Lietuvos geležinkeliai
5 (100%) 1 vote

Lietuvos geležinkeliai

Istorija

Pirmieji geležinkeliai

Pirmieji geležinkeliai Lietuvoje nutiesti 1859-1861 metais. Tai buvo Sankt Peterburgo- Varšuvos linija, ėjusi pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną. Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. Ta proga mieste buvo surengtos iškilmingos sutiktuvės. Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną – 2 val. 33 min.

1871-1874 m. pro Mažeikius, Radviliškį, Kaišiadoris, Naująją Vilnią paklota Liepojos-Romnų linija iš Ukrainos į Liepojos uostą gabenti grūdai. 1873 m., nutiesus Mažeikių-Jelgavos ir Radviliškio-Panevėžio-Daugpilio, o 1884 m. – Vilniaus-Lydos geležinkelius, baigėsi jų tiesimo per Lietuvą pirmasis etapas.Geležinkelių linijas vėl pradėta tiesti XIX a. pabaigoje, daugiausia pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse. Kloti bėgius šiaurės Lietuvoje buvo uždrausta, kadangi Rusijos kariškiai baiminosi, jog, kilus karui, kaizerinės Vokietijos kariuomenė pasinaudotų jais žygiui į Latviją ir Estiją.

Geležinkeliai 1918-1940 metais

1918 m. atsikūrusi nepriklausoma Lietuvos Respublika pirmuosius garvežius ir vagonus išsinuomojo iš Vokietijos. Jie buvo gerokai pasenę, be to, vietoj anglių, kurių neturėjo, tekdavo naudoti malkas. Traukiniui dažnai sustojus, išlipę keleiviai padėdavo mašinistui prisirinkti malkų. Labai greitai padėtis pasikeitė – nupirkta naujų modernių vagonų, garvežių, dyzelinių automotrisų. Naujų riedmenų dėka sutrumpėjo traukinių kelionės laikas. Pvz., 1921 m. traukinys iš Kauno į Šiaulius atvykdavo per 4 val. 50 min., o jau 1937 m. šis laikas sutrumpėjo iki 2 val. 19 min. Jeigu 1920 m. didžiausias traukinių greitis buvo vos 40 km/h, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jis galėjo pasiekti 95 km/h greitį, automotrisės – 20 km/h ir prilygo Vakarų Europos geležinkelių standartams. 1939 m. Lietuvos plačiųjų geležinkelių parką sudarė 172 garvežiai, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų bei 13 automotrisių.

Geležinkeliai okupacijų laikotarpiu

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pradėta ypač intensyviai keisti geležinkelių bėgius į sovietinių plotį – iš 1435 mm į 1524 mm. 1941-ųjų birželį Lietuvą užėmusi nacių kariuomenė šiuos geležinkelio ruožus vėl pertvarkė į įprastą Europoje 1435 mm vėžę. Kelionės traukiniais 1941-1944 m. buvo gerokai apribotos – jais galėjo važiuoti tik į darbą arba su konkrečia tarnybine užduotimi vykstantys asmenys, gavę leidimą iš vokiečių administracijos pareigūnų.

Po karo atstatytos svarbiausios geležinkelio linijos, iškilo nauji stočių rūmai (Kaune, Kaišiadoryse, Kretingoje ir kitur), rekonstruoti Vilniaus stoties rūmai, intensyvaus eismo vietose įrengti dvikeliai ruožai. Septintajame dešimtmetyje buvo išardytos kai kurios mažai naudojamos siaurojo geležinkelio linijos (Joniškėlis-Žeimelis, Jonava-Ukmergė ir kt.), 1974 m. Utenos-Švenčionėlių ruožas pertvarkytas į platųjį. 1975 m. elektrifikuota Vilniaus-Kauno, vėliau – Lentvario-Trakų ir Vilniaus-Naujosios Vilnios linijos. 1979 m. Lietuvos geležinkeliais baigė važinėti paskutinysis garvežys – juos pakeitė dyzeliniai lokomotyvai.

Vagonai rieda į Vakarus

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didelę svarbą įgijo 22 km ilgio europinio standarto (1435 mm) vėžės atkarpa Šeštokai-Lietuvos siena su Lenkija. Šis ruožas tapo Lietuvos geležinkelių „langu į Europą” – keleivius vežti šia linija pradėta 1992 m., atidarius eismą Šeštokų-Trakiškių (Lenkija) perėjoje, o krovinius pradėjo gabenti 1994 m., pastačius Šeštokų krovinių terminalą.

Lietuvos geležinkelių veiklos apžvalga

Europos geležinkelių tinklo koridoriai Lietuvos geografinė padėtis lėmė, kad mūsų šalį kertą du visos Europos transporto koridoriai: I Šiaurės-Pietų krypties koridorius Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva ir jo atšaka IA Šiauliai-Kaliningradas-Gdanskas; IX Rytų-Vakarų krypties koridoriaus atšakos IXB Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir IXD Kaunas-Kaliningradas.

