Lietuvos ir vokietijos psichologų etikos kodeksų lyginamoji analizė
5 (100%) 1 vote

Lietuvos ir vokietijos psichologų etikos kodeksų lyginamoji analizė

11213141516171

Lietuvos ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksų lyginamoji analizė

Kiekvienos šalies psichologai vadovaujasi savais etikos principais, nurodytais jų šalies Etikos kodeksuose. Šie principai apibrėžia psichologo teises ir pareigas, psichologo – psichologo bei psichologo – subjekto (kliento, paciento ar kt) kontakto ypatybes, numato psichologo profesinės veklos gaires. Lietuvos psichologai vadovaujasi Europos psichologų profesionalų asociacijų federacijos (EPPAF) priimtais Etikos principais, kurie 1996 m. lapkričio 23 d. buvo patvirtinti LPS suvažiavimo metu. Vokietijos psichologai vadovaujasi Vokietijos psichologijos sąjungos ir Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos Etine direktyva, kuri Vokietijoje buvo priimta 1998 m. rugsėjo 29 d. Tarp šių dokumentų esama gana daug panašumų, bet taip pat yra ir nemažai skirtumų, kurie bus apžvelgti šioje Lietuvos ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksų lyginamojoje analizėje.

Visų pirma Lietuvos ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksai skiriasi struktūros požiūriu. Lietuvos psichologų Etikos kodeksą sudaro trys pagrindinės dalys: Preambulė, Bendrieji principai ir Profesinė psichologo etika. Vokietijos psichologų Etikos kodeksą sudaro penkios pagrindinės dalys: Preambulė, Bendrieji principai, Psichologija tyrimuose ir mokyme, Psichologija praktikoje ir Baigiamieji principai. Taigi, pirmųjų dviejų abiejų šalių Etikos kodeksų dalių pavadinimai sutampa. Turinio atžvilgiu ir Lietuvos, ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksų preambulės taip pat labai panašios – jose nurodomos iš esmės tos pačios psichologų veiklos sritys (tyrimai, mokymas, atestavimas, terapija, konsultavimas, teisminė ekspertizė, psichodiagnostika) bei labai panašūs psichologų veiklos tikslai: Lietuvos psichologų veiklos tikslas yra plėsti žmonių elgesio pažinimą ir ten, kur įmanoma, taikyti turimas žinias visuomenės ir individo psichologinei būklei gerinti; Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje nurodomas pagrindinis tikslas – žmonių, su kuriais dirba psichologas, apsauga ir gerovė.

Nors abiejų šalių Etikos kodeksų antrųjų dalių pavadinimai tokie patys (Bendrieji principai), jose kalbama apie visiškai skirtingus dalykus. Lietuvos psichologai savo profesinėje veikloje turi remtis penkiais pagrindiniais principais (kompetencijos, garbingumo, žmonių teisių ir orumo gerbimo, rūpinimosi kitų gerove ir socialinės atsakomybės), kurie išsamiai apibūdinti šioje Etikos kodekso dalyje. Vokietijos psichologai bendruosius principus supranta visiškai kitaip – šioje jų Etinės direktyvos dalyje kalbama apie mokslinio laipsnio psichologams suteikimą, apie psichologų padėtį kolegų ir kitų profesinių grupių atžvilgiu, apie duomenų tvarkymą, recenzijas ir tyrimų ataskaitas bei apie reklamą. EPPAF išskirti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi Lietuvos psichologai profesionalai, aptariami kitose Vokietijos psichologų Etinės direktyvos dalyse, tuo tarpu ne visi Vokietijos psichologų Etinės direktyvos bendrieji principai paminėti Lietuvos psichologų Etikos kodekse (pvz., lietuviai niekur neužsimena apie tai, kokio reikia išsilavinimo, kad psichologui būtų suteiktas tam tikras mokslinis laipsnis, tik vienu sakiniu („psichologinių paslaugų reklama grindžiama psichologo etikos keliamais reikalavimais“) užsimenama apie reklamą, kuriai Vokietijos psichologų etikos kodekse skirtas visas skyrius).

