Lietuvos gyventojų migracija iki įstojimo į ES ir po
5 (100%) 1 vote

Lietuvos gyventojų migracija iki įstojimo į ES ir po

TURINYS

| |Įvadas…………………………………………….|3 |

| |………………………………………………….| |

| |1. Šiuolaikinės tarptautinės migracijos |5 |

| |situacija…………….……………… | |

| | 1.1. Lietuvos gyventojų kaita nuo XIX a. iki |5 |

| |šių dienų…………… | |

| | 1.2. Lietuvos gyventojų migracijos kryptys ir|9 |

| |šalys …..…………… | |

| | 1.2.1. Lietuvius priimančios |11 |

| |šalys………………………… | |

| | 1.2.2. Emigrantų charakteristika………………………….. |13 |

| | 1.2.2.1. Specialistai …………………………… |13 |

| | 1.2.2.2. Aukštos kvalifikacijos specialistai…..… |15 |

| | 1.3. Prognozės………………………………………………………. |16 |

| |2. Ekonominiai ir socialiniai emigracijos iš Lietuvos |17 |

| |padariniai……………. | |

| | 2.1. Ekonominiai aspektai ……………………..…………………… |19 |

| | 2.2. Socialiniai aspektai …………………………………………….. |21 |

| |3. Valstybės institucijų veikla emigracijos |22 |

| |klausimu………………………… | |

| |Išvados ………………………………………………………………………. |24 |

| |Literatūra……………………………………………………………………… |26 |

| |Priedai………………………………………………………………………… |28 |

ĮVADAS

Laisvas asmenų judėjimas yra viena iš keturių Europos Sąjungos

laisvių, sudarančių Europos bendrosios rinkos pagrindą. Ši teisė suteikia

galimybę ne tik laisvai keliauti ES teritorijoje, bet ir studijuoti,

ieškoti darbo, dirbti savarankiškai ar samdomąjį darbą. Šalia laisvo

kapitalo judėjimo, laisvas asmenų – samdomų darbuotojų ir savarankiškai

dirbančiųjų judėjimas tampa vienu svarbiausių gamybos veiksnių bendrojoje

rinkoje.   

Kaip ir daugelyje Vidurio Europos šalių, Lietuvoje vykstanti politinė,

socialinė ir ekonominė transformacija padarė esminį poveikį tarptautinės

migracijos procesui. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir migracijos

politikos liberalizavimą, ne tik išaugo migracijos mastai bet ir pasikeitė

geografija. Migracija įgauna vis platesnį mastą ir svarbą, tuo tarpu

statistiškai tebėra fiksuojama tik ilgalaikė (nuolatinė) migracija.

Ekspertai vis garsiau kalba apie emigracijos keliamą grėsmę. Europos

Sąjungos statistikos biuras “Eurostat” prognozuoja, kad per artimiausius 20

metų Lietuva neteks beveik dešimtadalio gyventojų, o iki 2050-ųjų jų

skaičius sumažės šeštadaliu. Tokia didelė migracija, kaip manoma, gali

sukelti įtampą mūsų darbo rinkoje. Gali sumažėti ne tik darbo jėgos

resursai, bet ir mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėtojų.

Lietuvos migracijos potencialas labai didelis: 30–50 procentų

gyventojų norėtų išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. 2004 metais iš

Lietuvos išvyko beveik pusantro karto daugiau žmonių nei 2003-iaisiais, o

vien per 2005 metų sausio-vasario mėnesius išvyko 2492 žmonės, tai yra 700

daugiau nei per 2004 metų tą patį laikotarpį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių metų balandį atliko

apklausą, kurios duomenimis daugiausia ketinančių išvykti kuriam laikui yra

tarp jaunimo 18-29 metų amžiaus. Pagal apklausos rezultatus daugiau

norinčių išvykti gyventi ir dirbti į užsienį yra tarp mažiau uždirbančių.

Populiariausia planuojama išvykimo kryptis yra Didžioji Britanija. Kitos

tarp ketinančių išvykti populiarios šalys yra Airija, Vokietija, JAV,

Ispanija, Norvegija ir Švedija.

Taigi, šiame darbe pirmiausia bus žvelgiama į emigracijos keliamas

grėsmes ir galimas socialines bei ekonomines pasekmes. Toliau bus aptariami

jos mastai, tendencijos, priežastys. Kaip vienas iš probleminių reiškinių

bus analizuojamas specialistų ir protų nutekėjimas. Galiausiai, trumpai

apžvelgus dabartinę valstybės institucijų veiklą emigracijos srityje,

pateikiamos išvados.

Apibūdinant šiuolaikinę migracijos situaciją bus naudojama

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficiali

informacija, bei specialių migracijos tyrimų medžiaga.

