Lietuvos ekonomikos augimas raida išorinė aplinka ir perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Lietuvos ekonomikos augimas raida išorinė aplinka ir perspektyvos

II DALIS. LIETUVOS EKONOMIKOS AUGIMAS: RAIDA, IŠORINĖ APLINKA IR PERSPEKTYVOS

1. Teoriniai – metodologiniai aspektai

1.1. Ekonomikos augimas: esmė, veiksniai, modeliai

Ekonomikos augimas – centrinis visų valstybių ekonominės plėtros tikslas. Ekonomikos augimas – tai ekonominio gyvenimo judėjimas, ekonomikos elementų (gamybos apimties, kainų, nedarbo lygio ir kt.) pokyčių tendencijos. Ekonomikos augimas – tai sudėtinė ekonominės plėtros dalis, tai procesas, apimantis kilimo ir nuosmukio laikotarpius, kiekybinius ir kokybinius pokyčius. Subalansuotas, proporcingas augimas – tai vienas iš pagrindinių ekonominės politikos uždavinių.

Ekonomikos augimas būtinas, siekiant pakelti žmonių gyvenimo lygį, užtikrinti visuotinę gerovę valstybėje.

Yra trys ekonominio augimo veiksnių rūšys:

· pasiūlos veiksniai;

· paklausos veiksniai;

· paskirstymo veiksniai.

Pasiūlos veiksniai – tai sąlygos, kurios leidžia didinti gamybos apimtį:

· gamtinių išteklių kiekis;

· darbo jėgos išteklių kiekis;

· kapitalo kiekis ir kokybė;

· naujų technologijų ir mokslinių tyrimų, žinių panaudojimas.

Pasiūlos veiksniai – tai tik potencialios gamybos didinimo galimybės, kurios gali užtikrinti prekių ir paslaugų paklausą. Realiai galima laiduoti ekonomikos augimą derinant pasiūlos ir paklausos veiksnius, taip pat ir paskirstymo veiksnius.

Paklausos veiksniai – tai:

· namų ūkių, įmonių pajamų ir išlaidų didėjimas;

· pajamų ir išlaidų struktūra;

· valstybės finansai, t.y. valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų dydis bei jų struktūra;

· pinigų – kredito santykių sistema;

· galimybė gauti kreditą (kredito prieinamumas).

Paskirstymo veiksniai – tai efektyvus išteklių paskirstymas, kad pagaminti kuo didesnį kiekį produkcijos:

· racionalus gamybinių veiksnių paskirstymas;

· pajamų paskirstymo pobūdis;

· ekonominės struktūros pokyčiai;

· kainų dinamika ir infliacijos tendencijos;

· gamybos masto efektas.

Ekonominė plėtra gali būti dviejų rūšių – ekstensyvi ir intensyvi.

· Ekstensyvi – tai toks ekonomikos augimas, kai gamybinių veiksnių plėtra vyksta lėtai, esant tai pačiai techninei gamybos bazei. Gamybos efektyvumas lieka tas pats. Auga dirbančiųjų kiekis arba kapitalas.

Ekstensyvios plėtros veiksniai yra šie:

– dirbančiųjų skaičiaus didėjimas;

– investicijų augimas (kokybė nedidelė, technologija nesikeičia);

– didėjantis naudojamų išteklių kiekis.

· Intensyvi – toks ekonomikos augimas, kai produkcijos gamyba (išleidimas) yra paremta tobulesniais gamybos veiksniais ir geresniu gamybinio potencialo panaudojimu. Intensyvios plėtros rezultatas – galutinės produkcijos kiekio didėjimas kiekvienam išteklių vienetui, produkcijos kokybės kilimas, t.y. gamybos efektyvumo didėjimas.

Pagrindiniai intensyvaus ekonomikos augimo veiksniai:

– naujų technologijų diegimas; mokslinė techninė pažanga;

– dirbančiųjų kvalifikacijos lygio augimas;

– struktūriniai ekonomikos pokyčiai;

– optimalaus darbo intensyvumo palaikymas.

Praktiškai gyvenime ekstensyvaus ir intensyvaus ekonomikos augimo nebūna grynuoju pavidalu, jie derinasi vienas su kitu, paprastai būna tam tikra jų kombinacija. Todėl realiame gyvenime sakoma, kad dominuoja ekstensyvus ekonomikos augimas, arba intensyvus.

Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys ekonomikos augimą

· Bendrasis vidaus produktas (BVP) – bendroji visų galutinių prekių ir paslaugų vertė (rinkos vertė), kurią pagamino šalies rezidentai jos teritorijoje tam tikru laikotarpiu.

Ekonominis rezidentas – tai ekonomikos vienetas (įmonė ar namų ūkis), nepriklausomai nuo pilietybės ir nacionalinės priklausomybės.

Tokiu būdu skaičiuojant BVP, į jį įeina bendroji produkcijos vertė, pagaminta įmonėse materialinėje ir paslaugų sferoje (nepriklausomai nuo jų nacionalinės priklausomybės), o taip pat namų ūkio pajamos, kurios gaunamos šalies teritorijoje per tam tikrą laikotarpį.

Ekonominė teritorija – ta, kurią valdo (administruoja) šalies vyriausybė. Priešingai geografinei teritorijai – į ją neįeina kitų šalių teritorijos – pasiuntinybės, karinės ir mokslinės bazės, ir pan., tačiau įeina tos šalies pasiuntinybės kitose šalyse.

· Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – tai sukurtų prekių ir paslaugų bendroji pridėtinė (BPV), kurios pagamintos nacionalinių subjektų nepriklausomai nuo teritorijos, nepriklausomai nuo to, kur jos vykdo savo verslą.

BNP = BVP + BPV (užsienyje sukurta pridėtinė vertė šalis piliečių) + BPV (pagaminta užsieniečių pridėtinė vertė šalyje)

BNP ir BVP – tai bendrieji rodikliai, kurie apima pagrindinio kapitalo nusidėvėjimą – amortizaciją.

Jeigu iš BNP ir BVP atimsime atitinkamai amortizacinius atsiskaitymus už kapitalo nusidėvėjimą – tai gausime bendrąjį grynąjį produktą ir bendrąsias grynąsias nacionalines pajamas.

Makroekonominiai rodikliai, apibūdinantys šalies ekonomikos augimą, apskaičiuojami taikant tam tikrą metodiką, – Nacionalinių sąskaitų sistemą (NSS). NSS – tai tarpusavyje susijusių rodiklių sistema, kuri naudojama aprašyti ir analizuoti bendriesiems ekonomikos augimo rezultatams makrolygyje. NSS – tai tarptautinis duomenų rinkimo ir statistinės informacijos apdorojimo standartas, jo nuostatos būtinos visoms šalims
įeinančioms į Jungtinių tautų organizaciją (JTO). Šią sistemą kontroliuoja statistinė JT Komisija, periodiškai šie standartai peržiūrimi.

4 pav. Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir bendrosios nacionalinės pajamos

BVP gali būti skaičiuojamas trimis metodais:

· Gamybos metodu – kaip bendroji sukurtos šalyje pridėtinės vertės suma (pagal ūkio šakas ir sektorius);

· Galutinio vartojimo išlaidų metodu – tai namų ūkių, įmonių ir valstybės vartojimas, plius eksportas, minus importas;

· Pajamų metodu (paskirstymo) – kaip pajamų suma.

BVP, skaičiuojamas gamybos metodu. Lietuvos ekonomikos augimą lemia eksporto bei investicijų augimas, bei subalansuotas vartojimo augimas. Ekonominį aktyvumą skatina besiplečianti finansų rinka bei didėjantis vidaus kreditas.

Pastaruoju metu (2003-2004 m.) suaktyvėjusi vidaus paklausa sudaro sąlygas mažmeninei prekybai bei statybų sektoriui sparčiai augti, finansinio tarpininkavimo sektoriui plėstis. Sparčiai auga ūkio šakos, orientuotos į eksportą – t.y. transportas, apdirbamoji pramonė, išgaunamoji pramonė. Pramonė, gaminanti eksporto produkciją, Lietuvoje yra ekonominio augimo pagrindas, viena iš didžiausių investuotojų ir pridėtinės vertės kūrėjų (jos dalis BVP sudarė 24% 2003 m.).

Didmeninė ir mažmeninė prekyba sudaro 18% BVP, statyba – 6%, transportas – 14% BVP. Finansinio tarpininkavimo lyginamoji dalis sudaro 2,4% BVP, viešbučių ir sektorių veiklos – 1,6% BVP.

1 lentelė

Bendrosios pridėtinės vertės struktūra (veikusiomis kainomis, procentais)

Ekonominės veiklos rūšys 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 II ketv.

Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 12,7 11,6 9,9 8,4 7,9 7,1 7 6,1 4,2

Žuvininkystė 0,1 0,0 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1

Pramonė 24,9 24,2 23,7 23,3 24,4 25,4 24,1 25,1 24,4

Kasyba ir apdirbamoji pramonė 20,0 19,8 19,4 18,9 20,5 21,3 19,9 20,4 20,9

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 4,9 4,4 4,3 4,4 3,8 4,2 4,2 4,7 3,5

Statyba 7,1 7,8 8,6 7,8 6,0 6,1 6,4 6,8 7,5

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 16,8 16,7 16,7 16,0 16,6 17,5 17,9 17,8 18,1

Viešbučiai ir restoranai 1,6 1,8 1,6 1,6 1,5 1,6 1,6 1,6 1,6

Finansinis tarpininkavimas 2,5 2,0 2,2 2,3 2,3 2,3 2,4 2,2 2,6

Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 71,.4 7,5 7,4 8,4 8,5 8,3 8,4 9,8 9,7

Viešasis valdymas ir gynimas; privalomas socialinis draudimas 6,8 6,3 7,0 7,1 6,9 5,8 5,5 5,4 5,3

Švietimas 4,8 5,4 6,2 7,0 6,5 6,4 6,1 5,6 7,4

Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 2,9 3,9 3,9 4,1 3,6 3,4 3,4 3,0 2,8Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 2,8 2,9 2,9 3,3 3,2 3,3 3,3 3,3 3,1

Privačių namų ūkių, turinčių samdininkų, veikla 0,0 0,0 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1

Bendroji pridėtinė vertė 100 100 100 100 100 100 100 100 100

5 pav. Lietuvoje sukurtos bendrosios pridėtinės vertės struktūra pagal ekonominės veiklos rūšis (veikusiomis kainomis; procentais)

BVP, skaičiuojant išlaidų metodu:

BVP = C+ G + I + NX,

Kur C – asmeninis vartojimas (namų ūkiai), G – valstybės vartojimas (išlaidos kariuomenei, valstybės valdymo aparatui, darbo užmokestis “biudžetininkams”), I – privačios investicijos, NX – grynasis eksportas (tai – eksportas minus importas).

Stiprėjant vidaus paklausos įtakai ekonomikos augimui Lietuvoje 2002-2003 metais, yra reikšmingas vartojimo ir investicijų augimas. Kol kas vartojimas sudaro apie 82% BVP ir investicijos atitinkamai 24% BVP. Tačiau ateityje prognozuojamas investicijų lyginamosios dalies augimas iki 27% BVP 2005 metais.

Prognozuojama, kad vartojimo išlaidos sudarys vis mažesnę dalį BVP (2005 metais vartojimo išlaidos sieks 80,5% BVP), ką sąlygoja namų ūkių vartojimo struktūros teigiami pokyčiai – didės gyventojų santaupos ir investicijos.

Prekių ir paslaugų eksporto dalis taip pat turi tendenciją augti – 2002 m. viršijo 54% BVP, importas sudarė – 60% BVP.

2 lentelė

Lietuvos bendrasis produktas, įvertintas išlaidų metodu, % BVP (veikusiomis kainomis)

1997m 1998m 1999m 2000m 2001m 2002m 2003m 2004m 2005

Asmeninio vartojimo išlaidos (namų ūkių) 65,0 63,0 65,3 64,2 63,5 62,9 62,4 61,5 60,0

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 19,0 24,4 22,2 21,4 20,1 20,1 19,9 20,0 20,3

Bendrosios vidaus investicijos 26,5 24,4 22,7 20,5 21,5 23,2 24,2 25,7 27,1

Iš viso BVP 100 100 100 100 100 100 100 100 100

BVP, skaičiuojant pajamų metodu – tai suma visų faktorinių pajamų, amortizacinių atsiskaitymų, ir netiesioginių verslo mokesčių:

· darbo užmokestis (samdomųjų darbuotojų);

· grynasis įmonių pelnas (kuris lieka išmokėjus mokesčius);

· pajamos už nuomą (žemės ar nekilnojamo turto nuomos pajamos);

· palūkanos už kreditą (pinigų skolinimosi kaina);

· amortizaciniai atsiskaitymai (kapitalo nusidėvėjimas);

· netiesioginiai verslo mokesčiai:

– PVM;

– akcizai;

– muitai ir pan.;

– mokesčiai už monopolinę veiklą.