Trečioji Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalis – Profesinė psichologo etika, kurioje nurodyta, kokių profesinės etikos normų turi laikytis praktikuojantis psichologas. Ši Etikos kodekso dalis susideda iš dešimties skyrių, apibūdinančių skirtingas galimas praktinės psichologo veiklos situacijas. Šią Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalį Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje atitinka dvi dalys – Psichologija tyrimuose ir mokyme bei Psichologija taikyme – apibūdinančios pagrindines Vokietijos psichologų veiklos sritis. Skyrius „Psichologija tyrimuose ir mokyme“ neturi atitikmens Lietuvos psichologų Etikos kodekse, kur daugiausia kalbama apie konsultavimą. Tiesa, skirtinguose Lietuvos psichologų Etikos kodekso Profesinės psichologo etikos dalies skyriuose kalbama apie tiriamųjų konfidencialumo ir gerovės apsaugą, bet tam skiriama itin mažai dėmesio. Vokietijos psichologų Etinės direktyvos šioje dalyje kalbama apie pasisakymo laisvę ir visuomeninę atsakomybę, geros mokslo praktikos principus (jie panašūs į Lietuvos psichologų Etikos kodekso Bendruosius principus), tyrimus su žmonėmis bei gyvūnais, šių tyrimų rezultatų publikavimą bei apie mokymą(-si), kvalifikacijos kėlimą ir profesinę priežiūrą (supervizijas). Iš visų šioje dalyje išdėstytų principų labiausiai dėmesį atkreipia tai, kad mokymu užsiimantis psichologas gali skatinti studentus dalyvauti tyrimuose, kai tai yra reikalinga, bet turi užtikrinti, kad atsisakymas dalyvauti neturės jiems jokių neigiamų pasekmių (tai galioja ir kalbant apie kitus nuo psichologo priklausomus asmenis). Iš skyriaus apie gyvūnus įsimintiniausia tai, kad tyrimai su gyvūnais turėtų būti atliekami tik tada, kai nėra jokių kitų būdų gauti reikalingus duomenis. Taip pat pažymėtina, kad tyrimams su gyvūnais reikalingas leidimas ir netgi tuo atveju, kai nevykdoma jokia intervencija, o tik stebimas gyvūnų elgesys, apie
tokį atliekamą tyrimą reikia pranešti Vokietijos tyrimų draugijos bandomųjų gyvūnų tyrimų komisijai.

Ketvirtoji Vokietijos psichologų Etinės direktyvos dalis – Psichologija taikyme – praktiškai apima visą trečiąją Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalį (Profesinė psichologo etika). Joje kalbama apie psichologo – kliento/paciento kontakto ypatybes (įdomu tai, kad Lietuvos psichologų Etikos kodekse konsultuojamasis vadinamas subjektu, o Vokietijos – klientu/pacientu), pabrėžiama ypatinga psichologo atsakomybė už konsultuojamąjį ar terapijos dalyvį. Šioje Vokietijos psichologų etinės direktyvos dalyje iškiriamas atskiras skyrius „Vertimasis privačia praktika“, kur pateikiama praktinių nuorodų privatų kabinetą atidarančiam konsultantui ar terapeutui. Kai kurios nuorodos yra labai smulkmeniškos (pvz., yra nurodyta, kas turėtų būti skelbiama praktikos iškaboje, kiek kartų spaudoje gali būti pranešama apie privataus kabineto atidarymą/persikraustymą/uždarymą, darbo laiko ar telefono numerio pasikeitimą ir pan.). Taip pat yra išskirtas skyrius „Kolektyvinis vertimasis profesine veikla“, kuriame aptariamas galimas kelių psichologų ar psichologų ir kitų profesijų atstovų bendradarbiavimas. Lietuvos psichologų Etikos kodekse tokia psichologų darbo forma nėra numatyta.

Vokietijos psichologų Etinės direktyvos penktojoje dalyje „Baigiamieji principai“ išskirtas skyrius „Pažeidimai“, kuriame numatyta, kad kurio nors Etinės direktyvos principo pažeidėjo elgesys svarstomas Vokietijos psichologijos sąjungos garbės teisme arba Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos garbės teisme. Lietuvoje atitinkamai tai svarstoma LPS profesinės etikos komisijoje. Taip pat šios dalies antrame skyriuje „Įsigaliojimas“ papasakota Vokietijos psichologų Etinės direktyvos priėmimo istorija, jos įsigaliojimo data (1999 m. balandžio 25 d.). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Vokietijos psichologijos sąjungos ir Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos Etinės direktyvos priėmimo ir įsigaliojimo datos nesutampa. Taip yra dėl to, kad šią Etinę direktyvą 1998 m. rugsėjo 30 d. priėmė Vokietijos psichologijos sąjunga, o ji įsigaliojo tik 1999 m. balandžio 25 d., kai ją patvirtino Vokietijos psichologių ir psichologų profesinė sąjunga.

