Lietuvos ir latvijos švietimo sistemų lyginamoji analizė
5 (100%) 1 vote

Lietuvos ir latvijos švietimo sistemų lyginamoji analizė

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………2

2. Temos aktualumas…………………………………………………………………………………….3

3. Darbo tikslai…………………………………………………………………………………………….3

4. Problema………………………………………………………………………………………………….3

5. Lietuvos ir Latvijos panašumai ir skirtumai………………………………………………….3

6. Lietuvos švietimo sistema………………………………………………………………………….5

7. Latvijos švietimo sistema…………………………………………………………………………..9

10. Išvados…………………………………………………………………………………………………..14

11. Literatūra……………………………………………………………………………………………….15

Įvadas

Žengiant kokybinį šuolį iš pedagoginių į edukologinius tyrinėjimus, ypatingą reikšmę įgauna lyginamoji edukologija kaip edukologijos šaka, leidžianti lyginamuoju aspektu pažvelgti į įvairių šalių edukacinę teorinę, praktinę patirtį bei jos raidą.

Lyginamoji edukologija – edukologijos šaka, lyginanti dviejų arba daugiau šalių švietimo sistemas, ugdymo reiškinius, elementus, jų junginius. Tačiau priimta lyginamajai edukologijai priskirti ir vienos šalies edukacinius tyrimus, jeigu juos atliko kitos šalies mokislininkas. Šitaip siekiama edukacijos mokslą padaryti ypač atviru pasauliniu mastu, sudaryti sąlygas į konkrečių šalių švietimo sistemas, pedagogiką pažvelgti “iš šalies” – užsienio šalies mokslininko akimis.

Temos aktualumas

Edukacijos mokslo šakų gausa, jų integruotumo su kitais mokslais pobūdis aiškiai rodo, kad būtina kokybiškai nauja mokslinio objekto tyrinėjimo kompetencija, palyginti su ankstesniu pedagogikos mokslo būviu. Tai aktualu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Skiriasi tik nueito kelio atkarpos: Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių edukologijos mokslininkai jau yra įgiję svarią kompetenciją, integruotai tyrinėdami edukacinius reiškinius, o Vidurio Europos mokslininkai šiuo metu jaučia gana didelę įtampą, stengdamiesi sėkmingai įveikti šį kokybinio šuolio reikalaujantį barjerą. Čia reikėtų pabrėžti lyginamosios edukologijos tyrinėjimų svarbą.

Lyginamoji pedagogika yra dar gana jaunas ir besiformuojantis mokslas, todėl dėl jo metodologinių problemų (tame tarpe ir dėl tyrimo objekto) dar daug diskutuojama. Vieni mokslininkai lyginamosios pedagogikos objektu laiko visa, kas priklauso švietimui ir pedagoginiai minčiai, kiti – tik švietimo sistemas, esminis lyginamosios pedagogikos tyrimų bruožas yra švietimo sistemų lyginimas įvairių kultūrų kontekste. Tai vis labiau akcentuojama naujausiuose tyrimuose, nes dėl sparčiai vykstančių procesų, apimančių visas socialinio gyvenimo sritis, didesnė platesnių tyrimo ribų apsibrėžimo būtinybė, be kurios nebeįmanoma suprasti ir juo labiau prognozuoti šiuolaikinę švietimo raidos perspektyvas nei atskirose šalyse, nei pasaulyje.

Darbo tikslai

1. Nustatyti bendruosius dėsningumus, turinčius įtakos edukaciniam efektyvumui.

2. Nusakyti įvairių šalių švietimo sistemų panašumus ir skirtumus, išaiškinant jų egzistavimo priežastis.

3. Pastebėti ir ištirti įvairiose šalyse ir įvairiu laiku vykusius edukacinius reiškinius, galinčius padėti pagerinti konkrečios šalies švietimo sistemą.

