TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………………1
1. KODĖL GIRIA, BET NE MUS?…………………………………………………………………………………………2
2. LIETUVOS EKONOMIKOS PROBLEMOS IR JŲ ANALIZĖ……………………………………………..3
2.1 Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai…………………………………………………………………3
2.2 Darbo jėgos stygiaus ir emigracijos problema…………………………………………………………..3
2.3 Ekonomikos nestabilumo rodikliai………………………………………………………………………….4
2.4 Užsienio investicijos……………………………………………………………………………………………..5
2.5 Žinių ekonomika…………………………………………………………………………………………………..6
2.6 Būtina siekti kainų stabilumo………………………………………………………………………………….7
3. OPTIMISTINIAI IR PESIMISTINIAI RODIKLIAI……………………………………………………………..8
3.1 Pliusai………………………………………………………………………………………………………………….8
3.2 Minusai ir klaidos………………………………………………………………………………………………….8
3.3 Ką reikėtų daryti……………………………………………………………………………………………………9
IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………………..11
LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………………………………………12
ĮVADAS
Referato tema – Lietuvos ekonomikos sistemos problemos, manau aktualu mums visiems gyvenantiems Lietuvoje. Bene kiekvienas mūsų skaitome laikraščius, žiūrime žinias per televiziją, klausomės naujienų per radiją, girdime nuolatines politikų pagyras apie nuolat augančią ir vis labiau klestinčią Lietuvos ekonomiką ir apie vis didėjančiu pagreičiu gerėjančią šalies ir gyventojų , t. y. mūsų visų padėtį. Nuolat pateikiami pavyzdžiai ir statistika – kiek daug jau pasiekėme, didžiuojamasi, kad įstojome į Europos Sąjungą, atlyginimai didėja, nedarbas mažėja, puikios perspektyvos verslui kurti ir plėtoti, tiesiog kaip magnetas traukiame užsienio investicijas, kaip nauja ES narė lenkiame kitas valstybes (tiek naujas, tiek seniai į ją įstojusias).
Tokių milžiniškų pasiekimų dar daug galėtumėm privardinti. Tik visada yra antra medalio pusė. Ir deja, mūsų pačių nenaudai, ji yra daug niūresnė , nei mums visiems atrodo. Šio referato tikslas ir yra nusiimti rožinius akinius ir susipažinti su mūsų šalies realia ekonomine padėtimi. Pastebėti mums gresiančias problemas, isigilinti ir suvokti, kodėl vis dėlto yra daug daugiau ES narių, nuo kurių atsiliekame, nei tų kurias lenkiame. Šviečiame sąrašo viršuje blogają prasme, kas liečia nusikalstamumą, korupciją, biurokratizmą ir kt. Išnagrinėjamos pagrindinys kliūtys, su kuriomis Lietuva susidurs norėdama įžengti į eurozoną, bei pateikiami pasiūlymai, variantai, kurie galbūt bent šiek tiek padėtų išvengti ekonomikos sistemos barjerų.
Pirmiausia referate pateikiamas bendras Lietuvos įvaizdis, žvelgiant užsieniečių, kaip galimų investuotojų, ir turistų akimis. Vėliau išvardinamos pagrindinės mūsų šalies sistemos bėdos, tokios kaip nedarbo ir emigracijos priešprieša, kainų nestabilumas, vis tirpstančios užsienio investicijos, atsilikimas žinių ekonomikoje, pateikta išnagrinėta 1993 – 2002 metų ekonominė padėtis, ir to laikotarpio neguodžiantis rezultatas – ekonomikos nestabilumas. Na ir pabaigai – šiek tiek optimizmo, ką pavyko pasiekti. Kokios mūsų valdininkų klaidos, kaip vis dėlto reikėtų elgtis, kad netaptumėm Europos centras tik geografine prasme.
1. KODĖL GIRIA, BET NE MUS?
Pradėdami kalbėti apie Lietuvos ekonomikos problemas pirmiausia atkreipkime dėmesį į šalies įvaizdį.
Rugsėjį BBC buvo rodomas reklaminis siužetas apie mūsų kaimynę – Latviją. Ji buvo pristatyta kaip dinamiška, moderni šalis, su nuostabia gamta, talentingais ir draugiškais žmonėmis, patraukli turizmui ir investicijoms. Spalį žurnalas „The Economist“ rašė apie Slovėniją, bet daugiausiai komplimentų skyrė Estijai. Straipsnyje ji buvo pristatyta kaip maža, bet sparčiai žengianti pirmyn šalis su sparčiausiai visoje Europos Sajungoje (ES) augančia ekonomika, puikiomis sąlygomis investicijoms.