Darbe išanalizavus emigracijos keliamas grėsmes bus galima įžvelgti ir

teigiamus emigracijos iš Lietuvos aspektus.

1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS MIGRACIJOS SITUACIJA

2004 m. gegužės pradžioje Lietuvoje prasidėjusi emigracijos banga

neslūgsta. Gerai vertinami lietuviai darbuotojai itin paklausūs Europos

Sąjungos šalyse, kur yra šimtai
tūkstančių laisvų darbo vietų ir mokamas

kelis kartus didesnis atlyginimas nei Lietuvoje. Tuo tarpu mūsų šalyje,

kaip rodo statistika, tinkamų darbuotojų jau dabar yra mažiau nei laisvų

darbo vietų. Be to, padirbėti svetur norėtų išvykti dar beveik trečdalis

šalies gyventojų. Ekspertų vertinimu, jeigu tokia ryški emigracijos

tendencija išsilaikys ir toliau, šalies ekonomikos laukia sunkumai.

Dėl intensyvios emigracijos kito Lietuvos gyventojų skaičius. Jeigu

iki 1994 metų natūralus gyventojų prieaugis visiškai ar iš dalies

kompensavo migracijos nuostolius, tai nuo 1995 metų gyventojų mažėjo dėl

abiejų komponentų poveikio.

Iš įmonių po 2004 m gegužės 1 d. darbuotojų emigracija vyko, bet ji

nebuvo labai ryški. Vidutiniškai iš Lietuvos įmonių išvyko 2% darbuotojų.

48 proc. nuomonę pareiškusių Finansų analitikų asociacijos tyrime vadovų

teigė, kad iš jų įmonių dalis darbuotojų išvyko dirbti į užsienį po 2004 m.

gegužės 1 d. Tame tarpe iš 36 proc. apklaustų įmonių išvyko 1 – 5%

darbuotojų, iš 9 proc. – 6-10% darbuotojų, iš 1 proc. – 10-15% ir iš 1 % –

daugiau nei 16% darbuotojų. Menkos emigracijos priežastis gali būti ta, kad

praėjo mažai laiko nuo įstojimo į ES ir darbuotojai dar neįsisamonino

išvykimo galimybių. Dažniausiai emigravo darbuotojai iš gamybinių įmonių.

62 proc. tyrime dalyvavusių įmonių vadovų atsakė, kad į užsienį išvyko

kvalifikuoti darbininkai. Į anketos klausimus atsakiusių imonių vadovų

teigimu, po 2004 m gegužės 1 d. labiausiai darbuotojai migravo iš statybos

ir gamybos įmonių [13].

1.1. LIETUVOS GYVENTOJŲ KAITA NUO XIX A. IKI ŠIŲ DIENŲ

Iki ankstyvųjų 1940-ųjų tarptautinė migracija Lietuvoje, nors ir

vėluodama, plito pagal tą patį modelį kaip ir daugumoje Europos šalių,

turėjusių aiškią vakarų-šiaurės krypties orientaciją. Daugiau ar mažiau

skelbtina emigracija Lietuvoje pasirodo tik nuo XIX a. vidurio, žlugus

Lietuvos-Lenkijos valstybei. Pirmiausia, 1831 m. ir 1863 m. sukilimai prieš

rusus vertė nemažą gyventojų dalį, ypač dvasininkus ir smulkius bajorus,

palikti Lietuvą.

1867-1868 m. badas, privalomos 25 m. karinės tarnybos Rusijos Armijoje

įvedimas ir tautinė priespauda, silpna ekonomikos ir gamybos plėtra bei

didėjantis gyventojų perteklius kaimo vietovėse buvo pagrindinės

emigracijos augimo priežastys.

Apskritai XIX a. pabaiga apibūdinama kaip pirmosios masinės

emigracijos bangos iš Lietuvos į vakarus, daugiausia į JAV, pradžia.

1869-1899 m. emigrantų skaičius iš Lietuvos vien tik į Jungtines

Valstijas siekė 50 tūkst. žmonių. Šie duomenys nėra labai tikslūs, nes iki

1899 m. JAV Imigracijos biuras neregistravo lietuvių kaip “lietuvių“.

Dažniausiai jie buvo laikomi lenkais ar rusais.

Tik nuo 1899 m. pradėta gauti daugiau ar mažiau tiksli lietuvių

emigrantų į JAV statistika. Emigrantų skaičius į kitas vakarų šalis buvo

daug mažesnis. Iki 1914 metų tik apie 14 tūkst. žmonių emigravo į Didžiąją

Britaniją, apie 10 tūkst. – į Pietų Ameriką, 5 tūkst. – į Kanadą [2].

Emigracijos srautas per 1899-1914 metus buvo labai didelis, beveik toks pat

kaip natūralus prieaugis, todėl Lietuvos populiacijos augimas vyko labai

lėtai. Be to, grįžtamosios migracijos atvejai nebuvo dažni. Grįžusių

migrantų skaičius galėjo būti daug didesnis, jei Lietuvos ekonominė

situacija būtų buvusi palankesnė.

