Lietuvos ir sveicarijos svietimu sistemos palyginimas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos ir sveicarijos svietimu sistemos palyginimas

11213141

Įvadas

Susidarius ekonominei krizei Lietuvoje tiek jaunimui tiek jų tėvams iškyla aktualus klausimas kas gi vysksta su švietimo sistema Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. Ką rinktis Lietuvos švietimą ar geriau važiuoti į kitą šalį? Brangstant studijoms, smunkant ekonomikai vis daugiau šeimų palieka Lietuvą. Tėvai savo vaikaims nori suteikti kuo geresnį gyvenimą, bei išsilavinimą. Vis daugėja jaunimo besirenkančio užsienio šalių teikiamas švietimo reformas.

1. Bendras kontekstas

1.1 Lietuvos ir Šveicarijos bendrasis kontekstas

Šalies geografija

LIETUVA: Lietuva – Vidurio Europos valstybė. Šiaurėje ji ribojasi su Latvija (sienos ilgis – 610 km), rytuose ir pietuose – su Baltarusija (sienos ilgis – 660 km), pietvakariuose – su Lenkija (sienos ilgis – 110 km) ir Rusijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritimi (sienos ilgis – 303 km). Vakaruose – Baltijos jūra. Pakrantės ilgis – 99 km. Lietuvoje yra geografinis Europos centras.

( http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/geografine_padetis/ ).

Klimatas: Lietuvos klimatas apibūdinamas kaip vidutiniškai šaltas, su snieginga žiema. Kritulių iškrinta nemažai visais metų laikais, gausesni jie šiltuoju laikotarpiu. Toks klimatas būdingas vidurinei Rytų Europos daliai. Vakarinio Lietuvos pakraščio klimatas nusakomas kaip vidutiniškai šiltas, nes vidutinė šalčiausio mėnesio oro temperatūra čia aukštesnė už –3 °C. Šis klimato tipas vyrauja Vakarų Europoje.

( http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/klimatas/ ).

ŠVEICARIJA: Šveicarija, arba Šveicarijos konfederacija nedidelė valstybė vidurio Europoje, nesiriboja su jokiomis jūromis ar vandenynais. Šalį supa Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Lichtenšteinas. Šveicarijos plotas 41 285 km.

Klimatas: Vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Ryškus vertikalusis zoniškumas. Būdingi nuotykiniai vėjai; jie staigiai pakeičia oro temperatūrą, sukelia sniego griūtis.

( http://www.piligrimas.lt/salis.php?id=47 ).

Gyventojai

LIETUVA: Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2009 m. duomenimis, natūralusis gyventojų prieaugis Lietuvoje yra -0,279% (2009 m.). Maždaug 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 67 % žmonių gyvena miestuose, bet šis procentas po truputį mažėja. Amžiaus mediana – 39,3 metų (moterų – 41,9 m.; vyrų – 36,8 m.). Vidutinė gyvenimo trukmė – 74,9 m. (moterų – 80,1 m.; vyrų – 69,98 m.). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės yra didžiausias Europos Sąjungoje. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):

Lietuvoje 2008 m. pradžioje didesnė dalis gyventojų, t. y. 66,9 proc., gyveno miestuose.

( http://www.vsbprienai.lt/lt/statistika/demografine-ir-socialine-bukle ).

ŠVEICARIJA: Šveicarijoje gyvena apie 7,5 mln gyventojų. Šalyje gyvena nemažai kitataučių. Jie sudaro apie 15 proc. visų šalies gyventojų. Šveicarijai būdingas aukštas gyventojų tankumo lygis – 176 gyv. viename km2. Gyventojų išsidėstymas pakankamai skiriasi atskiruose regionuose, pvz., Alpėse gyvena tik 10% visų gyventojų.

(http://www.piligrimas.lt/salis.php?id=47)Kalba

LIETUVA: Internetinė svetainė Wikipedia pateikia, kad didžioji dauguma lietuvių (96,7 %) kaip gimtąją nurodė lietuvių kalbą. Lietuvių kalbą moka 346 tūkst.