Problema

Šiuo metu pasaulyje siekiama apibrėžti tam tikrus minimalius visuomenės edukacinius standartus. Kaip jie realizuojami vienoje ar kitoje šalyje? Kaip reikia pertvarkyti vienos šalies švietimo sistemą, atsižvelgiant į istorinius, tautinius, ekonominius ir kt. ypatumus, kad šie principai būtų realizuojami taip pat sėkmingai, kaip ir kitoje, jau pasiekusioje šiuos standartus, šalyje.

Lietuvos ir Latvijos panašumai ir skirtumai

Geografija ir demografija

Didžiausia iš Baltijos šalių yra Lietuva: plotas 65,3 tūkst. kv. km., gyventojų (po surašymo) – 3,49 mln., Latvija – 64,5 tūkst. kv. km., 2,36 mln. gyventojų.

Tikėtina gyvenimo trukmė yra palankiausia Lietuvoje – 72,9 metų, Latvijoje – 70,4 metų, suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje taip pat didesnis – 1,35; Latvijoje – 1,15.

Namų ūkių pajamos

Lietuva čia irgi pirmauja, deja, pagal skurdo paplitimo lygį. Mūsų krašte žemiau skurdo ribos gyvena 15 proc. šeimų, Latvijoje – 11 proc.

Latvijoje mažiausiai vargšų yra miestuose, Lietuvoje jų apstu visur. Jei šeimos galva yra bedarbis, didelė tikimybė, kad šeima atsidurs skurde. Lietuvoje tokių bedarbių šeimų – du trečdaliai, Latvijoje – 55 proc.

Kad ir nedidelės pensijos yra stabilus pajamų šaltinis, todėl skurdžiai gyvenančių pensininkų šeimų Baltijos šalyse nėra.

Lietuvos namų ūkiams yra būdingos pajamos ir iš asmeninio žemės ūkio, tokių ūkių pas mus 12 proc., kai Latvijoje – 7 proc. Latvijoje net 30 proc. šeimų gauna vaiko
pašalpas, Lietuvoje tokias gauna tik 6 proc. šeimų.

Socialinę paramą Lietuvoje gauna 7 proc. šeimų, Latvijoje – tik 3 proc. Latvijoje tokia parama nuo 1994 m. buvo sumažinta net keturis kartus, Lietuvoje per šį laikotarpį ji sumažėjo tik 2 proc.

Turtingi ir vargšai?

Dauguma Baltijos namų ūkių sakosi esą nei turtingi, nei vargšai. Tačiau pusė latvių ir lietuvių sakosi esą vargšai arba ties skurdo riba.

Dažnai vargšais save laiko pensininkai, nors jų pajamos anaiptol nėra mažiausios. Kita vertus, šeimos su trimis ar daugiau vaikų, nors jų pajamos vienam žmogui išties nedidelės, retai pripažįsta esančios neturtingos.

Vargšais save laiko 60 proc. socialinę paramą gaunančių šeimų, pačių mažiausių pajamų grupėje vargšais save laiko pusė šeimų, tačiau pačių didžiausių pajamų grupėje vienas iš dešimties taip pat sakosi esąs vargšas. Tautinių mažumų grupės, išskyrus lenkų Lietuvoje, labiau nei titulinė tauta mėgsta save pristatyti vargšais.

Modernios technologijos

Lietuvoje ir Latvijoje tik 8-9 proc. gyventojų naudojasi kompiuteriais, 17-18 proc. mobiliaisiais telefonais ir tik 2 proc. internetu.

Mažuose miesteliuose ir kaimuose padėtis dar blogesnė. Latvijoje ir Lietuvoje tokiuose regionuose tik 1 proc. gyventojų gali naudotis internetu, 5 proc. – kompiuteriu.

Nedarbas

Norvegijos tyrimo instituto duomenimis, nuo 1994 m. nedarbas sumažėjo Latvijoje (nuo 17 iki 12 proc.), Lietuvoje pakilo (nuo 10 iki 17 proc.) Lietuva išsiskiria ir tuo, kad gerokai skiriasi vyrų (18 proc.) ir moterų (15 proc.) nedarbas, taip pat miesto ir kaimo, pastarasis – gerokai didesnis.

