Lietuvos demokratijos bruožai ir valdžių padalijimas lr konstituijoje
5 (100%) 1 vote

Lietuvos demokratijos bruožai ir valdžių padalijimas lr konstituijoje

112131

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………2

1. Demokratijos bruožai……………………………………………………………………3

2. Seimas………………………………………………………………………………………….4

3. Respublikos Prezidentas………………………………………………………………..6

4. Vyriausybė……………………………………………………………………………………9

5. Konstitucinis teismas…………………………………………………………………….10

6. Teismai…………………………………………………………………………………………11

Išvados………………………………………………………………………………………………………..12

Literatūra……………………………………………………………………………………………………13

Įvadas

Aš pabandysiu panagrinėti vieną iš politinių režimų – tai yra demokratinį. Panagrinėsiu kas būdinga Lietuvos demokratinei Respublikai ir kuo šis politinis režimas pasireiškia Lietuvoje? Koks ryšys tarp aukščiausių valstybės valdžios institucijų?

Paaiškinti demokratiją nėra lengva. Dar sunkiau yra ją apibrėžti. Demokratija nesiduoda įspraudžiama į formulę. Visgi išvesti formulę bandė jau Antikos laikų mąstytojai, darė švietimo epochos atstovai XVIII a. , apie tai mąsto ir šių dienų politologai. Tačiau nei vieni, nei kiti nerado ir iki šiol neranda šio painaus žodžio tikslaus ir vienintelio apibrėžimo. O, daugelio nuomone, vienas demokratijos apibrėžimas niekad ir nebus surastas. Pernelyg jau įvairiapusiškas šis žodis, pernelyg skirtingai interpretuojamas.

Kodėl taip yra? Skirtinguose pasaulio kampeliuose skirtingai demokratija yra ir aiškinama. Kas rusui ar baltarusiui yra demokratiška, kas sudaro jų įsivaizduojąmą demokratiją, vokiečiui ar amerikiečiui atrodys kaip demokratijos priešingybė. Demokratija nėra sistema, kurią norime įgyvendinti, o gyvensena, kurios reikia išmokti. Dažnai vieni demokratijos neįvertina, laiko ją niekam tinkama, kiti pervertina, iškelia iki žvaigždžių, dažnai net nesuprasdami jos esmės. Visgi, daugybė tautų trokšta demokratijos, trokšta vadinti savo valstybę demokratine. Dažnai demokratiją žmonės supranta savo, kaip žmonių, lygybę, laisvę, savo teisių reiškimą, kaip visur reiškiamą teisingumą ir t.t. Ir yra visiškai teisūs.Vis dėlto išmintinga rinktis demokratinį valdymą, tapti demokratijos šalininku, nes tik gyvendamas demokratinėje valstybėje žmogus gali užtikrintai planuoti savo atetį, viešai skelbti savo nuomonę, o, kas svarbiausia, jaustis tikru žmogumi.

Demokratija klesti tam tikroje socialinėje aplinkoje, kuriai būdingi tam tikri bruožai, tam tikros sąlygos.

1. Demokratijos bruožai

Demokratinis politinis režimas – valstybės valdžios įgyvendinimas bendrais tautos interesais, kai valstybės veiksmai grindžiami daugumo sprendimu, tačiau taip pat gerbiamos mažumos teisės, pripažįstamos žmogaus pagrindinės teisės laisvės, valstybės valdžios galių ribojimo teisė.

Šiuolaikinės demokratijos bruožai, kuriuos visus galima susisteminti taip:

* Žmonių suverenumas;

* Vyriausybės kūrimas, valdomiesiems sutinkant;

* Daugumos valdžia;

* Laisvi ir nešališki rinkimai;

* Visa lygybė prieš įstatymą;

* Teisminis asmens laisvių užtikrinimas;

* Konstitucinis vyriausybės funkcijų apribojimas;

* Visuomeninis, ekonominis ir politinis pliuralizmas;

* Tolerancijos, pragmatizmo, bendradarbiavimo ir kompromiso vertybių palaikymas;

Kai nėra pažeidžiami nė vienas šių bruožų, sakome, kad susidūrėme su demokratine valstybe.

Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą. Valstybės valdžia – tai valstybės funkcijų įgyvendinimo per valdingus įgaliojimus turinčias institucijas svarbiausias būdas.Valstybės valdžios institucijos gana įvairios, nes jos atlieka įvairias funkcijas. Jas galima klasifikuoti įvairiai: pagal valstybės veiklos pobūdį – į politines, socialines, ekonomines, ūkines; pagal formavimo tvarką – į renkamąsias, skiriamąsias ir t.t.

Demokratinėse šalyse valstybės valdžios institucijų organizavimo pagrindinis principas yra valdžių padalijimo į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę, kurios yra visiškai savarankiškos ir nepriklausomos. Toks valdžių padalijimo principas grindžiamas tuo, kad valstybėje būtina atlikti tris funkcijas: įstatymo priėmimą, jų vykdymą ir teisingumo įgyvendinimą, t.y. žmogaus teisių ir laisvių apsauga, teisės pažeidėjų nubaudimą, problemų, konfliktų, susijusių su įstatymų takymu, sprendimą. Kiekvienai valstybės valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios ribų negalime viršyti, apibrėžiama jų tarpusavio sąveika.

