Lietuvos ekologinė būklė
5 (100%) 1 vote

Lietuvos ekologinė būklė

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………2

1. LIETUVOS EKOLOGINĖ BŪKLĖ………………………………………………………………………….3

1.1. Oro būklė ir tarša……………………………………………………………………………………………3

1.2. Vandens telkinių būklė ir tarša…………………………………………………………………………5

1.3. Dirvožemių būklė ir tarša………………………………………………………………………………..7

1.4. Tarša senais pesticidais……………………………………………………………………………………9

1.5. Atliekų tvarkymo ir perdirbimo problema………………………………………………………..10

1.6. Miškų būklės kaita………………………………………………………………………………………..11

1.7. Rūšių nykimas ir biologinės įvairovės mažėjimas……………………………………………..13

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..14

INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS………………………………………………………………………..15

ĮVADAS

Pastaraisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausių socialinių – ekonominių problemų. Sparčiai plėtojant industrializaciją ir urbanizaciją, nepaprastai buvo nuniokota gamta, padidėjo aplinkos užterštumo matai, dėl to sutriko ekologinės sistemos „žmogus – gyvoji gamta“ pusiausvyra. Neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, oro, dirvos, vandens taršos pasekmės dabar juntamos ne tik pagrindiniuose pramoniniuose – industriniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Kadangi biosfera nepajėgia natūraliai apsivalyti, didėja pavojus žūti Žemėje gyvuojančiai civilizacijai.

Akivaizdu, kad daugelis aplinkos apsaugos problemų yra vienaip ar kitaip susijusios su šalies ekonomikos plėtra. Todėl, siekiant išsaugoti švarią ir sveiką aplinką, vis daugiau atsakomybės tenka ūkio sektoriui. Kuriant tiek visos šalies ūkio, tiek ir atskirų įmonių veiklos strategijas, vis plačiau taikomi darnaus vystymosi principai. Europos Komisija pabrėžia, kad darniam vystymuisi skatinti labai svarbu pramonės įmonėse plėtoti prevencines aplinkos apsaugos priemones, didinti valstybės institucijų vaidmenį.

Lietuvos ūkiui pereinant nuo planinės prie rinkos ekonomikos, jį restruktūrizuojant, brangstant energijos ir kitiems ištekliams, gerokai efektyviau naudojama energija bei žaliavos.

2004 – ieji Lietuvos aplinkosaugai buvo ypatingi tuo, kad tai pirmieji mūsų valstybės narystės Europos Sąjungoje metai. Todėl ir jai buvo keliami ES šalims nustatyti reikalavimai bei skiriama atitinkamai daugiau dėmesio.

Darbo tikslas: išnagrinėti Lietuvos ekologinę būklę.

Darbo uždaviniai:

 išanalizuoti Lietuvos oro būklę ir taršos poveikį aplinkai;

 išnagrinėti Lietuvos vandens telkinių būklę;

 apžvelgti Lietuvos dirvožemio būklę, pesticidų poveikį aplinkai, atliekų tvarkymo problemas;

 įvertinti miškų būklės kaitą.

1. LIETUVOS EKOLOGINĖ BŪKLĖ

1.1. Oro būklė ir tarša

Atmosferos oro tarša išlieka viena didžiausių aplinkos problemų. Oro taršos mažinimas yra vienas prioritetinių mūsų šalies aplinkosaugos uždavinių. Lietuva yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl tolimųjų pernašų (1979 m.) bei Bendrosios klimato kaitos konvensijos (1992 m.), skirtos klimato kaitos procesams stabilizuoti, taip pat iš dalies savo įstatyminę bazę suderino su ES keliamais oro kokybės reikalavimais. Dabartiniu metu Lietuva tarp Rytų ir Centrinės Europos šalių išsiskiria mažu teršalų kiekiu (apie 1,7 t/km2 SO2 ir 0,8 t/km2 NO2), tenkančiu teritorijos ploto vienetui. Regioninę oro taršą lemia tolimosios pernašos ir priemaišų transformacija vykstant toms pernašoms.