Iki šiol daugiausia buvo kalbėta apie tai, ką Vokietijos psichologų Etinė direktyva aptaria plačiau nei Lietuvos psichologų Etikos kodeksas. Vis tik Lietuvos psichologų Etikos kodekso trečiosios dalies „Profesinė psichologo etika“ šeštas skyrius „Psichologas atsivelgia į taikomų metodų ir savo paties trūkumus“ aptartas daug išsamiau negu Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje, kur praktiškai nekalbama apie psichologinius metodus, tėra paminėta, kad psichologas turėtų visada būti pasiruošęs kalbėti apie savo naudojamus metodus. Šešto skyriaus paskutinis punktas (jame nurodoma, kad psichologas nepradeda profesinio bendravimo kai:1- su S susijęs giminystės ryšiais; 2 – jaučia antipatiją arba labai stiprų potraukį S; 3 – neišspręsti psichologo konfliktai gali turėti įtakos S) taip pat išsamesnis už Vokietijos psichologų etinės direktyvos principą, kad konsultavimo ir terapijos metu psichologas negali užmegzti su pacientu jokių asmeninių ryšių (pvz., seksualiniai santykiai su pacientu neleistini).

Taigi, nors abi šalys vadovaujasi 1993 m. liepos 9 – 10 d. Europos psichologų profesionalų asociacijų federacijos (EPPAF) Generalinėje asamblėjoje priimtais Etikos principais, laikui bėgant abi šalys, atsižvelgdamos į esamą psichologijos padėtį toje šalyje, besivystančias jos sritis (Vokietijoje – tyrimai, mokymas ir konsultavimas/terapija; Lietuvoje – konsultavimas/ terapija), daromus pažeidimus savaip juos koregavo ir pildė. Taip atsirado saviti Etikos kodeksai, kurie, nors ir remiasi bendrais esminiais principais, tarpusavyje gana daug kuo skiriasi.

Literatūra

1. “Ethische Richtlinien der DGPs und des BDP”, prieiga per internetą http://www.bdp-verband.org/bdp/verband/ethik.shtml (žiūrėta 2006 m. rugsėjo 25 d.)

2. “Europos psichologų profesionalų asociacijų federacijos Etikos principai”, prieiga per internetą http://www.dgps.de/dgps/satzung/003.php (žiūrėta 2006 m. rugsėjo 15 d.)Priedas Nr.1. Vokietijos psichologų etikos kodekso vertimas

Etikos komisijos tekstas

Vokietijos psichologijos sąjungos ir Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos Etinė direktyva

(priimta 1998 09 29)

Turinys

A. Preambulė

B. Bendrieji principai

I. Profesinis laipsnis

II. Padėtis kolegų ir kitų profesinių grupių atžvilgiu

III. Elgesys su duomenimis

IV. Recenzijos ir pranešimų ataskaitos

V. Reklama ir visuomenė

C. Psichologija tyrimuose ir mokyme

I. Pasisakymo laisvė ir visuomeninė atsakomybė

II. Geros mokslo praktikos principai

III. Tyrimų su žmonėmis principai

IV. Gyvūnų naudojimas tyrimuose ir mokyme

V. Tyrimų rezultatų publikavimas

VI. Mokymasis, tobulinimasis, kvalifikacijos kėlimas, supervizijos

D. Psichologija praktikoje

I. Ypatinga atsakomybė už klientą/pacientą

II. Vertimasis privačia praktika

III. Kolektyvinė profesinė veikla

E. Baigiamieji principai

I. Pažeidimai

II. Įsigaliojimas

A. Preambulė

Psichologo užduotis yra gausinti
žinias apie žmogų ir savo žinias bei gabumus naudoti visuomenės ir atskirų jos narių gerovei. Jis gerbia individų orumą bei neliečiamybę ir saugo bei gina pagrindines žmogaus teises.

Profesinė psichologo veikla apima mokslinius tyrimus, mokymą, diagnostiką, psichoterapiją, supervizijas, konsultavimą, teisminę ekspertizę ir kitas funkcijas. Psichologas prisiima ypatingą atsakomybę už žmones, su kuriais bendrauja. Kad galėtų padėti, jam būtinas žmonių pasitikėjimas. Svarbiausias šios direktyvos tikslas yra žmonių, su kuriais psichologas dirba, apsauga ir gerovė.

Psichologas yra įpareigotas kiekvienu savo praktinės profesinės veiklos momentu siekti aukščiausios savo elgesio etinės atsakomybės. Jis įpareigotas ne tik gerbti jam profesiškai patikėtų žmonių teises, bet ir, reikalui esant, imtis aktyvių priemonių šių teisių apsaugai.

Psichologas pripažįsta individo teisę gyventi savo atsakomybe ir pagal savo įsitikinimus. Savo profesinėje veikloje jis siekia dalykiškumo ir objektyvumo bei stengiasi išvengti asmeninių, socialinių, institucinių, ekonominių ir politinių įtakų, kurios gali privesti prie piktnaudžiavimo ar neteisingo savo žinių ir gebėjimų taikymo.

