Lietuvos ir alžyro švietimo sistemos
5 (100%) 1 vote

Lietuvos ir alžyro švietimo sistemos

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………2

1. LIETUVOS GEOGRAFINĖ PADĖTIS………………………………………………………..3

2. GEOGRAFIJA…………………………………………………………………………………………..4

2.1.Didžiausi atstumai…………………………………………………………………………………4

2.2. Miestai………………………………………………………………………………………………..4

2.3. Lietuvos reljefas…………………………………………………………………………………..4

3. LIETUVOS KRAŠTOVAIZDIS………………………………………………………………….5

4. ISTORIJA…………………………………………………………………………………………………6

4.1. Lietuvos vardo kilmė……………………………………………………………………………6

4.2. Vėliava……………………………………………………………………………………………….6

4.3. Tautinis himnas……………………………………………………………………………………6

4.4. Valdžia……………………………………………………………………………………………….6

4.5. Politinė sistema……………………………………………………………………………………7

4.6. Tautiniai skirtumai……………………………………………………………………………….7

4.7. Religija……………………………………………………………………………………………….7

4.8. Piniginis vienetas…………………………………………………………………………………8

5. LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORIJA………………………………………………………….8

6. LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMA……………………………………………………………..9

7. DABARTINĖ LIETUVOS ŠVIETIMO SITUACIJA……………………………………18

8. ALŽYRAS. ALŽYRO GEOGRAFINĖ PADĖTIS……………………………………….22

9. ALŽYRO GAMTA…………………………………………………………………………………..24

9.1. Reljefas……………………………………………………………………………………………..24

9.2. Klimatas…………………………………………………………………………………………….25

9.3. Vidaus vandenys…………………………………………………………………………………25

9.4. Dirvožemiai……………………………………………………………………………………….25

9.5. Augalija…………………………………………………………………………………………….25

9.6. Gyvūnija……………………………………………………………………………………………26

10. ALŽYRO GYVENTOJAI………………………………………………………………………..26

10.1. Alžyro gyventojų religija……………………………………………………………………26

11. ALŽYRO VALSTYBĖ……………………………………………………………………………27

11.1 Alžyro herbas…………………………………………………………………………………….27

11.2. Alžyro vėliava…………………………………………………………………………………..27

11.3. Alžyro valdžia…………………………………………………………………………………..27

11.4. Alžyro pinigai…………………………………………………………………………………..28

11.5. Alžyro architektūra……………………………………………………………………………28

12. ALŽYRO ŠVIETIMO SISTEMA……………………………………………………………..29

13. LIETUVOS IR ALŽYRO ŠVIETIMO SISTEMŲ PALYGINIMAS……………..37

14. IŠVADOS………………………………………………………………………………………………39

15. LITERATŪRA……………………………………………………………………………………….40

1

ĮVADAS

Lietuva ir Alžyras, dvi skirtingos, toli viena nuo kitos, net skirtinguose žemynuose, valstybės. Skirtingi žmonės, skirtinga gamta, visiškai skirtingas klimatas ir geografinė padėtis. Įdomu, ar turi šios dvi valstybės kokių nors panašumų? Ar tik didžiuliai skirtumai tarp žmonių, jų politikos, ekonominės padėties ir švietimo? Išsikėliau sau daugybę klausymų. Šiame darbe pasistengsiu išanalizuoti abiejų šalių geografinę padėti, jų istoriją. Plačiau panagrinėti abiejų šalių švietimo sistemas. Ir atsakyti į sau iškeltus klausymus: kokios yra abiejų šalių švietimo sistemos? Kaip jos vystėsi? Kuo skiriasi ir kokius panašumus turi šių abiejų šalių švietimo sistemos?

2

1. LIETUVOS GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Lietuva yra rytinėje Baltijos

jūros pakrantėje ir užima 65 300 kvadratinių kilometrų. Lietuvos pajūrio pakrantės ilgis – 99 km. Šiaurėje šalis ribojasi su Latvija (610 km), rytuose ir pietuose su Baltarusija (724 km) ir Lenkija (110 km) bei pietvakariuose su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi (303 km). Lietuvos teritorija yra rytų Europos lygumos vakariniame pakraštyje.

3

2. GEOGRAFIJA

Laukai ir pievos užima 57 procentus, miškai ir krūmai – 30 procentų, pelkės – 3 procentus, vidaus vandenys – 4 procentus, kitos žemės – 6 procentus teritorijos.