Ne lietuvių tautybės gyventojų, didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą moka 60%, anglų – 17%, lenkų – 9%, vokiečių – 8%, prancūzų – 2% Lietuvos gyventojų. Rusų kalbą moka 64% lietuvių ir 77% lenkų. Anglų kalbą moka 21% miesto ir 9% kaimo gyventojų.

( http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_gyventojai).

ŠVEICARIJA: Čia kalbama keturiomis valstybinėmis kalbomis: vokiečių, prancūzų, italų ir, mažiausiai, retoromanų. Visas keturias kalbas moka tik nedaugelis gyventojų. „Sienos“ tarp kalbų oficialiai nustatytos, t.y. tam tikrame regione viena iš valstybinių kalbų yra ne tik šnekamoji, bet ir turi prioritetą mokyklose, spaudoje, administracijoje. Vokiečių kalbą pirmąja laiko 65 procentai šalies gyventojų. Keliaujant po šią šalį, kalbų vartojimas gali pasikeisti 2 ar net 4 kartus.

(http://www.ditma.lt/keliones-i-sveicarija)

Etninės grupės

LIETUVA: 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių gyventojai:

 lietuviai sudarė 83,45%;

 lenkai – 6,74%;

 rusai – 6,31%;

 kiti – 3,5%.

( http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_gyventojai ).

ŠVEICARIJA: Šveicariją sudaro šios etninės grupės:

 Vokiečiai 65 %,

 prancūzai 18 %,

 italai 10 %,

 retoromanai 1 %,

 kiti 6 %.

( http://www.kiveda.lt/countries_schweiz_bendras ).

Religija

LIETUVA:

Religija. Religinės bendrijos, Lietuvoje pripažintos tradicinėmis:

 Romos apeigų katalikų;

 Evangelikų liuteronų;

 Evangelikų reformatų;

 Evangelikų baptistų;

 Evangelikų metodistų;

 Stačiatikių ortodoksų;

 Stačiatikių sentikių;

 Musulmonų sunitų;

 Judėjų;

 Karaimų;

 Graikų apeigų katalikų.

Be tradicinių religijų, Lietuvoje veikia ir įvairūs Naujieji religiniai judėjimai bei sektos.

( http://lt.wikipedia.org/wiki/Religija ).

ŠVEICARIJA:

Religija:

 Romos katalikai – 41,8%,
 protestantai – 35,3%,

 musulmonai – 4,3%,

 ortodoksai – 1,8%,

 žydai – 0,2%,

 neišpažįstantys jokios religijos –11,1%.

( http://ch.mfa.lt/index.php?1693592089 ).

Gyventojų užimtumas

LIETUVA: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijuoja dvi Europos Sąjungos (ES) paramos priemones, prisidėsiančias prie aktyvios darbo rinkos skatinimo – ES fondų lėšomis laikiniems viešiesiems darbams bus įdarbinami ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai, o savo verslą pradėsiantiems gyventojams bus pasiūlyti lengvatiniai kreditai verslo pradžiai. Tam bus skirta per 90 mln. Lt Europos socialinio fondo (ESF) lėšų. Iki 2015 metų į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamų ES paramos priemonių įgyvendinimą planuojama įtraukti per 250 tūkst. šalies gyventojų. Šioms žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonėms, kuriomis siekiama skatinti didesnį užimtumą ir aktyvią darbo rinką, numatyta skirti per 1,2 mlrd. Lt finansavimą iš ESF. Lietuvos darbo biržos duomenimis, š.m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 222,3 tūkst. bedarbių – 2,4 karto daugiau nei prieš metus (2008 m. spalio 1 d. buvo registruota 65,1 tūkst. bedarbių).