Per pirmąjį pasaulinį karą Lietuva neteko daug gyventojų, daug jų

žuvo, kariaudami caro armijoje, dalis gimtame krašte, o dalis, bėgdami nuo

artėjančios vokiečių kariuomenės, pasitraukė į Rusijos gilumą. Be to, daug

Lietuvos gyventojų buvo išvaryti į Vokietiją, mirė dėl epidemijų ir ligų.

Mirusiųjų žmonių skaičius viršijo gimusiųjų. 1915 m. mirė 3.1 tūkst. žmonių

daugiau negu gimė. 1917 m. šis skaičius pasiekė apie 10 tūkst., o 1918 m. –

12.5 tūkst. [2].

Tuo tarpu 1920-1940 m emigracija iš Lietuvos buvo netgi skatinama –

Kaune buvo įkurti keli biurai, kuriuose buvo teikiama informacija ir

konkreti pagalba, emigruojant į Pietų Ameriką ir kitas šalis. Neturtingi ar

bežemiai valstiečiai bei darbininkai sudarė emigrantų daugumą, todėl buvo

manoma, jog emigracija sumažins šalies nedarbo lygį. Iš kitos pusės,

priimančios šalys, ieškodamos papildomos darbo jėgos taip pat rėmė

imigrantus. Pietų Amerikos žemvaldžiai netgi padengdavo visas kelionės

išlaidas, o imigrantus atgabenusio laivo komanda gaudavo premiją. Todėl

emigracija, ypač į Braziliją, Argentiną ir Urugvajų – padidėjo.

1923 -1927 m. Emigracijos mastai buvo didesni nei skelbiama.

Emigracijos apskaita rėmėsi išduotų užsienio pasų skaičiumi, tuo tarpu

daugelis imigrantų paliko Lietuvą, neturėdami legalių dokumentų. Tikslesni

statistikos duomenys galimi tik nuo 1928 metų, tačiau net ir šiuo

laikotrapiu žmonės, vykstantys dirbti į Vokietiją ar Latviją, nebuvo

laikomi emigrantais.

1939 m. į Lietuvą buvo įvesta SSRS raudonoji armija, 1940 m. Lietuva

prieš tautos valią įjungta
sudėtį. Tokia padėtis tęsėsi net penkis

dešimtmečius. Lietuva 1940 m. tapo viena iš sąjungininkių respublikų,

praradusių nepriklausomybę ir valstybingumą. Jos vardas nyko iš pasaulio

žemėlapių, vis rečiau ji buvo minima politikoje. Visa tai neigiamai veikė

gyventojų socialinę ir tautinę raidą, gyventojų skaičiaus augimą. SSRS,

norėdama palaužti tautų nacionalinį išdidumą, jų pasipriešinimą politiniam

ir tautiniam pavergimui, pradėjo didžiausias pasaulyje gyventojų

deportacijas, t.y. iškėlimą iš nacionalinių žemių į tolimas ir atšiaurias

teritorijas. Jau turėdama nemažą to baisaus ištisų tautų perkėlimo ir

trėmimų patirtį, stalinistai Lietuvoje deportacijas pradėjo 1939 m..

Sovietų valdžia iš Vilniaus krašto deportavo apie 25 tūkst. lenkų ir žydų.

Deportacijos tęsėsi ir vėliau, t.y. visą stalinį laikotarpį. Kai kuriais

skaičiavimais vien tik 1939-1941 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 65

tūkst. žmonių [1].

[pic]

1 pav. Lietuvos gyv. nuostoliai 1940-1959 m.Ypač didelius nuostoliu padarė ir Vokiečių okupacija II pasaulinio

karo metais. 1942-1944 m. į Vokietiją priverstiniams darbams buvo išvežta

apie 30 tūkst., o karo pabaigoje į Vakarus pasitraukė apie 60 tūkst. žmonių

iš Lietuvos ir apie 170 tūkst. žmonių iš Klaipėdos krašto. Apie 240 tūkst.

Lietuvos žydų buvo suvaryti į getus ir nužudyti ar išvežti svetur [1].

Deportacija tęsėsi ir pokario metais. Remiantis kai kuriais

skaičiavimais, 1945-1948 m. į Sibirą, europinę šiaurę ir kitas atšiaurias

SSRS teritorijas iš tikrųjų buvo deportuota apie 260 tūkst. Lietuvos

gyventojų, daugiausia ūkininkų ir inteligentų. Didelė dalis jų tremtyje

žuvo, mirė nuo ligų ar niekad nebegrįžo į Lietuvą [2].