Psichologas dirba patikimų ir validžių, moksliškai pagrįstų žinių pagrindu. Jo psichologinės žinios taikomos daugybėje profesinių kontekstų. Atsakinga profesinė veikla reikalauja aukštos dalykinės kompetencijos. Psichologas yra įpareigotas nuolat kelti kvalifikaciją. Jis siūlo tik tas paslaugas, kurioms pakanka jo išsilavinimo ir profesinės patirties. Veiklos baruose, kuriuose nėra jokių moksliškai pripažintų standartų, psichologas vadovaujasi mokslinio sąžiningumo principais ir reguliariai patikrina taikomos intervencijos efektyvumą. Kartu jis imasi visų būtinų priemonių, kad būtų išsaugota tų, su kuriais jis dirba, gerovė.

Vokietijos psichologijos sąjungos ir Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos Etinė direktyva iš anksto nustato privalomas profesionalaus psichologo elgesio taisykles. Jos taikytinos ne tik profesiniame kontekste, bet ir charakterizuoja šios profesijos atstovų savybes visose gyvenimo situacijose.

Visuomenėje šiandien psichologas turi aukštą autoritetą. Bendra Vokietijos psichologijos sąjungos ir Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos Etinė direktyva yra psichologų sąmoningumo išraiška. Čia pateikiami galiojantys orientyrai psichologo praktinei veiklai ir nurodomos gairės, kuriomis remiantis vertinama psichologinė veikla. Tokiu būdu toliau pateiktos taisyklės padeda palaikyti vidinę tvarką psichologų darbe ir įgalina atitinkamų sankcijų taikymą nesilaikantiems šių normų

Tos šios Etinės direktyvos teisinės normos, kurios apriboja psichologinę veiklą, yra svarbiausios.

B. Bendrieji principai

B.I. Profesinis laipsnis

I.1. Mokslinis laipsnis

1. Laipsnis „psichologė/psichologas“ suteikiamas pabaigus pagrindines psichologijos studijas. Laipsnis „diplomuota psichologė/diplomuotas psichologas“ suteikiamas tam, kas jį teisėtai įgijo aukštojoje mokykloje.

2. Pagrindinių psichologijos studijų absolventais laikytini tie, kurie jas baigė su diplomu ar ekvivalentišku akademiniu laipsniu, kuris pripažįstamas šalyje galiojančių teisinių aktų.

3. Psichologijos diplomas, įgytas bet kurioje ES šalyje, laikomas galiojančiu remiantis ES direktyvos 89/48 ir 92/51 straipsniais. Šiuo atveju suteikiamas 1 punkte numatytas laipsnis.

I.2. Akademinis laipsnis

Akademinis laipsnis suteikiamas tik tada, jei jis teisėtai įgyjamas remiantis aukštosios mokyklos ir šalies įstatymais. Užsienio akademiniai laipsniai gali būti prilyginami šalies viduje galiojantiems akademiniams laipsniams.

I.3. Nuoroda apie narystę

1. Leistinas nurodymas apie narystę Vokietijos psichologijos sąjungoje ar apie narystę Vokietijos psichologių ir psichologų profesinėje sąjungoje.

B.II. Padėtis kolegų ir kitų profesinių grupių atžvilgiu

II.1. Lojalumas profesiniai padėčiai

Psichologas jaučia profesinį lojalumą. Jis elgiasi atitinkamai savo socialinei padėčiai ir skatina jo profesinę padėtį laikyti mokslu ir profesija.

II.2. Kolegiškas elgesys

1. Psichologas gerbia kolegas ir neskelbia jokios nedalykinės kritikos apie jų profesinę veiklą.

2. Psichologas nebando nesąžiningu būdu išstumti kolegos iš jo veiklos barų ar nebeduoti jam užsakymų.

3. Psichologas, manantis, kad pastebėjo netinkamą kolegos elgesį, visų pirma turi šią informaciją konfidencialiai nurodyti pačiam kolegai.

4. Prieš pradėdamas baudžiamąją įžeidimo ar šmeižto bylą ar keldamas civilinę netesybų bylą kolegai, psichologas pirmiausia turi gauti Vokietijos psichologijos sąjungos arba Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos garbės teismo nutartį, jei jie yra šių sąjungų nariai.

5. Psichologas, įdarbindamas kolegą kaip tarnautoją ar laisvąjį bendradarbį, turi susitarti dėl jo veiklos ir pasiūlyti atitinkamą sutartį.

II.3. Elgesys kitų profesinių grupių atžvilgiu

1. Psichologas lojalus, tolerantiškas ir paslaugus kitų profesijų bendradarbiams.

2. Psichologas, priimdamas į darbą tarnautoją, turi nurodyti jo asmeninę atsakomybę, ypač akcentuodamas įstatymu numatytą konfidencialumo pareigą.

3. Psichologas nurodo, kad jo asmeninė atsakomybė už
pacientą sąlygoja tarnybinę ir dalykinę darbuotojų darbo kontrolę, tai ypač galioja sveikatos priežiūros psichologijai.