Lietuvoje klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį.

2. 1. DIDŽIAUSI ATSTUMAI

Iš Rytų į Vakarus – 373 kilometrai, iš Šiaurės į Pietus – 276 kilometrai.

2. 2. MIESTAI

Didžiausi Lietuvos miestai:

1. Vilnius – Sostinė

2. Kaunas

3. Klaipėda

4. Šiauliai

5. Panevėžys2. 3. LIETUVOS RELJEFAS

Reljefą sudaro:

 Pajūrio žemuma,

 Žemaičių aukštuma,

 Ventos vidurio žemuma,

 Sūduvos aukštuma,

 Dzūkų aukštuma,

 Aukštaičių aukštuma,

 Pietryčių lyguma,

 Dalis Švenčionių – Naročiaus ir Ašmenos aukštumų.

4

3. LITUVOS KRAŠTOVAIZDIS

Lietuvos kraštovaizdis yra įvairus – trys aukštumos ir trys lygumos. Aukščiausias Lietuvos taškas – Juozapinės kalnas (294 m), esantis netoli Vilniaus. Čia taip pat yra daugiau nei 4000 ežerų ir 722 upės. Ilgiausia upė – Nemunas, kuris yra 937 km ilgio. Jo ilgis Lietuvos teritorijoje – 475 km.

5

4. ISTORIJA

4. 1. LIETUVOS VARDO KILMĖ

Yra manoma, kad Lietuvos vardas yra kilęs nuo Lietuvos (Lietaukos) upės, Neries intako. Ji teka apie 25 km. nuo mažo miestelio – Kernavės, labai svarbaus politinio senovės Lietuvos centro esančio rytinėje Lietuvos dalyje. Pirmą kartą Lietuva paminėta Kvedlinburgo Analuose. Lietuvos raitelis, vadintas Vyčiu, yra vienas iš seniausių valstybės herbų Europoje. Jis sukurtas anksčiau nei 1366 metais, kai Lietuvą valdė Didysis kunigaikštis Algirdas, ir tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės herbu 15 amžiaus pradžioje. 1819 Vytis tapo svarbiausiu Lietuvos valstybingumo simboliu.

4. 2. VĖLIAVA

Valstybinė vėliava buvo sukurta 1918 m. Jos spalvų simboliai: geltona – saulė, šviesa ir gerovė; žalia – Lietuvos kraštovaizdis, viltis ir džiaugsmas; raudona – žemės, gyvenimo ir kraujo. Tai simbolizuoja tautos drąsą, atkaklumą ir kovą dėl nepriklausomybės.

4. 3. TAUTINIS HINAS

Lietuvos tautinio himno, taip pat žinomo kaip Tautinė Giesmė, žodžius ir muziką parašė Vincas Kudirka. Jis pirmą kart buvo išleistas 1898m, ir pirmą kart viešai atliktas Vilniuje 1905m. 1918m Tautinė giesmė tapo oficialiu Lietuvos Respublikos himnu. Per Sovietų okupaciją jis buvo uždraustas.

4. 4. VALDŽIA

Seimas yra aukščiausia Lietuvos institucija. Ją sudaro 141 seimo narys, kuris yra renkamas ketveriems metams. Prezidentas yra renkamas atskiru balsavimu penkeriems metams. Šiuo metu Lietuvos Prezidentas yra Valdas Adamkus.

6

Valdžia sudaryta iš ministro Pirmininko ir dar 14 ministrų. Ministras pirmininkas yra paskiriamas arba atleidžiamas su Prezidento ir seimo sutikimu. Šiuo metu Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas – Mykolas Brazauskas.

4. 5. POLITINĖ SISTEMA

Prezidentas formuoja Lietuvos užsienio politiką.

Įstatymų leidžiamoji valdžia: Seimas (vadovauja Seimo Pirmininkas).

Vykdomoji valdžia: Vyriausybė (vadovauja Ministras Pirmininkas).

Valdymo sistema: parlamentinė respublika.

Įstatimų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų Lietuvos parlamento (Seimo) rankose. Pusė ( 71 ) Seimo narių išrenkama tiesiogiai, kiti 70 pagal partijų sąrašus (proporcine rinkimų sistema). Tik daugiau nei 5 proc. surinkęs partinis sąrašas gauna vietas Seime.

