo nutarimu gali būti rengiami ir pirmalaikiai Seimo rinkimai. Juos gali skelbti ir Respublikos Prezidentas: 1) jegu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai; 2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškė tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 993 žodžiai iš 3245 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.