4. Psichologas nereikalauja iš darbuotojų etiniams reikalavimams prieštaraujančių ir nepagrįstų užduočių.

5. Darbdavys psichologas privalo darbuotojui įteikti šios Etinės direktyvos kopiją.

II.4. Psichologas ir bendradarbiai

1. Psichologas, įdarbindamas bendradarbį ar pagalbininką, sudaro jam tinkamas darbo sąlygas ir pasiūlo raštišką darbo sutartį atitinkamoms pareigoms.

2. Mokiniai ir praktikantai tinkamai ir pakankamai rengiami būsimai profesijai. Galimos išimtys, kai jie užsiima vienpuse ar antraeile veikla.

3. Psichologas yra įpareigotas bet kuriuo metu, ypač nutraukiant darbo santykius, darbuotojui pageidaujant išduoti jo kvalifikacijos pažymėjimą ar rekomendaciją.

B.III. Elgesys su duomenimis

III.1. Konfidencialumas

1. Psichologas yra 203 Baudžiamojo kodekso straipsnio įpareigotas tylėti apie visus profesinės veiklos metu jam patikėtus faktus, jei kitko nenumato įstatymo išimtys ar nekyla jokia grėsmė. Konfidencialumą psichologas išlaiko ir prieš jam patikėto žmogaus šeimos narius.

Konfidencialumo pareiga psichologui galioja ir prieš bendradarbius ir viršininkus.

2. Jei vienu metu tą patį klientą/pacientą konsultuoja ar gydo daugiau psichologių ar psichologų ir gydytojų, bendradarbiaujantys psichologai ir medikai tarpusavyje išlaisvinami nuo konfidencialumo pareigos, jei klientas/pacientas nenurodo kitaip.

Konfidencialumo pareiga negalioja psichologo bendradarbiams ir pagalbininkams, kuriems patikėtos būtiniausios žinios apie pasiruošimą jų veiklai ar dalyvavimą joje.

Kitais atvejais nuo konfidencialumo pareigos gali atleisti tik psichologui patikėtas žmogus.

3. Konfidencialūs faktai, duomenys konsultacijų/terapijos rezultatai anonimiškai gali būti naudojami, jei pašalinama tikimybė, kad pacientas/klientas gali būti atpažintas.

4. Psichologo bendradarbiai mokomi konfidencialumo, ir šis mokymas raštiškai užfiksuojamas..

III.2. Užrašai, duomenų rinkimas ir saugojimas

Psichologas gali su kliento/paciento sutikimu vesti užrašus, eskizus ar konsultacijų/terapijos garso įrašus bei leisti su jais susipažinti tretiesiems asmenims. Psichologas duomenis apie klientą/pacientą renka, saugo ir naudoja tik savo užduoties ribose. Tai taip pat galioja ir telefono pokalbiams.

Bet kokios rūšies užrašai, ypač duomenų laikmenose, turi būti apsaugoti nuo neteisėto naudojimo.

Pirminių ir apdorotų duomenų saugojimo trukmę nustato užsakovas arba jie saugomi mažiausiai 10 metų.

B.IV. Recenzijos ir tyrimų ataskaitos

IV.1. Rūpestingumas

Psichologo recenzijų ir tyrimų ataskaitų parengimas ir naudojimas visada reikalauja maksimalaus dalykinio ir mokslinio pagrindimo, rūpestingumo ir sąžiningumo. Recenzijos ir tyrimų ataskaitos parengiamos laiku ir tinkama forma. Tai numatyta federacinėje direktyvoje, skirtoje recenzijų rengimui ir publikavimui.

IV.2. Skaidrumas

Recenzijų ir tyrimo ataskaitų turinys turi būti suprantamas adresatams.

IV.3. Susipažinimas (su recenzijomis, tyrimų ataskaitomis)

1. Jei užsakovas ir recenzijos autorius ne vienas ir tas pats žmogus, recenzentas ar tyrimo vykdytojas tik su užsakovo leidimu gali paviešinti recenziją.

2. Psichologai siekia, kad jų recenzijos ar tyrimų ataskaitos būtų suprantamos teisingai ir nepadarytų jokios žalos.

3. Jei viešinimo galimybė iš pat pradžių neleistina, visų pirma su tuo supažindinamas užduoties vykdytojas

IV.4. Užsakomosios giriamosios recenzijos

Užsakomosios giriamosios recenzijos neleistinos, taip pat ir tada, kai jos rašomos kito žmogaus vardu be jo dalyvavimo už tam tikrą mokestį.

IV.5. Požiūris į kolegų recenzijas

Savo požiūrio į kolegų atsiliepimus skelbimas leistinas, jei jis atitinka šios etinės direktyvos B.II.2 (1) skyrių.