3 lentelė

Lietuvos bendrasis produktas, įvertintas pajamų metodu, % BVP (veikusiomis kainomis)

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Kompensacija dirbantiesiems: 40,7 42,9 44,2 40,9 39,0 39,6 36,9 37,1 37,1

algos ir
9,3 29,4

socialiniai darbdavių įnašai 8,4 8,9 9,0 8,6 8,2 8,0 7,7 7,7 7,7

Pagrindinio kapitalo vartojimas 12,9 12,7 13,9 13,9 13,9 13,3 10,8 11,0 10,4

Gamybos ir importo mokesčiai 15,0 14,3 14,0 12,7 12,4 12,7 12,3 12,3 12,3

Likutinis perteklius ir mišrios pajamos 32,4 31,2 28,9 33,3 35,5 35,2 40,8 40,5 41,1

Subsidijos (minus) 0,9 1,1 1,1 0,8 0,9 0,8 0,8 0,9 0,9

Iš viso BVP 100 100 100 100 100 100 100 100 100

Ekonomikos augimui matuoti dažniausiai naudojamas rodiklis realusis BVP, tai – BVP palyginamosiomis kainomis, eliminuojant infliaciją, t.y. atmetant kainų augimą:

Nominalusis BVP (veikiančiomis kainomis)

Realusis BVP = ––––––––––––––––––––––––––––––––––––

VKI (vartotojų kainų indeksas arba infliacija)

arba

Nominalusis BVP

BVP = –––––––––––––––

Defliatorius BVP

Defliatorius – tai pakartotinis kainų indeksas.

Paprastai naudojami BVP augimo rodikliai – metinis augimo tempas (103% ir prieaugis (3%).

Darbo užmokesčio dalis BVP Lietuvoje nuolatos mažėja: 2001 m. ji sudarė 39% BVP, 2002 – 39,6% BVP, 2005 – bus 29,5% BVP. Likutinio pelno ir mišrių pajamų dalis didėja – nuo 35,5% BVP 2001 m. iki 41% BVP 2005 m.

Gamybos ir importo mokesčių dalis išlieka stabili ir sudaro 12,7% 2001, 2002 bei 2005 metais, subsidijos taip pat sudaro praktiškai pastovią dalį – 0,8-0,9% BVP.

Formuojant Lietuvos ekonominio augimo strategiją turi būti plėtojami ir efektyviai išnaudojami veiksniai, padedantys sparčiau likviduoti šalies ekonominį atsilikimą nuo ES šalių. Kadangi Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio pagal BVP vienam gyventojui rodiklį (apie 8,5 karto, skaičiuojant JAV doleriais pagal valiutų keitimo kursą, ir apie 3,5 karto pagal perkamosios galios paritetą), ekonomikos augimo strateginiai tikslai iki 2015 metų turi apibrėžti, kokiais tempais turi augti BVP ir kokių veiksnių sąskaita, kad būtų užtikrintas Lietuvos ekonominio išsivystymo lygio priartėjimas prie ES vidurkio per apibrėžtą laikotarpį. Tokiu būdu Lietuvos ekonominio išsivystymo lygio priartėjimo prie ES vidurkio laikotarpio trukmė yra pradinis konkrečiai apibrėžtas strateginis tikslas šalies ekonominio augimo strategijoje iki 2015 metų. Šis tikslas turi atsispindėti šalies ekonomikos vizijoje ir misijoje bei būti įkomponuotas į bendresnių Lietuvos ekonomikos plėtros strateginių tikslų medį.

Esant 6% vidutiniam metiniam ekonomikos augimo tempui, 2030 Lietuva beveik pasiektų ES vidurkį pagal BVP vienam gyventojui rodiklį, jei vidutiniai metinio ekonominio augimo tempai ES ilgalaikėje perspektyvoje išliktų tokie pat, kokie jie buvo ankstesniame 30 metų laikotarpyje. Kadangi 6% vidutinis metinis ekonominio augimo tempas Lietuvoje ilgame 30 metų laikotarpyje laikytinas optimistiniu, tai šalies ekonominio išsivystymo lygio susilyginimo su vidutiniu ES lygiu tikslo įgyvendinimas sietinas su 30 – 40 metų (gal net ilgesniu) laikotarpiu. Tokiu būdu strateginio tikslo įgyvendinimo terminai ženkliai viršys Lietuvos ūkio plėtros ilgalaikės strategijos horizontą (2015 metai).