Jaunimo (15-24 m. ) nedarbas Lietuvoje pasiekė 28 proc. lygį, Latvijoje – 22 proc., šioje šalyje gerokai didesnis tautinių mažumų nedarbas. Tik 6 proc. Latvijos ir Lietuvos bedarbių gauna bedarbio pašalpas.

Darbo užmokestis

Latvijoje vyrai uždirba 22 proc. daugiau negu moterys, Lietuvoje – 13 proc. daugiau.

Latvijoje gerokai skiriasi atlyginimai sostinėje, kur jie 16 proc. didesni nei kituose regionuose, Lietuvoje ypatingų regioninių skirtumų nėra.

Švietimas

Latvijoje 99 proc. gyventojų turi bent pradinį išsilavinimą. Lietuvoje 4 proc. gyventojų neturi net tokio išsilavinimo – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Daugiausia žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą yra Lietuvoje – 31 proc., Latvijoje – 29 proc.

35 – 49 metų amžiaus grupėje daugiausia vidurinio ir aukštesniojo mokslo diplomą turinčių žmonių yra Lietuvoje – 42 proc., Latvijoje – 39 proc. Šalyse yra ryškus skirtumas tarp išsilavinusių kaimo ir miesto žmonių, mieste jų yra 16 proc. daugiau negu kaime.

Šalyse 99 proc. vaikų nuo 7 iki 16 metų lanko mokyklą. Po privalomojo mokslo toliau mokosi 87 proc. latvių, 93 proc. lietuvių. Tačiau 20 metų amžiaus mokslus einančio jaunimo lieka 50 proc., 22 metų – 30 proc. Nustatyta, kad tolimesnis mokymasis susijęs su tėvų turimu išsilavinimu, kuo jis aukštesnis, tuo didesnė ir vaikų mokslo tikimybė. Tačiau nenustatyta tiesioginio ryšio tarp tėvų pajamų lygio ir vaikų tolesnio mokslo.

Pilietybė

Lietuva 1991 m. suteikė pilietybę visiems čia legaliai gyvenantiems rezidentams. 96 proc. gyventojų yra Lietuvos piliečiai.

Latvijoje piliečių pastaraisiais metais reikšmingai padaugėjo. Latvijoje ir Lietuvoje 3 proc. etninių rusų yra Rusijos Federacijos piliečiai. Latvijoje 22 proc. gyventojų neturi pilietybės, o Lietuvoje 0 proc.

Sveikata

Lietuvoje per 90 proc. sveikatos priežiūros paslaugų teikia valstybinės įstaigos. Privati sveikatos priežiūra labiau paplitusi Latvijoje – 13 proc. Lietuvoje daugelis paslaugų yra nemokamos arba visiškai dengiamos sveikatos draudimo. Mažiau nei 10 proc. apsilankiusiųjų pas gydytojus turėjo už tai užmokėti. Latvijoje už paslaugas vienokią ar kitokią sumą turi mokėti 80 proc. pacientų. Į gydytojus kreipiamasi ne tik ligos ar sužeidimo atveju, bet ir dėl paprasto patikrinimo.

Organizacijos

Šalyse labai mažai žmonių dalyvauja organizacijų veikloje, profesinėms sąjungoms priklauso mažiau nei 10 proc. gyventojų. 23 proc. latvių yra nors vienos organizacijos nariai, lietuvių – 16 proc.

Profesinės sąjungos labiausiai populiarios Latvijoje, joms priklauso 10 proc., Lietuvoje – 5 proc. darbuotojų. Politinėms partijoms priklauso po 1 proc. latvių ir lietuvių.

Praeitis ir ateitis

Vertindami praeitį, dabartį ir ateitį didžiausi pesimistai yra lietuviai. Latvijoje 49 proc. gyventojų mano, kad ekonominė padėtis pastaraisiai metais pablogėjo. Panašiai mano net 69 proc. lietuvių.

Net 61 proc. mūsų tautiečių mano, kad po penkerių metų padėtis dar pablogės. 34 proc. latvių taip pat tos pačios nuomonės. Ateities vertinimas priklauso nuo šeimos galvos išsilavinimo: kuo jis aukštesnis, tuo ateitis atrodo optimistiškesnė. Namų ūkiams su vaikais, netgi vienišoms motinoms ateitis vis dėlto atrodo pakankamai šviesi.

