Lietuvos ekonomika
5 (100%) 1 vote

Lietuvos ekonomika

TURINYSĮvadas…………………………………………………………..

……………………………………………………………..1

2. Pagrindiniai ekonominiai

rodikliai………………………………………………………….

……………………1

3.1 Šalies BVP

………………………………………………………………….

………………………………… 13.2 Nedarbo lygis

………………………………………………………………….

…………………………….. 2

3.3 Infliacija

………………………………………………………………….

……………………………………. 5

3. Pagrindiniai Lietuvos ekonominiai rodikliai

……………………………………………………………….64. Pinigų srautų vertės kitimas laike

………………………………………………………………….

…………..75. Lietuvos tarptautinės prekybos politika

………………………………………………………………….

….7

6.1 Lietuva – Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narė

…………………………………….. 7

6.2 Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos

……………………………………….. 9

6. Pagrindiniai užsienio prekybos rodikliai

………………………………………………………………….

..11

7. Lietuviškos kilmės prekių eksportas

………………………………………………………………….

………12

8. Importo komponentai pagal prekių paskirtį

………………………………………………………………12

9. Svarbiausi 2004 m. užsienio prekybos partneriai

……………………………………………………….13

10. Išvados

………………………………………………………………….

………………………………………………15

11. Literatūra

………………………………………………………………….

…………………………………………….15

12. Priedai

………………………………………………………………….

………………………………………………….16

ĮVADASLietuvos užsienio prekybos raida per pastaruosius nepriklausomus penkiolika

metų buvo permaininga. Prisijungimas prie Pasaulinės prekybos organizacijos

(PPO), pasirašytos laisvosios prekybos sutartys su daugeliu šalių,

sudarytos sąlygos laisvam kapitalo judėjimui į ir iš Lietuvos, galiausiai

įstojimas į Europos Sąjungą, teigia, kad mūsų valstybė tapo atviros

ekonomikos šalimi. Atvirose ir nedidelėse šalyse ūkio augimui lemiamos

reikšmės turi užsienio prekybos ir ypač eksporto plėtra. Palyginti su

kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje užsienio prekybos paslaugų dalis yra

mažesnė, todėl mūsų šalies ekonomika ypač priklauso nuo prekių eksporto.

Tai patvirtina, palyginus neseniai, prieš šešerius metus įvykusi Rusijos

krizė. Rusijos rublio devalvavimas (1998m.) padarė lietuviškas prekes

nekonkurencingas NVS valstybėse. Staigus Lietuvos eksporto apimčių

sumažėjimas, vos neįstūmė mūsų šalies į finansinę krizę. Iki Rusijos krizės

importas didėjo greičiau nei eksportas, todėl didelis užsienio prekybos

deficitas kėlė pagrįstą nerimą. Tačiau iš kitos pusės patirtas „paklausos

šokas“ privertė Lietuvos gamintojus energingiau skverbtis į Vakarus, ne tik

į ES, bet ir CELPS grupės šalis bei JAV. Po ūkio pertvarkymo 2000 m.

atsinaujino užsienio prekybos apyvartos augimas. Augo ir eksportas, ir

importas, bet dėl sugriežtėjusios valstybės finansų politikos importo

didėjimo tempai buvo mažesni, todėl pagaliau labai sumažėjo nerimą kėlęs

užsienio prekybos deficitas.

Ekonominiu požiūriu kritiniais 1999 metais Lietuvos užsienio prekybos

apyvarta tesudarė 66,0 proc. BVP, o per pastaruosius penkerius metus šis

rodiklis nuolat gerėjo ir 2004 m. pasiekė aukščiausią lygį – net 96,8 proc.

Sunku pervertinti užsienio prekybos svarbą nedidelių valstybių ekonomikoms.

Lietuvoje už išvežtas prekes gaunama apie 3/4 visų šalies mokėjimų balanso

einamosios sąskaitos pajamų, todėl būtent prekių eksporto raida lemia mūsų

šalies ūkio plėtrą ilgesniu laikotarpiu. Kaip ir buvo laukta, Lietuvos

įstojimas į ES gerokai suaktyvino užsienio prekybą, tačiau įvertinti

pokyčius gana keblu, kadangi nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasikeitė prekių

eksporto ir importo apskaitos metodika. Ypač pakito įvežamų prekių

klasifikavimo pagal šalis sistema, kuri dabar pritaikyta visos ES, o ne jos

atskirų narių statistikai. Ar išliks aukšti Lietuvos eksporto plėtros

tempai? Tam reikalingos ženklios užsienio kapitalo injekcijos į

eksportuojančius ūkio sektorius. Artimiausiu metu tiek vidaus,
tiek

užsienio ekspertai vis dar prognozuoja sėkmingą Lietuvos prekių eksporto

bei importo augimą, tačiau kartu akcentuoja, jog ekonomika pernai įžengė į

lėtėjančios plėtros fazę.Pagrindiniai ekonominiai rodikliai

Šalies BVP

Bendrasis vidaus produktas BVP apibūdina krašto ūkio veiklos rezultatą.