Pokario metai turėjo būti “kompensaciniai”, t.y. per juos turėjo

labai padidėti gimstamumas. “Kompensacinį” laikotarpį Lietuvoje sunkino

keletas aplinkybių, tokių kaip nugalėjus fašistinę Vokietiją, Raudonojoje

armijoje ne tik nebuvo masinės demobilizacijos, bet atvirkščiai – daugelis

lietuvių, atėjus į Lietuvą Raudonajai armijai, dar tebevykstant karo

veiksmams, buvo priimti į armiją. Antra, didelė dalis jaunų žmonių

pasitraukė į Vakarus, išėjo į miškus partizanauti. Trečia, prasidėjo

Lietuvos gyventojų sovietinė deportacija. Visa tai turėjo tiesioginės

įtakos gimstamumui.Nuo pokario metų iki pat 1953 m. gyventojų skaičius išaugo vos 100

tūkst., t.y. po 12-13 tūkst. žmonių kasmet. Tai rodo iš tikrųjų didelę

gyventojų deportaciją, kurią iš dalies slėpė į Lietuvą “broliškai pagalbai”

iš kitų sovietinių respublikų atvykdavę migrantai. [pic]

2 pav. Gyventojų skaičius (1913-1997 m.)Žymesnis gyventojų skaičiaus augimas prasidėjo tiktai po Stalino mirties.

Didžiausias gimstamumas pokario metais buvo užregistruotas 1949 m., kai

gimė 63 tūkst. kūdikių [2]. Vėliau gimstamumo lygis pradėjo kristi, bet vėl

padidėjo 1959-1961m., kai pradėjo gimdyti pokario metų karta.

Padėtis iš esmės pasikeitė po 1956 m., kai į Lietuvą dėl įvairių

pramonės įmonių statybų plūstelėjo didžiulė migrantų banga, tada pradėjo į

Lietuvą grįžti dalis tremtinių. Nors gyventojų gimstamumas ir natūralusis

prieaugis nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios pradėjo mažėti, bet gyventojų

skaičius nuolat augo. Tą augimą užtikrino vis didesnis gyventojų atvykimas

į Lietuvą iš kitų SSRS respublikų ir mažėjantis jų išvykimas iš Lietuvos.

1990 m. pradžioje, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje gyveno 3,71

mln. žmonių. Vėliau, po 1992 m., skaičius pradėjo mažėti. 1992-1996 m. jis

sumažėjo 39,7 tūkst..

1 lentelė. Gyventojų migracija atkūrus nepriklausomybę

|Metai |Gyventojų judėjimas |Migracijos saldo|

| |Emigracija |Imigracija | |

|1990 |23592 |14744 |-8848 |

|1991 |20703 |11828 |-8875 |

|1992 |28855 |6640 |-22215 |

|1993 |15990 |2850 |-13140 |

|1994 |4246 |1664 |-2582 |

|1995 |3773 |2020 |-1753 |

|1996 |3940 |3025 |-915 |

Gyventojų skaičius labai sumažėjo dėl gyventojų emigracijos (1 lent.),

didesnės už imigraciją. Šią emigrantų grupę didžiąja dalimi sudarė Rusijos

piliečiai, panorę grįžti į savo šalį [11].

1.2. LIETUVOS GYVENTOJŲ MIGRACIJOS KRYPTYS IR ŠALYS

Iki 1990 m. egzistavusią planinę darbo migraciją tarp Lietuvos ir SSRS

respublikų pakeitė savanoriška migracija, vis labiau krypstanti į Vakarus.

Per pastaruosius 10–15 metų tarptautinės migracijos situacija Lietuvoje

pakito iš esmės: išaugo mastai, pasikeitė kryptys.

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytu ir

„Spinter“ atliktu 2001 m. prognostiniu tyrimu, 63 % Lietuvos gyventojų 2001

m.
pasiryžę išvykti svetur. Iš tų, kurie apsisprendę išvykti tvirtai,

daugiausia vyktų į JAV, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją.

Kiek šie prognostiniai tyrimai atitinka dabartinę tikrovę?

Neprognozuojami istoriniai posūkiai (prieš pat ES išsiplėtimą įvestos darbo

jėgos imigracijos kvotos) pakreipė emigracijos srautus kitomis linkmėmis:

daugiausia lietuvių važiuoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją.

Tradiciniai ekonominiai bei kultūriniai lietuvių emigravimo polinkiai

(Vokietija), susidūrus su legalaus įsidarbinimo kvotomis, vizų problemomis

ir panašiai, užleido kelią kitoms kryptims.

Susiduriama su faktu, kad tikslių duomenų apie emigracijos mastus

nėra. Kita vertus, būtina sukurti modelius, kurie leistų išmatuoti realius

emigracijos mastus – antraip problemų spręsti bus neįmanoma.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2022 žodžiai iš 6732 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.