B.V. Reklama ir visuomenė

V.1. Bendrasis principas

Kaip priklausantis laisvajai profesija, psichologas siūlo savo paslaugas remdamasis dalykiniu, o ne verslo požiūriu.

V.2. Reklamos principai

1. Psichologas gali tiek informuoti apie savo paslaugas ir asmenybę, kiek tie duomenys dalykiškai informuoja ir siejasi su profesija.

2. Psichologui leidžiama reklamuotis aplinkraščiuose, praktinėse brošiūrose, informaciniuose interneto puslapiuose ir naudojantis kitomis panašiomis informacijos priemonėmis D.II skyriaus numatomose ribose. Nuorodos apie buvusius klientus ir užsakovus galimos su jų leidimu. Nuorodos apie dabartinius pacientus, nuosavos praktikos recenzijos neleistinos.

3. Sveikatos priežiūros psichologijos atstovai gali (pagal (2) punktą) ruošti informaciją tik apie savo praktikos pacientus. Tai negalioja informacijai apie praktiką, kurios darbo laikas ir paslaugų pasiūla yra informaciniuose interneto puslapiuose ar kitose duomenų bazėse. Jis gali sudaryti rodyklę, kuri teikia informaciją apie pacientus ir jų terapijos galimybes, bet jokiu būdu tai neiliustruojama piešiniais ar nuotraukomis

4. Psichologas siekia, kad tretieji asmenys nevykdytų jokios jo reklamos, kurią jis pats yra uždraudęs. Psichologas taip pat siekia, kad reklamoje būtų nurodyta ir įstaiga, kurioje jis dirba.

V.3. Nuorodos apie specialiąją kvalifikaciją

1. Psichologas gali nurodyti savo įgytą išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimą ir sertifikatus, veiklos esmę
ir tikslines grupes, taip pat ir kalbų žinias. Bendrai leistina ne daugiau kaip šešios nuorodos.

2. Veiklos esmė ir tikslinės grupės gali būti paminėtos tik tada, jei tokią patirtį psichologas turi mažiausiai dvejus metus.

3. Neleistina reklama, žadanti sėkmingą išgijimą, taip pat moksliškai nepagrįsta ar ne itin išplėtota patirtis.

V.4. Bendradarbių nurodymas

1. Atliekant bendrą profesinę užduotį reikia nurodyti bendradarbius, jei jie susiję su psichologu partnerystės, narystės tam tikroje draugijoje ar kitu būdu (darbo santykiai, laisvieji bendradarbiai) kaip nurodyta šios Etinės direktyvos D.III skyriuje. Trumpas bendradarbių pristatymas nebūtinas sveikatos prižiūros psichologijos srityje dirbantiems specialistams

2. Sveikatos priežiūros psichologijos srityje bendrai dirbantys keli psichologai dažniausiai atpažįstami iš nuorodos „bendra praktika“.

3. Ant laiškinio popieriaus lapų nurodomi pilni visų draugijos ar kitokio asmenų susivienijimo dalyvių vardai. Susivienijimo su kitų profesinių grupių atstovais atveju šalia nurodoma kiekvieno iš narių specialybė.

V.5. Tiesioginė reklama

Sveikatos priežiūros psichologijoje dirbantiems psichologams neleistina reklamuotis potencialiems pacientams. Reklama laikoma, kai viešo pasisakymo apie patirtį, technikas ir kitas priemones taip pat ir paskaitų bei renginių metu nurodoma nuosava praktika. Tai galioja ir tada, kai ši reklama vykdoma per trečiuosius asmenis su psichologo pritarimu ar toleravimu.

V.6. Publikacijos

Savo vardu profesiniuose žurnaluose skelbiamos mokslinės publikacijos, kitų psichologų informavimas apie galimybes, specialią patirtį, technikas ir kitas priemones, kurias pranešimą skaitantis psichologas parengė ar naudojo, yra leistinos.

V.7. Vieši pasisakymai

Psichologas, pasisakydamas viešai per paskaitas, patardamas ar komentuodamas per radijo ir TV programas, žurnalų ir laikraščių straipsniuose, taip pat leisdamas MC ir CD, siųsdamas medžiagą paštu, turėtų laikytis šių taisyklių:

1. Savo pasisakymus ir patarimus grįsti patikimomis, validžiomis, moksliškai pagrįstomis žiniomis ir pripažinta psichologine praktika.