(http://www.lkd.lt/enews/id-bendros-news-uzimtumui_skatinti_90_milijonu_litu_injekcija_is_es_fondu.html ).

ŠVEICARIJA: informacijos nepavyko rasti.

2. ŠVIETIMO STRUKTŪRA

2.1 Lietuvos ir Šveicarijos švietimo struktūra

LIETUVA: Lietuvos švietimo sistema – sistema, sudaryta iš formalaus ir neformalaus ugdymo, mokymo ir studijų įstaigų bei organizacijų tinklo, administruojamo Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių Švietimo skyrių, aprūpinimo reikalingais dvasiniais ir materialiniais resursais, funkcionuojančių pagal Švietimo įstatymą, atspindintį švietimo reformą. Šiuo įstatymu šiuolaikei valstybinei Lietuvos mokyklai suteiktos svarbios teisės ir pareigos: konkretizuoti ir adaptuoti ugdymo programas ir garantuoti jų kokybišką įgyvendinimą, vertinti žinių įsisavinimą ir atestuoti mokinius. Mokyklai patikėta sudaryti individualizuoto, papildomo ir neformaliojo ugdymo programas. Ji turi garantuoti valstybinių standartų atitikimą.

(http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_%C5%A1vietimas)

ŠVEICARIJA: Šveicarijos švietimo sistema atspindi Šveicarijos valstybinę santvarką (federalizmas). Tai reiškia, kad nėra nei federalinės švietimo ministerijos, nei nacionalinio švietimo departamento. Šveicarijos švietimo sistema susideda iš tokių lygių:

 Ikimokyklinis lygmuo. Ikimokyklinio ugdymo institucija – vaikų lopšelis. Jų tipai atskiruose regionuose skiriasi.

 Pradinis lygmuo. Pradinio mokymosi laikotarpis skirtinguose kantonuose svyruoja nuo 4 iki 6 metų. Privalomas mokymasis visuose kantonuose susideda iš pradinio lygmens ir žemesnio vidurinio lygmens.

 Vidurinis lygmuo. Šis lygmuo susiskaido į žemesnį vidurinį ir aukštesnį vidurinį lygmenis. Žemesnis vidurinis lygmuo apima privalomą mokymąsi nuo 6 iki 9 klasės. Po 9 klasių privalomo mokymosi vaikai tęsia mokslus aukštesniame viduriniame lygyje. Aukštesnis vidurinis lygmuo apima neprivalomą mokymąsi. Mokyklos teikia arba bendrą išsilavinimą arba profesinį.

 Trečios pakopos lygmuo. Egzistuoja 3 rūšys trečios mokymo pakopos įstaigų: -kantonų universitetai ir federaliniai politechnikos koledžai/institutai; – taikomųjų mokslų universitetai; – aukštosios technikos mokyklos.

 Suaugusiųjų mokymas. Kaip taisyklė – dauguma kursų yra organizuojami privačių institucijų.

( http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija:Naudingi_resursai/%C5%A0veicarija )

Mokymo programos

LIETUVA: Švietimo ir mokslo ministerija tiesiogiai nekoordinuoja mokyklų veiklos, išskyrus jai pavaldžias švietimo įstaigas. Ministerija formuoja ir vykdo valstybinę švietimo politiką, rengia strateginius švietimo planus, tvirtina mokymo programas ir valstybinius išsilavinimo standartus, pritaria stojančiųjų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygoms, tvirtina reikalavimus vadovėliams ir mokymo priemonėms, kvalifikacinius reikalavimus mokyklų vadovams ir mokytojams ir kt.

Lietuvos švietimo sistema apima kelias ugdymo sritis:

Neformalusis švietimas:

– Ikimokyklinis ugdymas.

– Priešmokyklinis ugdymas.

– Kitas neformalusis vaikų švietimas.

– Kitas neformalusis suaugusiųjų švietimas.

Formalusis švietimas:

– Pradinis ugdymas.

– Pagrindinis ugdymas.