Kodėl tokių atgarsių negirdime apie mūsų šalį? Ko reikia, kad pritrauktume investicijų, kad suklestėtų šalis, kad iš jos nebėgtų žmonės, o ja tikėtų ir kurtų gyvenimą čia? Norisi, kad, ištarus mūsų valstybės vardą, kiltų asociacijos apie patrauklią šalį, palankią turizmui, su aukštu paslaugų lygiu ir jų įvairove, šalį, kur turtinga ir įvairialypė kultūra, šalį, kurios valdymas yra skaidrus ir efektyvus, kur žmonės yra darbštūs ir tvarkingi, šalį, kurioje norisi investuoti, kur yra visos
sąlygos verslui sėkmingai plėtoti.
Deja, šiandien Lietuva vis dar stereotipiškai turi posovietinio bloko šalies etiketę. Mūsų valstybė yra viena iš tos pilkos, iš būrelio naujų šalių, kurios mažai kuo skiriasi viena nuo kitos, žiūrint į jas užsieniečių akimis. Užsieniečiams Lietuva – nauja, mažai žinoma šalis, atsiradusi pasaulio žemėlapyje vos pries 16 metų.
Veiksingam įvaizdžio formavimui gyvybiškai būtina Vyriausybės parama. Vadovai turi suprasti, kad viena iš jų veiklos misijų yra valstybės reputacijos stiprinimas, todėl jie turi prisiimti atsakomybę už šalies įvaizdžio formavimą. Akivaizdu, kad sėkmingai kuriamas įvaizdis tikrai padėtų kelti susidomėjimą mūsų šalimi, pritrauktų investicijas, suklestėtų turizmas. Deja šiandien šalies įvaizdis – problema.
2. LIETUVOS EKONOMIKOS PROBLEMOS IR JŲ ANALIZĖ
2.1 Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai
Vienas pagrindinių Lietuvos užduočių šiandien yra – euro įvedimas. Tačiau tai nemenka užduotis mūsų valstybei ir išbandymas visai šalies ekonomikai. 2006 – ųjų viduryje Europos Komisija nagrinės, ar Lietuva pasirengusi būti euro zonoje. Vienas svarbiausių Mastrichto kriterijų reikalauja, kad konkrečios valstybės budžeto deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o jeigu viršytų, tai labai trumpą laiką. Be to valstybės skola negali viršyti 60 proc. BVP, o kainos ir palūkanų normos bei konkrečių veliutų keitimo kursai turi išlikti stabilūs ilgą laiką. Taigi Lietuva, susiejusi savo valiutą su euru, gali suklupti ant 3 proc. biudžeto deficito akmenėlio. O ES institucijos tikrai nesigilintų į aplinkybes, lėmusias 3 proc. ribos viršijimą, jei kriterijų nevykdai – į eurozoną nepatenki. Finansų analitikai baiminasi, kad Lietuvai nepavykus įsivesti euro iki 2007 metų, tokios galimybės gali nesulaukti dar ilgai. Labai didelė tikimybė, kad šalies ekonomikos augimą po metų kitų šiek tiek gali sustabdyti Ignalinos AE uždarymas, be to „Jukos“ veiklos aplinkybės rusijoje taip pat kelia problemas „Mažeikių naftoje“. Ne paslaptis, kad degalų kainos auga kaip ant mielių, taigi infliacija didėja, o ji savo ruoštu lėtina ekonomikos augimą, valstybė surenka mažiau mokesčių, mažėja biudžeto pajamos. Išeitis viena, dėl didėjančio deficito grėsmės, – budžete numatyti didesnį rezervą. Dar viena bėda yra ta, kad Europos Centrinis bankas gali nuspręsti, jog valstybės pažadas grąžinti rublinius indėlius, yra ilgalaikė valstybės skola. Taigi vėl kyla grėsmė viršyti 3 proc. valsybės biudžetą.
2.2 Darbo jėgos stygiaus ir emigracijos problema
Nenumatytų arba tik dabar apčiuopiamų problemų gali kilti dėl pasikeitimų darbo rinkoje. Šiuo metu statybos, tekstilės, baldų ir kitų pramonės šakų įmonės jaučia ne tik kvalifikuotų darbuotojų badą. Ši situacija turi pliusą – įmonėms tenka didinti atlyginimus. Į rankas gaunamas atlyginimas išaugo 8 proc., o realus, įvertinus infliaciją – 5,6 proc. Bet akivaizdu, kad ekonomikai tai trukdis – nes darbo jėgos stygis lėtina ekonomikos augimą. Ilgą laiką turėjusi pakankamai didelius laisvos darbo jėgos išteklius, šiuo metu Lietuva šio pranašumo jau nebeturi, o nemažėjanti emigracija leidžia teigti, kad ateityje kvalifikuotos darbo jėgos stygius tik didės. Rugsėjo 1 – osios duomenimis, užimtųjų skaičius antrąjį 2005 – ųjų ketvirtį 8,5 proc. viršijo 2004 – ųjų rodiklį. Analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis sekančiais metais mūsų šalyje gali sumažėti dar iki 8 proc.