Kaip ir visame pasaulyje, svarbiausi Lietuvos antropogeninės oro taršos šaltiniai yra stacionarieji (pramonė, energetika) ir mobilieji (visų rūšių transportas).

1 pav. Emisijų į orą asortimentas iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių (2000 m.)

Pramonė ir energetika teršia orą sieros dioksidu, angliavandeniliais, anglies monoksidu, azoto oksidais. Autotransporto emisijoje yra per 200 įvairių cheminių junginių, tarp kurių vyrauja anglies monoksidas, aldehidai, angliavandeniliai, azoto oksidai, kietosios dalelės (dulkės, suodžiai), švino aerozolis.

Paskutiniais metais transporto taršos indėlis į bendrąją aplinkos taršą šiek tiek padidėjo. Tai sietina su staigia transporto plėtra. 2003 m. pradžioje Lietuvoje buvo užregistruota 1,2 mln. lengvųjų automobilių. Tik 1 % jų yra 1-3 m. senumo, 2 % -4-5 m. senumo. Didžioji dauguma (net 85 %) Lietuvos keliais riedančių lengvųjų automobilių yra atkeliavę iš Vakarų ir techniškai netvarkingi, paprastai
virš 10 m. senumo. Techniškai tvarkingi ir ekologišką kurą naudojantys automobiliai sudarovapie 2-3 % bendros autotransporto masės. Taršą didina gerokai išaugęs galingų autofurgonų srautas į Lietuvą ir tranzitas per jos teritoriją, įvežamų senų automobilių gausėjimas, taip pat blogai organizuotas eismas didžiuosiuose šalies miestuose. Autotransporto emisijos patenka į žemiausią troposferos sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido. Teršalų sklaide mieste priklauso nuo infrastruktūros, mikrorereljefo, meterologinių sąlygų. Esant ramiam, saulėtam orui susidaro temperatūros inversija ir sklaida pablogėja. Prie gatvių esantys pastatai dar labiau sumažina sklaidą, todėl kenksmingos medžiagos kaupiasi pėsčiųjų kvėpavimo zonoje. Azoto ir sieros oksidai neilgai išsilaiko atmosferoje, tai lemia didelę sezoninę jų kaitą – vasarą teršalų koncentracijos paprastai 3-5 kartus mažesnės negu žiemą.

Labiausiai užterštos centrinės didžiųjų Lietuvos miestų dalys (tai būdinga ir kitų šalių miestams). Didžiausias miestų centro oro teršėjas – intensyvus autotransporto srautas. Nors transporto srautai miestuose gerokai suintensyvėjo, tačiau „Mažeikių naftai“ atsisakius šviningo benzino gamybos, ši problema sėkmingai sprendžiama: švino koncentracija ne tik Lietuvos miestų ore, bet ir visoje šalies teritorijoje pastaraisiais metais yra sumažėjusi. Autotransporto koncentracija didžiuosiuose šalies miestuose sukelia transporto kamščius, didina oro užterštumą ir blogina gyvenimo kokybę.

Daug teršalų Lietuva gauna iš kitų šalių dėl tolimųjų pernašų. Vyraujantys pietvakarių vėjai daugiausia teršalų į Lietuvą atneša iš Centrinės ir Vakarų Europos. Aplinkinių valstybių metiniai sieros teršalų srautai į Lietuvą sudaro apie 77 tūkst. t, o redukuoto ir parūgštinto azoto – 51 tūkst. t, kai pačios Lietuvos tarša tesudaro tik 22 ir 24 tūkst. t, arba 21-32%. Iš kaimyninių šalių į Lietuvą atnešami SO2 kiekiai sudaro 77%, NOX – 95% bendrųjų iškritų. Apie 60% sieros ir azoto teršalų į Lietuvos atmosferą patenka iš Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos, mažiau – iš Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Danijos. Mažiausiai teršalų randama oro masėse, kurios susiformuoja virš Islandijos ar Šiaurės Atlanto ir keliauja į Lietuvą per Skandinavijos šalis ir Baltijos jūrą.