Dabar Lietuvos ekonomika išnaudoja ne visus turimus ekonominius išteklius ir faktinė nacionalinio produkto gamybos apimtis yra mažesnė už potencialią. Jeigu šaliai pavyks įtraukti į gamybą visus jos turimus nenaudojamus ekonominius išteklius, tai padidinti nacionalinio produkto gamybos apimtį iki potencialaus lygio bus galima jau artimiausių 5-7 metų bėgyje, ir tai ženkliai paspartins ekonominio augimo tempus. Tačiau šalies ekonomikos plėtros strateginiai tikslai neapsiriboja vien ekonominių išteklių pilno užimtumo užtikrinimu, kadangi užimtumas dar negarantuoja žengiančio pirmyn ekonomikos augimo. Kai ekonominių išteklių užimtumo problema išspręsta, iškyla klausimas, kaip didinti nacionalinio produkto gamybą pilno išteklių užimtumo sąlygomis. Tai pagrindinis šalies ekonominio augimo iki 2015 metų ir vėliau strateginis klausimas.

Svarbu iki 2015 metų užtikrinti stabilius ekonominio augimo tempus. Ekonominio augimo tempų stabilumas nereiškia, kad tikrovėje Lietuvos ekonomika judės vienodu metiniu tempu iš vienos pilno ekonominių išteklių užimtumo būklės į kitą. Šalies ekonomikoje vyks BVP gamybos ciklinis svyravimas apie tam tikrą aukštyn kylančią trendo liniją. BVP augimo ilgalaikė tendencija bus pasekmė to, kad cikliniai pakilimai viršys laikinus sumažėjimus arba ilgalaikius ciklinius nuosmukius ir todėl teigiamas skirtumas kels laikui bėgant trendo liniją aukštyn. Numatyti iš anksto Lietuvos ekonomikos nuosmukius ir jų mastą iki 2015 metų praktiškai neįmanoma. Šalies ekonomikos plėtros sėkmė priklausys nuo to, ar valstybė nuolatinės strateginės analizės pagrindu laiku pastebės nuosmukių galimybės požymius ir imsis veiksmų ir priemonių sušvelninti nuosmukių pasekmes.

Šalies ekonominį augimą fiziškai galimu padaro tiesioginiai veiksniai, kuriems priskirtini pasiūlos aspektą ekonomikoje nusakantys veiksniai:

· darbo išteklių kiekis ir kokybė;

· gamtinių išteklių kiekis ir kokybė;

· realaus kapitalo apimtis ir kokybė;

· techninė ir technologinė pažanga;

· gamybos organizavimo lygis;

· visuomenės verslumo lygis.

Sąlygas, leidžiančias

realizuoti šalies fizines ekonominio augimo galimybes, sukuria šalutiniai veiksniai, kuriems priskirtini paklausos ir paskirstymo aspektą ekonomikoje nusakantys veiksniai:

· investicijų apimtis;

· vartojimo išlaidos;

· valstybės išlaidos;

· rinkos monopolizavimo laipsnis;

· mokesčių sistemos tobulumas;

· pinigų-kredito ir finansinės sistemos tobulumas;

· eksporto plėtros skatinimas;

· ekonominių išteklių perskirstymo ekonomikoje galimybės;

· pajamų paskirstymo visuomenėje sistemos tobulumas.

Parengti tvirtą pagrindą tam, kad Lietuva visiškai priartėtų prie vidutinio ES lygio pagal BVP vienam gyventojui rodiklį per 30-40 metų, ir užtikrinti stabilius metinius ekonominio augimo tempus galima plėtojant ir efektyviai naudojant visus tiesioginius ir netiesioginius ekonominio augimo veiksnius.

Siekiant plėtoti ir efektyviai naudoti ekonominio augimo veiksnius, tikslinga išskirtinį dėmesį sutelkti svarbiausiems arba prioritetiniams veiksniams. Svarbiausių veiksnių įtaką ekonominiam augimui teikia ekonominio augimo modeliai. Neokeinsistiniai ekonominio augimo modeliai (pavyzdžiui, M. Domar, R. Harrod modeliai) akcentuoja tik vieną veiksnį – investicijas ir leidžia apibrėžti tempą, kuriuo pastoviai turi augti investicijos būtinam nacionalinių pajamų augimui užtikrinti (tas tempas tiesiogiai priklauso nuo ribinio taupymo polinkio ir vidutinio investicijų efektyvumo). Neoklasikiniai modeliai (pavyzdžiui, R. Solow, Dž. Mid, W. Lewis modeliai) leidžia atskleisti tarpusavio ryšį tarp ekonominio augimo ir trijų jo veiksnių – investicijų, darbo jėgos ir techninės pažangos (daryti įtaką ekonominiam augimui valstybė gali paveikdama taupymo normą ir techninės pažangos greitį). Nors modeliai ekonominį augimą aprašo supaprastintai, tačiau vis vien naudingi strateginėje analizėje. Bet siekiant kompleksiškiau apibrėžti prioritetinius Lietuvos ekonomikos spartesnio augimo veiksnius, ekonominio augimo modelių nepakanka, o reikia analizuoti šalies specifiką ir, žinoma, pasiremti kitų šalių patirtimi.