Šie koridoriai buvo patvirtinti Europos transporto konferencijose Kretoje ir Helsinkyje. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jie taps visos Europos transporto tinklo dalimi. I Europos transporto koridorius taip pat yra įtrauktas į AGC, CIM ir CIV linijų sąrašus (AGC – Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų, CIM – Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės, CIV – Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės). AB „Lietuvos geležinkeliai“ – geležinkelio valdytoja.Lietuvos geležinkelių tinklas yra gerai išplėtotas. 1520 mm pločio vėžės geležinkeliai driekiasi į Baltijos valstybes bei NVS šalis, 1435 mm pločio vėžės geležinkeliai jungia Lietuvą su Lenkija (1992-07-01 atnaujintas tiesioginis susisiekimas su ja), o per Lenkiją – ir su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos valstybėmis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 997 akcinė bendrovė (tuomet – specialios paskirties

akcinė bendrovė) „Lietuvos geležinkeliai“ buvo paskirta viešojo naudojimo geležinkelių valdytoja. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 49. Juo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ paskirta viešojo naudojimo geležinkelių ir valstybinės žemės, priskirtos viešojo naudojimo geležinkeliams, valdytoja. 2003-01-01 AB „Lietuvos geležinkeliai“ eksploatuojamų viešojo naudojimo geležinkelio kelių ilgis sudarė 1775,3 km: iš jų 1520 mm pločio vėžės – 1753,5 km, 1435 mm pločio vėžės – 21,8 km.

Siaurukas

Lietuvos siaurasis geležinkelis (750 mm pločio vėžė) – unikalus kultūrinis paminklas – yra ilgiausias Europoje (67 km). Siekiant išsaugoti, tinkamai jį prižiūrėti ir integruoti į regionines turizmo plėtros programas, 2001 m. gegužės 10 d. geležinkelio ruože Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai įkurta viešoji įstaiga AB „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ (viena iš jos steigėjų yra Susisiekimo ministerija.

„Vikingas“– mišriųjų vežimų traukinys

2003 m. vasario 6 d. startavo pirmasis mišriųjų vežimų traukinys „Vikingas“. Traukinys kursuoja maršrutu Draugystė-Klaipėda-Kena/Gudagojis-Slovečnas/Berežestas-Odesa-Iljičiovskas. Krovinius galima pakrauti ir iškrauti tarpinėse geležinkelio stotyse: Paneriuose (Vilnius), Koliadičiuose (Minskas) ir Kijeve-Liski (Kijevas).„Vikingu“ ant specialių geležinkelio platformų gabenami konteineriai, puspriekabės ir vilkikai su puspriekabėmis. Šis traukinys, palyginti su kelių transportu, krovinius gabena žymiai pigiau, saugiau ir ekologiškiau. „Vikingui“ nustatyta supaprastinta muitinės procedūrų tvarka – visa muitinės procedūra trunka žymiai greičiau. Vežant juo krovinius forminamas tik vienas bendrojo dokumento tranzito rinkinys visam traukinio sąstatui arba jo vagonų grupei, jeigu traukinio sąstatas arba jo vagonų grupė iš pakrovimo vietos į iškrovimo vietą vyksta kartu, taip pat visoms prekėms, pakrautoms į vieną kelių transporto priemonę. Todėl maršrutą nuo Juodosios iki Baltijos jūros jis įveikia maždaug per 50 val., tai yra beveik dvigubai greičiau nei paprastas traukinys. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios „Vikingu“ pergabenta šimtai kontreilerių ir konteinerių.

„Baltic-Transit“ – konteinerių traukinys

2003 m. gegužės mėn. startavo kitas projektas – konteinerių traukinys „Baltic-Transit“, vežantis krovinius iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Kaliningrado uostų per Rusiją į Kazachstaną ir Uzbekistaną. „Baltic-Transit“ – bendras Lietuvos, Latvijos bei Estijos projektas. Prie šio projekto iniciatorių prisijungė Rusijos, Kazachstano bei Uzbekijos geležinkeliai. Traukinio operatorius – „Transsibiro Intermodalinis Servisas“.

Šio projekto tikslas – pigesnis ir greitesnis krovinių gabenimas konteineriuose Vakarų-Rytų kryptimi. Traukinio maršrutą siekiama pratęsti per Kiniją, Indiją ir kitas Azijos valstybes. Konteinerių traukinys „Baltic-Transit“ kursuoja kartą per savaitę. Kroviniai konteineriuose vagonų grupėmis maršrutu Kaliningradas-Klaipėda-Radviliškis per Obelių pasienio punktą vežami į Latviją. Rezeknės stotyje Latvijos geležinkelininkai formuoja traukinį į Kazachstaną, Uzbekistaną.

Tranzito ir geležinkelių transporto departamentas

Uždaviniai

Valstybinę geležinkelių transporto reguliavimo funkciją atlieka Susisiekimo ministerijos Tranzito ir geležinkelių transporto departamentas. Svarbiausi departamento uždaviniai yra:Dalyvauti formuojant transporto tranzito politiką ir organizuoti jos įgyvendinimą;

Dalyvauti formuojant transporto paslaugų kainų ir tarifų politiką;

Dalyvauti rengiant teisės aktų projektus dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo;

Dalyvauti formuojant geležinkelių transporto valstybės politiką ir nustatant pagrindines Lietuvos geležinkelių transporto plėtojimo kryptis, organizuoti geležinkelių transporto valstybės politikos įgyvendinimą. Lietuva yra tranzito šalis, todėl didelę Tranzito ir geležinkelių transporto departamento kasdienio darbo dalį sudaro tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimo, gerinant sąlygas individualioms ir verslo kelionėms, skatinant turizmą, prekių tranzitą, eksportą bei importą klausimai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1300 žodžiai iš 4287 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.