4. 6. TAUTINIAI SKIRTUMAI

Pagal kultūrinius ir kalbos skirtumus Lietuva yra skirstoma į regionus: Žemaitija (vakarinė Lietuva), Aukštaitija (vidurinė ir rytinė Lietuva), Suvalkija (žemiau Nemuno) ir Dzūkija (pietinė Lietuva). Oficiali valstybinė kalba – Lietuvių. Tačiau pas mus gyvena ir kitataučiai žmonės: rusai – 8,2 procentų, lenkai – 6,9 procentų, baltarusiai – 1,5 procentų, kitų tautybių dar – 2,1 procentų ir lietuvių dauguma – 81,3 procentų.

4. 7. RELIGIJA

Vyrauja Romos Katalikai. Kitos religijos – Rusijos Ortodoksų, Evangelikų Liuteronų, Judėjų, Chrišnaitai ir t.t.

7

8. PINIGINIS VIENETAS – LITAS



5. LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORIJA

Lietuva pirmą kartą rašytinuose šaltiniuose buvo paminėta 1009 metais ir 13 – 14 a. išaugo į stambią valstybę.

Lietuvos kunigaikščių vienijimasis į bendrą valstybę prasidėjo 12 a. pabaigoje – 13 a. pradžioje, o galiausiai 13 a. viduryje lietuvių ir kitas baltų gentis suvienijo pirmasis Lietuvos kunigaikštis, o vėliau ir Lietuvos Karalius Mindaugas. Per 13 – 14 a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išaugo į didelę viduramžių valstybę, kurios teritorija apėmė didžiąją dalį Rytų
Europos. Iki Žalgirio mūšio (1410m. liepos 15 d.) pagrindinę grėsmę Lietuvai sudarė nuolat puldinėjantis Teutonų ordinas (iš Vakarų) ir Livonijos arba Kalavijuočių (iš Šiaurės) ordinas.

1387 m. didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos Karaliumi bei Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu. Personalinė valstybių unija peraugo į glaudesnę valstybių sąjungą, turėjusią bendrą Karalių ir Seimą. Vėliau ši sąjunga lėmė tai, kad Lietuva pateko Lenkijos įtakon, o po trijų padalinimų 18 a. pabaigoje didžioji Lietuvos dalis pateko į Rusijos imperijos sudėtį.

1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą. Lietuva tapo nepriklausoma, jos ribos rėmėsi etnografiniu principu, nors didelė šalies dalis buvo okupuota Lenkijos. Lietuva nepriklausoma buvo iki , 1940 m. ją okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga. Nepriklausomybę Lietuva atgavo 1990 m. kovo 11 d. Šių laikų Lietuva siekia integracijos į vakarietiškas karines bei ekonomines sąjungas – 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare, o 2004 m. gegužės 1 d. tapo visateise Europos Sąjungos nare.

8

6.LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMA

Lietuvos mokyklų vystimosi raida. Mokyklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėtos steigti 14 a. pabaigoje. Iki tol didikų vaikai buvo mokomi namų mokytojų. Į Lietuvą krikščionybė atėjo labai negreitai. Bažnyčia turėjo nuo seno nusistovėjusių mokymo organizacijų – mokyklų – sistemą. Pirmąsias mokyklas steigė dvasininkai prie bažnyčių ir vienuolynų. Mokymo turinys buvo: mokyti maldų, giesmių, bažnytinių apeigų, kai kur rašymo, skaitymo, skaičiavimo. Skaityta lotynų kalba ir mokyti tik berniukai. Kylant kultūrai imta mokyti ir retoriką, dialektiką, muziką. 16 a. pradėjus plisti reformacijai, buvo spausdinama religinė literatūra lietuvių kalba. Išplito mokyklų tinklas. Pagal bažnyčių nuostatus dvasinė vyresnybė prie parapinių bažnyčių turėjo steigti mokyklas. Tokia švietimo padėtis sudarė sąlygas lietuviams studijuoti užsienio universitetuose. 16 a. kintant ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, visuomenei tapo aktuali spartesnė kultūros pažanga. Kadangi parapinių mokyklų buvo daugiausia, iš esmės jos ir formavo elementariojo švietimo turinį. Parapinės mokyklos buvo kurtos kaip bažnytinės institucijos, tačiau veikė kaip švietimo įstaigos ir ne tik ugdė, bet ir skleidė raštą, platino tautai raštingumą. Po 17 a. karų, beveik iš naujo reikėjo atkurti mokyklas.