Paskutiniaisiais metais ekonomistų dėmesį prikaustė Pietryčių Azijos šalių ekonominio augimo pamokos. Per pastaruosius 25 metus pajamos vienam gyventojui čia išaugo beveik 4 kartus, gyventojų žemiau skurdo ribos dalis sumažėjo beveik dviem trečdaliais, greitai sulėtėjo gyventojų augimo tempai, o švietimo ir sveikatos apsaugos rodikliai ryškiai pagerėjo. Po pirmų “Azijos tigrų” (Pietų Korėja, Singapūras, Honkongas, Taivanis) sėkmės sekė “antros kartos” šalys (Indonezija ir Malaizija), o dabar nauju regiono augimo varikliu tapo Kinija. Pasaulio bankas atliko platų tyrimą, kuris leido išryškinti trijų veiksnių grupių įtaką:

· politinis ir makroekonominis stabilumas;

· investicijos į žmonių išteklius;

· orientacija į išorines rinkas.

Pire išvardintų veiksnių kai kuriuose šaltiniuose pridedamas dar vienas – dvasinio pobūdžio veiksnys, siejamas su tuo, kad daugumoje šių šalių žmonės laikosi Konfucijaus moralės. Tam tikra prasme analogišką teoriją anksčiau pasiūlė M. Vėberis, kurioje iškeliamas priežastinio ryšio tarp religijos ir ekonomikos egzistavimas. Jis teigė, kad kapitalizmo vystymuisi buvo reikalingi moraliniai stimulai, kuriuos, formuojantis kapitalizmui, galėjo suteikti tik religija ir tokia religija tapo protestantizmas, kurio pagimdyta profesinė etika, M. Vėberio nuomone, tapo Vakarų ekonominio pakilimo bei šiuolaikinės vakarietiškos civilizacijos plėtros rimčiausiu veiksniu. Tačiau Airijos pavyzdys yra ryški išimtis šiuo požiūriu.

Pietryčių Azijos patirtis demonstruoja, kad nebuvo kokios nors vienos lemiamos ekonominio augimo priežasties. Jų sėkmė – rezultatas kombinacijos daugelio veiksnių, kurie padarė ekonominį augimą ne tik būtinu, bet ir fiziškai galimu. Visų šių šalių sėkmės pagrindą sudarė pragmatizmas formuojant ekonominę politiką. Pirmos kartos naujųjų industrinių šalių suklestėjimas buvo susijęs su aktyvesniu valstybės kišimusi į ekonomiką, o kitų šalių sėkmę sąlygojo liberali valstybės ekonominė politika. Vienu ir kitu atveju ekonominei politikai buvo būdinga aukšta fiskalinė disciplina, taupymo, investicijų ir eksporto skatinimas. Svarų indėlį į ekonominį augimą įnešė dideliu tempu augančios privačios investicijos, kurių dalis BVP dviem trečdaliais viršijo kitų besivystančių šalių rodiklius. Praktika rodo, kad gamybinių investicijų ir kapitalo kaupimo efektyvumas priklauso nuo darbo išteklių našumo. Naujose industrinėse šalyse darbo, kaip ekonominio augimo faktoriaus vaidmuo buvo labai svarbus. Darbo jėga čia išsiskiria disciplinuotumu, lengvu prisitaikomumu prie technologinių ir organizacinių pokyčių, aukštu išsilavinimo ir kvalifikacijos lygiu. Išimtinis vaidmuo Pietryčių Azijos ekonominiame augime teko užsienio kapitalo dalyvavimui ir eksporto stimuliavimui, kartu vykdant santūrią importo protekcionistinę politiką. Palankus klimatas tiesioginėms užsienio investicijoms užtikrino didelio masto kapitalo pritraukimą transnacionalinių korporacijų filialų, bendrų įmonių ir licenzinių gamybų forma.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2649 žodžiai iš 8228 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.