Atmosferos oro taršos poveikis miškams ir kitoms ekosistemoms pasireiškia parūgštintų kritulių ir sausųjų iškritų forma. Rūgštieji lietūs yra rimta ekologinė problema daugelyje Europos šalių. Iš vietinių taršos šaltinių į orą patenkantys sieros ir azoto oksidai, veikdami Saulės spinduliuotės bei ore esančių kitų cheminių priemaišų ir drėgmės, virsta sieros ir azoto rūgštimis, kurios iškrinta su krituliais. Rūgščiojo lietaus problemos neapsiriboja valstybių sienomis – Europoje susiformavusi padidėjusio rūgštingumo kritulių zona jungia Didžiąją Britaniją, Olandiją, Vokietiją, Skandinavijos pietus ir Baltijos šalis. Per Baltijos jūrą rūgštieji lietūs atnešami į Lietuvą.

Lietuvos vietiniai taršos šaltiniai išmeta tik apie 26% teritorijai tenkančių teršalų. Didžiausi stacionarūs teršėjai yra AB „Mažeikių nafta“, Mažeikių ŠE, Lietuvos elektrinė, Vilniaus elektrinė – 2, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“. Labiausiai užteršti Mažeikių, Akmenės, Jonavos, Vilniaus, Trakų rajonai, o švariausi – Širvintų, Šalčininkų, Zarasų, Skuodo, Šilalės. Išskiriami trys pagrindiniai lokaliosios taršos regionai: Vilnius – Elektrėnai, Kaunas – Jonava – Kėdainiai ir Mažeikiai – Naujoji Akmenė – Šiauliai. Likusioje šalies teritorijos dalyje dominuoja tolimųjų pernašų iš svetur atneštos emisijos.

Įgyvendindami Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją ir jos Geteborgo protokolo dėl rūgštėjimo, pažemio ozono poveikio mažinimo nuostatas, Lietuva turi užtikrinti, kad 2010 m. ir kiekvienais vėlesniais metais į atmosferą išmetamo sieros dioksido kiekis neviršytų 145 tūkst. tonų, azoto oksidų – 110 tūkst. tonų, lakiųjų organinių junginių – 92 tūkst. tonų ir amoniako – 84 tūkst. tonų.

2 pav. Pagrindinių į atmosferą išmetamų teršalų kiekio dinamika Lietuvoje 1995-2003 m.

Šiuo metu į atmosferą išmetami šių teršalų kiekiai, kaip matyti iš diagramos, neviršija nustatytų reikalavimų, tačiau, augant ekonomikai, ypač gamybai ir transportui, gali tekti imtis papildomų taršos reguliavimo priemonių.

1.2. Vandens telkinių būklė ir tarša

Pagal Valstybinę monitoringo programą paviršinio vandens telkinių kokybė pagal daugiau nei 70 rodiklių. Aplinkos ministerijos duomenimis, palyginus 1994-2004 m. duomenis matyti, kad vandens kokybė pastebimai gerėja. Gerokai padaugėjo tiriamų valstybinio monitoringo upių vietų, priklausančių I ir II vandens kokybės klasei. 2004 m. I klasei prikausė beveik 11 proc. tiriamųjų upių vietų, II klasei net 38 proc., 1994 m. Iklasės tiriamų valstybinio monitoringo upių vietų visiškai nebuvo identifikuota, Iiklasei priklausė 9,4 proc. tiriamų upių vietų. 1994 m. beveik 26 proc. tiriamų upių priklausė V klasei, o 2004 m. – vos 3 roc. 3 pav. Upių vandens kokybės klasių kaita 1994-2004 m.

Švariausios upių
vietos (I klasė), pagal 2004m. valstybinio monitoringo duomenis, buvo Birvėta (Virvytė) Baltarusijos pasienyje, Buka aukščiau Baluošo, Šelmenta bei Šešupė pasienyje su Lenkija, Švogina aukščiau Vainiūnų, Venta žemiau Mažeikių ir Žeimena ties Kaltanėnais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1400 žodžiai iš 4652 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.