Lietuvos švietimo sistema

Šalies apibūdinimas. Teritorija 65200 kv. km., 1993 m. sausio 1d. gyveno 3751,4 tūkst. gyventojų. Klimatas – pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Lietuva kartografiniu požiūriu yra Europos centras, taigi – vienoje didžiausių žemyno kryžkelių. Kultūriniu atžvilgiu Lietuva priklauso Vakarų Europai.

XVI amžiuje išplito mokyklų tinklas. Šalia gausėjančių evangelikų bažnyčių buvo
steigiamos ir mokyklos. Katalikų ir reformatų mokyklose dažniausiai mokyta ne lietuvių kalba. Nuo XVI a. Vidurio iki XVII a. Vidurio sparčiai tankėjusį mokyklų tinklą po XVII amžiaus karų beveik iš naujo reikėjo kurti (jis atkurtas XVIII amžiaus 1 trečdalio pabaigoje).

1579 metais Vilniaus kolegija buvo pakelta iki universiteto lygio ir įkurta Vilniaus aukštoji mokykla, pavadinta akademija ir universitetu. Vilniaus universitetas nuo to meto Vakarų Europos universitetų skyrėsi tuo, kad jame vietoj keturių fakultetų tebuvo du: filosofijos ir teologijos (be teisės ir medicinos). Todėl čia kiek kitaip negu kituose universitetuose buvo sutvarkytas filosofijos fakultetas.

Šviečiamasis amžius iškėlė nacionalines kalbas, “įleido” jas į mokslą ir pamažu į visų rūšių mokyklas. Pats procesas lėtas, o Lietuvoje vėlavo ir, be to, buvo itin sudėtingas.

Švietimo reformų pradžia. Edukacinė komisija. 1773 metais Popiežiaus bule buvo panaikintas Jėzuitų ordinas, ligi tol tvarkęs švietimo reikalus. Edukacinės komisijos, kaip pasaulietinės pavaldžios seimui organizacijos įkūrimas reiškė, kad švietimo organizavimas ir kontrolė perėjo į valstybės rankas.

Edukacinė komisija pradeda kurti vientisą valstybinę švietimo sistemą. Tada pirmą kartą kilo nacionalinės mokyklos idėja.

Remdamasi gautais pasiūlymais, Edukacinė komisija įvedė vadovavimo mokykloms naują trijų lygių struktūrą:

– 4 aukštosios mokyklos, pavadintos vyriausiomis (Vilniaus universitetas);

– apygardinės ir apygardėlių mokyklos;

– pradinės arba parapinės mokyklos.

Vilniaus akademija kontroliavo mokyklas, tvirtino programas, vadovėlius.

Edukacinė komisija pertvarkė visą mokyklų tinklą, padalydama jį apygardomis ir apygardėlėmis. Lietuvą suskirstė į 4 apygardas. Kiekviena apygarda turėjo po vieną šešiaklasę mokyklą, ir po keletą triklasių. Apygardos mokykloje mokslas truko 7 metus, nes 5 klasėje reikėjo išbūti 2 metus; apygardėlių visos trys klasės buvo dvimetės. Be šio tinklo mokyklų dar liko privatinės vienuolynų mokyklos. Tačiau visos mokyklos turėjo priimti Edukacinės komisijos programą ir priežiūrą, išskyrus kunigų seminarijas ir konfesines nekatalikų mokyklas.

XVIII a. Pabaigoje etnografinėje Lietuvoje buvo apie 195 pradinės mokyklos.

Vilniaus universitetas; jo kultūrinis vaidmuo. Vyriausioji mokykla Vilniuje 1803 m. balandžio 4 dieną buvo paskelbta imperatoriškuoju universitetu. Per trumpą laiką Vilniaus universitetas iškilo kaip vienas pirmaujančių rytinėje Europoje, nes savo tradicijomis buvo seniausias iš visų Rusijos imperijos universitetų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1727 žodžiai iš 5638 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.