16 a. antroje pusėje imta kurti kolegijas, kaip vidurinio mokslo įstaigas, kartais jos buvo vadinamos gimnazijomis. Jose jaunimas buvo rengiamas ir universitetų studijoms. Mažesnės jėzuitų kolegijos turėjo tris pirmąsias klases, didesnės penkias klases.

1579 m. Vilniaus kolegija buvo pakelta į universiteto lygį ir įkurta Vilniaus aukštesnioji mokykla. Vilniaus universitetas nuo laikmečio Europos universitetų skyrėsi tuo, kad jame vietoj 4 fakultetų tebuvo 2: filologijos ir teologijos. Mokymas vyko tik lotynų kalba, ir dalykai buvo dėstomi ne keli iš karto, o vienas po kito.

Lietuvoje po Šiaurės karo (1700 – 1721) stiprėjo politinė anarchija. Valstybė per karą buvo taip nuniokota, kad net kilo badas, kurį lydėjo maras. Tuomet išmirė net trečdalis Lietuvos gyventojų. Vėliau sutriko ne tik ekonomika, bet ir lėtai plėtojosi kultūra bei švietimas. Didelis procentas valstybės gyventojų buvo iš vis neraštingi. Ypač sumažėjo pradinių mokyklų, o vidurinių mokyklų – padaugėjo.

Pijorų vienuolija turėjo atskirą mokymo programą. Jų programose kreipta daugiau

9

dėmesio į gimtąją kalbą, krašto teisę ir santvarką, gamtos mokslus, matematiką, istoriją ir praktikos dalykus. Pijorų pradinės m-klos buvo 3 kl. kolegijos – 6 arba 7 kl. Tuo tarpu jėzuitų mokyklos išgyveno aiškų nuopolį. Jose tebegaliojo beveik nepakeista 16 a. pabaigos mokymo programa, dar vyravo kai kurie scholastiniai metodai ir visa scholastinio mokymo ir auklėjimo sistema.

Šviečiamasis amžius iškėlė nacionalines kalbas ir įsileido jas į mokslą, pamažu į visų rūšių mokyklas. Šis lėtas procesas Lietuvoje vėlavo ir buvo labai sudėtingas. Didėjo matematikos mokslo reikšmė, netrukus ėmė plėtotis gamtos mokslas, keitėsi visuomenės mokslų sampratą. Lietuvių kalbos padėtis pradinėje mokykloje iš esmės nesikeitė. Kolegijose iki 18 a. vidurio viešpatavo lotynų kalba, bet pamažu ėmė skverbtis gyvoji lenkų kalba. Lietuvių kalbą, kaip dalyką, pradėta dėstyti 18 a. pirmoje pusėje.

Švietimo reformų pradžia. 1773 m. buvo panaikintas Jėzuitų ordinas iki tol tvarkęs švietimo reikalus. Švietimo organizavimas ir kontrolė perėjo į valstybės rankas. Edukacinė komisija pradeda kurti vientisą švietimo sistemą. Pirmą kartą iškyla nacionalinės mokyklos įdėja. Edukacinė komisija pertvarkė visą mokyklų tinklą, padalydama jį apygardomis ir apygardėlėmis. Lenkiją suskirstė į 6 apygardas, Lietuvą – į 4. Be šio tinklo mokyklų liko dar privatinės vienuolynų mokyklos. Tačiau visos mokyklos turėjo priimti Edukacinės komisijos programą ir ją peržiūrėti. Išskyrus kunigų seminarijas ir ne katalikų mokyklas. Edukacinės komisijos vykdytas pradinių mokyklų pertvarkymas daugiausiai palietė valstiečių ir nepriviligijuotų žmonių luomą. Pradinėse mokyklose pradėta mokyti
skaičiavimo ir rašymo. 18 a. pabaigoje etnografinėje Lietuvoje buvo apie 195 pradinės mokyklos. Gana plačiai Lietuvoje buvo paplitęs namų mokymas. Edukacinė komisija rimtai užsibrėžė įvesti visuotinį pradžios mokslą 7 – 12 metų vaikams. Dėl lėšų stokos, savo plano neįstengė įvykdyti.

I. Masalskis 1775 m. įsteigė Vilniuje pirmąją mokytojų seminariją. Dėl lėšų stokos 1780 m. ji užsidarė. Edukacinė komisija labai rūpinosi vidurinėmis ir aukštosiomis mokyklomis.