– Vidurinis ugdymas.

– Profesinis mokymas.

– Aukštesniosios studijos.

– Aukštojo mokslo studijos.

Savišvieta:

– Asmens iš įvairių šaltinių gaunamos žinios.

– Asmens praktinė patirtis.

Pagalba mokiniui:

-Informacinė pagalba.

-Psichologinė pagalba.

-Socialinė pedagoginė pagalba.

-Specialioji pedagoginė pagalba.

-Specialioji pagalba.

-Sveikatos priežiūra mokykloje.

Pagalba mokyklai ir mokytojui:

– Informacinė pagalba.

– Ekspertinė pagalba.

– Konsultacinė pagalba.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme (2004) teigiama, kad „neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas“. Neformalusis švietimas apima ikimokyklinį, priešmokyklinį, neformalųjį vaikų švietimo ir neformalųjį suaugusiųjų švietimo ugdymą.

Ikimokyklinis
ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) metų. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai – darželiai, darželiai, mokyklos – darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.

Priešmokyklinis ugdymas:

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Teikiamas vaikui nuo 6 metų, bet ne anksčiau, nei jam sueina 5 metai. Vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.

Neformalusis vaikų švietimas:

Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas formaliojo švietimo programas ar jų modulius, yra priskiriamos tokiam pat mokyklų tipui kaip ir vykdančios formaliojo švietimo programas. Muzikos, dailės, meno krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jei tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę atitinkamą švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar švietimo teikėjo nustatyta tvarka. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas:

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kvalifikacijų. Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą gali teikti visi švietimo teikėjai. Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta arba aukštosios mokyklos nusistatyta tvarka.

Formalusis švietimas – švietimas, vykstantis pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas ugdymo programas , kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija.

Pradinis ugdymas:

Pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Ketverių metų pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.

Pagrindinis ugdymas:

Teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau. Pagrindinio ugdymo programos I dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo turinio koncentrą, II dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo turinio koncentrą. Pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį vykdo gimnazijos, vidurinės, pagrindinės, jaunimo, profesinės ir kitos mokyklos. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą.

Vidurinis ugdymas:

Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją. Dvejų metų vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos. Vidurinio ugdymo programą sudaro privalomi ir pasirenkami bendrojo lavinimo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Vidurinio ugdymo programa, pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė. Į vidurinio ugdymo programą gali būti įtraukti profesinės ir aukštesniosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose vykdomų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus.

Profesinis mokymas:
Profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje. Profesinis mokymas gali būti pirminis ar tęstinis:

– Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirminę kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų mokiniams.

Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirminę kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą (-si) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

Pirminį bei suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. Formaliojo profesinio mokymo programas vykdo profesinės mokyklos, gimnazijos ar turintys licenciją mokyti pagal šias programas kiti švietimo teikėjai. Į profesinio mokymo programą gali būti įtraukti aukštesniosios mokyklos įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šių mokyklų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose. Kvalifikacija įgyjama baigus profesinio mokymo programą ir (ar) išlaikius kvalifikacijos egzaminus.

Aukštesniosios studijos:

Aukštesniosios studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti. Aukštesniųjų studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei tam tikrą kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir visuomeniniame šalies gyvenime. Į aukštesniųjų studijų programas gali būti įtraukti aukštosios neuniversitetinės mokyklos įvertinti ir pripažinti programos moduliai, atitinkantys aukštosios mokyklos nuosekliųjų studijų pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus. Šie studijų programos moduliai įskaitomi tęsiant studijas aukštojoje mokykloje. Aukštesniųjų studijų programas vykdo aukštesniosios mokyklos ir kitos mokyklos, turinčios licenciją mokyti pagal šias programas. Aukštesnysis išsilavinimas ir kvalifikacija įgyjami išėjus aukštesniųjų studijų programą ir apgynus baigiamąjį darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2349 žodžiai iš 4547 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.