2. Savo pasisakymuose apsiriboti dalykine informacija; nereklamuoti savo asmenybės ir privačios praktikos.

3. Viešo pasisakymo klausytojų psichologas neskatina besąlygiškai viską priimti.

C. Psichologija tyrimuose ir mokyme

C.I. Pasisakymo laisvė ir visuomeninė atsakomybė

1. Pasisakymo laisvės pagrindinis įstatymas (Konstitucijos 3 pastraipos 5 paragrafas) reikalauja iš tyrimais ir mokymu užsiimančio psichologo atsakomybės už savo mokslinės veiklos formą ir turinį.

Pagrindinis įstatymas pasisakymo laisvės formaliai neriboja. Ribos atsiranda ten, kur pažeidžiami kiti esminiai įstatymai. Tyrimais ir mokymu užsiimantis psichologas saistomas etinės atsakomybės už žmones ir aplinką.

2. Iš tyrimų ir mokymo teisės į laisvę kilo šioje srityje veikiančių psichologų pareiga tyrimuose ir mokyme nusišalinti nuo svetimų nurodymų ir mokslui svetimo šališkumo.

Tai apima, kad tyrimais užsiimantys psichologai yra patys atsakingi už savo darbų hipotezių kėlimą, metodinių principų taikymą, rezultatų interpretaciją ir jų viešinimą ir ne tik turi teisę, bet ir yra įsipareigoję užkirsti kelią Konstitucijai prieštaraujančiai intervencijai.

Kitaip mąstančių, kitaip galvojančių, priklausančių kitai amžiaus grupei, kitos lyties, kito socialinio sluoksnio ir kultūros atstovų mokslinių rezultatų pripažinimas, pasiruošimas koreguoti savo klaidas pažymi tyrimų ir mokymo srityse dirbančio psichologo profesinę etiką ypatingu matu.

3. Įstatymiškai garantuota tyrimų laisvė nuo svetimų nurodymų yra tarsi patikrinimas, kaip tyrimais ir mokymu užsiimantis psichologas supranta moralinę atsakomybę, kurios reikalauja mokslo bendrijų demokratinė darbo forma. Naujos hipotezės ir metodai neatsižvelgiant į jų kilmę nešališkai tikrinami.

4. Šie principai galioja ir tiems psichologams, kurie atlieka užsakomuosius tyrimus ar yra priklausomi nuo kieno nors nurodymų.

5. Nepaisant kitoms profesinėms grupėms priklausančiųjų ribotos atsakomybės už tyrimo sumanymo įvykdymą tam tikromis priemonėmis, psichologas kaip tokio tyrimo sumanymo vadovas prisiima visą atsakomybę.

C.II. Geros mokslo praktikos principai

1. Esminis yra tyrimais ir mokymu besiverčiančio psichologo besąlyginis sąžiningumas ieškant ir perduodant mokslo žinias. Kad gautų patikrintas mokslo žinias, tyrimų ir mokymo srityje dirbantis psichologas įsipareigoja laikytis tolesnių principų:

2. Jo tiriamoji veikla paklūsta bendroms galiojančioms metodinio veikimo būdo taisyklėms ir galimybei patikrinti rezultatus. Jis visada pasiruošęs išdėstyti savo mokslinio tyrimo metodiką, atskleisti tyrimo tikslą, jį pagrįsti ir priimti racionalią kritiką.

3. Jei tyrimo sumanymo nefinansuoja privačios ir institucinės struktūros, kurios tarnauja geros mokslo praktikos saugumo užtikrinimui, tyrėjas privalo pats pasirūpinti, kad jo sumanymas būtų įvykdytas remiantis moksliniais, dalykiniais ir etiniais principais, kurie derinasi su išdėstytais šioje etinėje direktyvoje.

4. Tyrimų ir mokymo srityje dirbantis psichologas stengiasi tinkamai atsižvelgti į visą tyrimo metu disponuojamą informaciją ir kontrargumentus. Jis yra
atviras kritikai ir pasiruošęs abejoti savo išvadomis.

5. Tyrimų ir mokymo srityje dirbantis psichologas įsipareigoja dokumentuoti savo tyrimų rezultatus. Jis pasiruošęs paviešinti savo mokslinius pasisakymus ir taip garantuoti visuomenės įtraukimą į tyrimų ir mokymo procesus. Šis įsipareigojimas galioja ir tiems tyrimų rezultatams, kurie prieštarauja tyrėjo teorijoms ir hipotezėms ar kurių publikacija kitu pagrindu atrodo netinkama.

6. Partnerių, kolegų, studentų ir pirmtakų įnašas į tyrimo temą turi būti aiškiai parodomas.

C.III. Tyrimų su žmonėmis principai

1. Psichologinis tyrimas neįmanomas be žmonių kaip tiriamųjų dalyvavimo. Psichologas kaip mokslininkas turi ypatingą santykį tiek su tyrimo vadovu, tiek su tiriamuoju, jaučia sąmoningą atsakomybę. Jis rūpinasi, kad per tyrimą nebūtų pakenkta dalyvio orumui ir integralumui. Jis imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų garantuotas tyrimo dalyvių saugumas ir gerovė ir bando pašalinti tyrimo riziką.