Lietuvos švietimas carinės Rusijos valdžioje. 1795 m. visa Lietuva priklausė Rusijos caro valdžiai. Rusija švietimo srityje buvo netoli pažengusi. Lietuvoje

10

veikė Vilniaus Akademija ir daug aukštesniųjų mokyklų, o Rusija tenkinosi mažytėmis

cerkvių mokyklėlėmis. Lietuvoje imta mokyti rusų kalba ir nuo 1874 m. paskelbtas privalomas rusų kalbos mokymas. Suvaržyta akademinė laisvė. Dėl lėšų stokos ir vėl sumažėjo mokyklų. Kol rusų valdžia vienuolių nevaržė, vienuolynai telaikė didelę daugumą mokyklų. Visų mokyklų priežiūra iki 1832 m. priklausė Vilniaus švietimo apygardai ir universitetui.

Vilniaus universitetas; jo kultūrinis vaidmuo. Vilniaus universitetas gyvavo tik 29 m. Po 1831 metų sukilimo, 1832 m. jis buvo uždarytas. Prieš uždarymą, Vilniaus universitetas buvo iškilęs kaip vienas pirmaujančių rytinėje Europoje. Lietuvos švietimo reikalai itin pablogėjo po 1831 ir 1863 metų sukilimų. Po universiteto uždarymo buvo uždrausta lietuviška spauda, uždarytos lietuviškos mokyklos, net vaikams tarpusavyje buvo uždrausta kalbėti lietuviškai. Aukštesniosios mokyklos buvo prieinamos toli gražu ne visiems norintiems. Dėl šių įvykių prasidėjo judėjimas už lietuvišką mokyklą. Imta kurti slaptąsias mokyklas. Šiuo Lietuvai sunkiu metu, tik knygnešių ir slaptų daraktorių dėka, švietimas Lietuvoje buvo pasiekęs aukštą lygį. 1905 metų revoliucija teigiamai paveikė lietuvišką mokyklą. Susikūrė lietuvių mokslo draugija. Lietuvos švietėjų ir draugijų dėka lietuviškų mokyklų vis daugėjo. 1916 metais vien Rusijos teritorijoje buvo 78 lietuviškos mokyklos, besimokančių jose mokinių skaičius sparčiai augo.

Lietuvos švietimas Nepriklausomos Lietuvos metais (1918 – 1940). Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, sudarant pirmąją Lietuvos vyriausybę, viena iš šešių ministerijų buvo skirta švietimo reikalams. Pagrindinis jos rūpestis buvo organizuoti pradžios ir vidurines mokyklas. Tuo metu Lietuvoje buvo 8 gimnazijos, 11 progimnazijų ir 1036 pradinių mokyklų. Tačiau ne visos jos veikė normaliai. Lietuvos pradžios mokyklų koncepcija pradedama kurti Skandinavijos šalių pagrindu. Mokyklas steigė ir jas išlaikė savivaldybės ir visuomeninės organizacijos. Steigiamasis seimas 1920 metais išleido Pradžios mokyklų įstatymą. Šiuo įstatymu patvirtinta 4 metų pradžios mokykla. Šiuo pirmuoju pradžios mokyklų įstatymu vadovautasi iki 1925 metų. Pradžios

11

mokyklos savo dydžiu skirstėsi į vienkomplektes, dvikomplektes ir daugiakomplektes. Komplektu buvo vadinamos vienos klasės mokykla, kurioje dirbo vienas mokytojas. Tokių mokyklų buvo daug kaimuose. Didėjant mokytojų ir statant naujas mokyklas, padaugėjo dvikomplekčių mokyklų. Mokytoju darbas buvo tikrinamas vieną kartą per metus ir vertinimai buvo pranešami švietimo ministerijai.

Nuo 1933 metų pradėta steigti aukštesniojo laipsnio 6 metų pradžios mokyklas. Naujojo tipo mokyklomis norėta sustiprinti bendrąjį lavinimą ir su laiku privalomąjį mokslą pratęsti dar dvejus metus. Vidurinių mokyklų grandį sudarė progimnazijos ir gimnazijos. Nuo 1936 metų pradžios mokyklose buvo mokoma: tikybos, gimtosios kalbos, skaičiavimo, tėvynės pažinimo, istorijos, geografijos, gamtos mokslo pradmenų, dailės ir rankų darbelių, muzikos ir dainavimo, kūno kultūros. Baigę šešis skyrius, be egzaminų buvo priimami į aukštesniąją mokyklą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2245 žodžiai iš 7224 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.