Vienos šalys pagamina labai daug žaliavos, pavyzdžiui, akmens anglies arba

medienos, tuo tarpu kitos gamina daugiau pramoninių gaminių, pavyzdžiui,

plieno ir automobilių. Kai kurios šalys gali specializuotis gaminti maisto

produktus, kaip antai: ryžius arba sviestą, o kitos teikia paslaugas – kino

industrijos, draudimo arba banko. Šalies ekonomikos apimtis yra nustatoma

pagal bendrą šalyje pagaminamų prekių ir paslaugų kiekį. Gaminant vis

daugiau prekių ir paslaugų, ekonomika kyla, o pats geriausias būdas

įvertinti šį augimą pinigais – įkainoti visus pirkimus ir pardavimus. Nors

pinigai nėra vienintelis ekonomikos apimties įkainojimo būdas, juos

pasitelkus lengviausia susumuoti visa, kas šalyje buvo pagaminta bet

kuriais metais.

Stamdartinis ekonominės veiklos rezultato matas yra bendrasis vidaus

produktas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra apibrėžiamas kaip visų

ekonomikoje, dažniausiai per metus, pagamintų galutinių prekių ir paslaugų

rinkos vertė. Kitas ekonominės veiklos rezultatų matas yra bendrasis

nacionalinis produktas (BNP). BVP vertina ekonominę veiklą šalies viduje,

BNP – šalies piliečių ir vesrlo įmonių ekonominės veiklos mato vienetas

nepriklausomai nuo to, kur vyksta gamyba. Kitaip tariant, BVP apibūdina

ekonominius rezultatus šalies teritorijos ribose, o BNP apibūdina šalies

piliečių ekonominės veiklos rezultatus. Norint BVP paversti BNP, reikia

prie BVP pridėti grynąsias užsienyje gautas pajamas (šalies piliečių

uždarbis užsienyje atėmus užsienio piliečių uždarbį šalyje).BVP pokyčiai palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, %

[pic]

BVP kitimo prognozė 2003-2006 m.

Atsižvelgdama į Lietuvos ekonomikos raidą, Finansų ministerijos Fiskalinės

politikos departamentas parengė bendrojo vidaus produkto augimo prognozes

iki 2006 metų.BVP augimo prognozės 2003 – 2006 m.

| |2003 |2004 |2005 |2006 |

|Bendrasis vidaus produktas, veikusiomis | | | | |

|kainomis (mln. Lt) |53778 |57599 |62337 |67202 |

|Realus augimas, proc. |6,1 |7,1 |8,2 |7,8 |

|Bedrasis vidaus produktas 2000 metų | | | | |

|kainomis (mln. Lt) |53904 |57246 |60951 |64608 |

|Realus augimas, proc. |6,1 |6,2 |6,5 |6,0 |

2003-2006 metais prognozuojamas dar spartesnis negu iki šiol BVP

augimas. Atsižvelgiant į artėjantį Lietuvos stojimą į ES ir gana didelius

šios organizacijos fondus mūsų šaliai finansiškai remti, galima tikėtis,

kad pagal plėtros tempus Lietuva ir artimiausiais metais išliks viena iš

regiono lyderių.Nedarbo lygis

Du svarbūs nuosmukio pažymiai – tai gamybos apimties sumažėjimas ir nedarbo

lygio padidėjimas. Gamybos apimties pokyčiai įvertinami, skaičiuojant

nacionalinį produktą, o bedarbystės pokyčiai – nustatant nedarbo lygį.

Nedarbo kas mėnesį nustato Darbo statistikos biuras (Bureau of Labor

Statistics) paprastu apklausos būdu. Kadangi visų šalies gyventojų

apklausti neįmanoma, todėl apklausa apima 65000 šeimų. Klausimai pateikiami

visiems šeimos nariams, kuriems sukako 16 metų , išskyrus nedarbingus –

kalinius, psichinius ligonius ir pan. Visi apklaustieji skirstomi į tris

kategorijas: užimti, t.y. dirba, neužimti, t.y. bedarbiai, nedarbingi.

Dirbančiais laikomi visi tie, kurie dirba nors vieną valandą tą savaitę,

kai vykdoma apklausa. Bedarbiai yra visi tie , kurie visai neturi darbo ir:

a) laikinai nedirba bei laukia kvietimo dirbti; b) žada pradėti dirbti po

mėnesio; c) aktyviai ieško darbo bent jau keturias savaites. Darbo

ištekliams nepriskiriami pensininkai, stacionaro studentai, mamos,

prižiūrinčios mažamečius vaikus. Nedarbo lygis apskaičiuojamas, kaip

bedarbių procentinis dydis nuo bendro darbingų gyventojų skaičiaus

Darbo statistikos biuras naudoja dar viena būdą nedarbo lygiui nustatyti –

apskaičiuoja bedarbių procentinį dydį nuo civilių darbo išteklių. Pastarąjį

rodiklį galima nustatyti, kaip skirtumą tarp bendro darbingų gyventojų

skaičiaus ir kariuomenėje tarnaujančių žmonių skaičiaus. Visą laiką būdavo

pranešamas antruoju būdu apskaičiuotas nedarbo lygis ir tik dabar imta

naudoti bedarbių procentinį dydį apskaičiuotą nuo bendro darbingų gyventojų

skaičiaus. Kada kariuomenėje tarnaujantys įskaičiuojami, tuomet bendras

darbo išteklių skaičius padidėja, o nedarbo lygis sumažėja. Tokiu būdu

nustatytas nedarbo lygis būna apie 0,1% mažesnis.