2. Seimas

Kiekvienos demokratinės šalies valstybės valdžios institucijų sistemoje ypatingą vietą užima gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas ( pranc. Parler – kalbėti.). Parlamentas atstovauja tautos suverenitetui ir tik jis vienas
gali išreikšti tautos valią įstatymo forma. Parlamentas atsiradęs Anglijoje 18a., įvairiose šalyse vadinamas skirtingais pavadinimais, iki šiol yra svarbiausias konstitucijos laikymosi garantas. Atsižvelgiant į konkrečią valstybės santvarkos formą parlamentas gali būti sudarytas iš vienerių arba dviejų rūmų. Vienerių rūmų parlamentas dažniausiai yra valstybėse su gimininga gyventojų nacionaline sudėtimi arba nedidelės teritorijos šalyse.

Vienerių rūmų parlamentas yra ir Lietuvos Respublikos Seimas, kurio istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos. Priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tęsėjas.

Rinkimai į Seimą turi didelę politinę reikšmę, nes po jų paaiškėja, kokios politinės partijos ir kokios jėgos pradės valdyti valstybę.

Į Lietuvos Respublikos Seimą renkamas 141 Tautos atstovas ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine, lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Juose turi teisę dalyvauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, išskyrus piliečius, teismo pripažintus neveiksniais.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra nejaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Semo nariais negali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, asmenys teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais, taip pat asmenys , rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Be eilinių rinkimų į Seimą, ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių dauguma priimtų Seimo nutarimu gali būti rengiami ir pirmalaikiai Seimo rinkimai. Juos gali skelbti ir Respublikos Prezidentas: 1) jegu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai; 2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškė tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.

Seimo nario teisinis statusas – tai Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta parlamentaro teisinė padėtis, reguliuojanti nario mandato atsiradimą, nutrūkimą bei veikimo laiką, nario teises ir pareigas, atsakomybę, taip pat veiklos garantijas.

Seimo nario, kaip tautos atstovo, teisių įgijimas saistomas su jo išrinkimu į Seimą, pirmojo po rinkimų posėdžio vyksmu ir priesaikos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pirmojo posėdžio dienos davimu.

Vadovaudamasis Konstitucijos 67 straipsniu Seimas:

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia įstatymus;

3) priima nutarimus dėl referendumų;

4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;

9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;

10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;

11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;

12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;

14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;

15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;

16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustato Respublikos administracinį suskirstymą;

18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojomus;

19) leidžia amnestijos aktus;

20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.

Kaip matyti, tai gana platūs Seimo įgaliojimai, tačiau pagrindinė Seimo funkcija yra įstatymų leidžiamosios valdžios įgyvendinimas ( tarp jų ir Konstitucijos pataisų priėmimas). Seimo įpatingąją prerogatyvą sudaro valstybės biudžeto projekto svarstymas, jo tvirtinimas ir vykdymo kontrolė, pritarimas Ministro Pirmininko kandidatūros skyrimui ir pateiktai Vyriausybės programai.

Konstitucijos 74 straipsnyje rašoma, kad Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo
narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba Sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.

Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi įstatymo galią. (LRK, 76 straipsnis).

3. Respublikos Prezidentas

Prezidentas (lot. praesidens – sėdintis priešakyje) – demokratinių valstybių vadovas, aukščiausiasis pareigūnas, atliekantis konstitucijos jam suteiktą ypatingą vaidmenį valstybės mechanizme. Prezidentas yra savotiškas valstybės simbolis ir tautos oficialus atstovas. Kadangi prezidentas savo mandatą gauna iš tautos, jo negali kontroliuoti parlamentas. Stipri prezidento valdžia jokiais būdais negriauna teisinės valstybės demokratinių pagrindų, priešingai, esant tam tikroms sąlygoms, ji yra vienintelis galimas konstitucinės tvarkos išsaugojimo instrumentas.

Demokratinėse valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, kur veikia valdžių pasidalijimo principai, prezidento funkcijos siejasi su visomis trimis valdžiomis (pavyzdžiui, įstatymų leidybos srityje jis pasirašo įstatymus, turi veto teisę, formuoja vyriausybę, su kuria kartu sprendžia užsienio politikos klausimus, teisminės valdžios atžvilgiu turi teisę skirti tam tikrų teismų teisėjus, teikti malonę nuteistiesiems ir kt., bet vis dėlto jo pagrindiniai uždaviniai ir įgaliojimai yra susiję su vykdomąja valdžia. Todėl net ir mišraus tipo respublikos prezidentas priskiriamas prie įstatymų vykdomosios valdžios bloko. Iš 183 valstybių, įeinančių į JTO, daugiau kaip 130 turi prezidento postą.

Ir pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1637 žodžiai iš 3245 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.