2. Atsakomybė ypač reikalinga, kai tiriamieji yra priklausomi ar nesugebantys prisiimti asmeninės atsakomybės, arba kai tyrimo situacija tinkama sumažinti tyrimo dalyvių asmeninę atsakomybę už tam tikrą veiklą.

3. Dalyvavimas psichologiniuose tyrimuose vyksta savanoriškai. Tyrimo dalyviai suprantamu būdu informuojami apie visus tikslus, detales, sunkumus ir riziką, kurie gali būti reikšmingi žmogaus sprendimui dalyvauti tyrime. Apie slaptą stebėjimą taip pat informuojama. Išskirtiniais atvejais, kai tyrimo dalyviui nesuteikiama pilna informacija apie tyrimo eigą, privalu ypatingu būdu pasirūpinti, kad tiriamasis tyrimo metu nepatirtų jokios žalos. Šiuo atveju tiriamasis bendra forma informuojamas apie trūkstamus paaiškinimus. Po tyrimo viskas atskleidžiama. Tai galioja ir slaptam stebėjimui. Jei žmogus nepajėgus duoti sutikimą, reikia gauti jo atstovo sutikimą.

4. Kai kalbama apie studentus kaip tiriamuosius ar apie asmenis, priklausomus nuo už projektą atsakingo psichologo, turi būti užtikrinama, kad atsisakymas dalyvauti tyrime neturės jokių žalingų pasekmių

5. Psichologas nenaudoja jokių psichinių ar fizinių įtakų, keliančių pavojų tiriamajam. Kilus nepageidaujamų pasekmių, psichologas turi pasirūpinti jų pašalinimu.

6. Psichologas taip pat yra atsakingas už etiškai nepriekaištingą vykdymą, kurį prižiūri jis pats ar kontroliuoja kiti žmonės, atliekantys tiriamąjį darbą su žmonėmis. Kitiems tyrime dalyvaujantiems žmonėms pavedamos tik tokios užduotys, kurioms pakanka jų pasiruošimo ir patirties.

7. Psichologiniai tyrimai atliekami tik tam tinkamose įstaigose ar institucijose.

C. IV. Gyvūnų naudojimas tyrimuose ir mokyme

1. Bandymų su gyvūnais atitinkamuose psichologinio darbo baruose (tyrimuose ir mokyme) neatsisakoma. Čia galioja pagrindinė psichologo pareiga – dėmesys gyvybei. Sėkmingo darbo šioje srityje prielaida yra ne tik eksperimentų su gyvūnais žinios, bet ir faktinės bei teisinės gyvūnų laikymo ir priežiūros žinios.

2. Elgesys su gyvūnais tyrimuose ir mokyme reikalauja ypatingo etinio jautrumo ir specialių žinių, kaip neleisti gyvūnui jausti skausmo, kančios ar ligos. Psichologai, atliekantys tyrimus su gyvūnais, stengiasi kiek galima sumažinti bandomiesiems gyvūnams skausmą, kančią ir susirgimo tikimybę.

3. Sprendžiant, ar psichologiniam projektui būtinas bandymas su gyvūnais, pagrindu laikoma esama padėtis ir mokslinės išvados, ir tikrinama, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti kitu būdu ar metodu.

4. Bandymų su gyvūnais imamasi tik su ketinimu praplėsti esamas mokslo žinias. Privalu rūpestingai apgalvoti, ar pasirinktas tyrimo būdas, gyvūnų rūšis ir jų skaičius yra tinkamas.

5. Išsivysčius gyvūnų teisėms, reikalingi leidimai tyrimams su gyvūnais, bet jei vykdomas bandymas, kurio metu stebima tik gyvūno elgsena, nėra jokios fizinės intervencijos, nesukeliamas skausmas, privalu tik pranešti IV Senato komisijai (Vokietijos tyrimų draugijos bandomųjų gyvūnų tyrimų komisijai) atitinkama aktualia psichologui forma, kuris vykdys tyrimą su gyvūnais.

6. Bendradarbiai ir pagalbininkai, kurie psichologo prižiūrimi atlieka bandymus su gyvūnais, turi garantuoti, kad jie yra tinkamai instruktuoti dėl bandymo metodų, atliktinų užduočių ir gyvūnų laikymo bei priežiūros.

C.V. Tyrimų rezultatų publikavimas

1. Psichologinių tyrimų rezultatai turi būti prieinami dalykinei visuomenei. Teisingu, išsamiu ir aiškiu aprašymu užkertamas kelias klaidingoms interpretacijoms

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4294 žodžiai iš 8575 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.