Dėl nedarbo lygio vertinimo būdų nemažai diskutuojama: 1) kai kurie

kritikai galvoja, kad oficialus nedarbo lygis yra didesnis už faktinį, nes

jei žmogus apklausos metu sako, kad jis ieško darbo, tai tuo ir patikima,

netikrinant jo tikrosios situacijos; 2) kiti teigia, kad kai darbą rasti

sunku , žmonės nusivilia ir nebeieško jo.

Visiškai
išvengti nedarbo ne tik neįmanoma, bet ir nepageidautina. Nedaug

kam patiktų tokia ekonominė tvarka, kada įdarbinimas vyktų prievartos būdu.

Todėl reikalinga tiksliai apibrėžti visiško užimtumo sąvoką, nes nedarbo

lygis nulinis būti negali. Paskutiniaisiais šio amžiaus dešimtmečiais

prasidėjo plati diskusija apie tai, koks galėtų būti nedarbo lygis ir ką

reiškia „visiškas užimtumas“.

Jei nedarbo lygis yra nedidelis – 9%, 10 % ar daugiau, tai spartus

ekonomikos išplėtimas situaciją pagerintų. Bendra gamybos apimtis ir

užimtumas didėtų lygiagrečiai. Be to, ekonomikos išplėtimas sąlygotų

produktyvumo kilimą, nes visų pirma į ūkinę veiklą būtų įjungti tie

įrengimai ir darbuotojai, kurie iki tol nebuvo pilnai panaudojami.

Tačiau toliau plečiant gamybą ir mažėjant nedarbo lygiui, gali atsirasti

kitų problemų. Gamintojai samdo vis daugiau darbuotojų tol, kol didėja

paklausa jų produkcijai. Tačiau paklausos didėjimas galis sukelti

infliaciją. Vadinasi, vienas iš visiško užimtumo apibrėžimų būtų toki ūkinė

situacija, kai nedarbo lygis ir infliacija yra kiek įmanoma mažesnių mastų.

Visiškas užimtumas būna tada, kai nedarbo lygis žemas ir nesukelia

infliacijos padidėjimo.

Kaip matome, visiško užimtumo negalima apibrėžti skaičiais. Jis priklauso

nuo situacijos darbo rinkoje ir visoje ūkinėje sistemoje. Pavyzdžiui, jeigu

vyksta dideli technologiniai pasikeitimai, nustojama gaminti daug produktų,

tai ir migracinio ir struktūrinio nedarbo lygis gali būti aukštas.

Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai

Infliacija

Infliacija yra viena opiausių ir sudėtingiausių šiuolaikinių

makroekonominių problemų. Ji pasireiškia prekių kainų kilimu bei pinigų

nuvertėjimu ir neigiamai veikia ekonomiką, sukelia daug nepageidaujamų

socialinių padarinių. Nepaisant infliacijos tempų mažėjimo pastaraisiais

metais, ji tebėra aktuali.

Infliacija tai ne bet koks kainų kilimas, tai nėra tam tikrų prekių arba jų

grupių kainų didėjimas. Infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir

paslaugų kainų lygis. Be to, tai ne vienkartinis kainų pakilimas, o

nuolatos besitęsiantis reiškinys, trunkantis gana ilgai. Kai kurių prekių

kainos net ir infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios (arba gali

net sumažėti).

Infliacijos gali būti įvairių rūšių. Ją galima skirstyti įvairiais

požiūriais, t.y. pagal vietą, pasireiškimo pobūdį, atsiradimo priežastis,

mastą ir t.t.

Pagal vietą infliacija gali būti lokalinė, pasireiškianti atskirose šalyse,

ir pasaulinė, apimanti visas šalis arba jų grupes. Ankstesniais laikais

infliacija buvo vietinė, pasireikšdavo atskirose šalyse, dažniausiai

trukdavo neilgai ir baigdavosi pinigų reformomis. Dabar vykstanti

infliacija yra pasaulinė. Nepaisant to, šios problemos aktualumas įvairiose

šalyse nėra vienodas.

Pagal pasireiškimo pobūdį infliacija gali būti atvira ir paslėpta. Atvira

infliacija pasireiškia kainų kilimu ir „matoma“ išorėje. Paslėptos

infliacijos esmė ta, kad kainos formaliai išlikti nepakitusios arba didėja

ne taip sparčiai, kaip esant atvirai infliacijai. Paslėpta infliacija

atsiranda tuomet, kai bendroji paklausa viršija bendrąją pasiūlą ir

susidaro prekių stygius. Tai buvo būdinga socialistinėms šalims. Ten

infliacija pasireiškia ir tuomet, kai kainų kilimas dirbtinai stabdomas,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1674 žodžiai iš 5547 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.