1. Baltu teritorijos
Vysla skyre Lenku pamari nuo Prusu. Prusai uzeme teritorija iki Priegliaus, Vidurupio ir Žemupio. Tarp Nemuno ir Priegliaus buvo nadruviai ir abejose Nemuno žemupio pusese – Skalviai. I rytus nuo Nadruvos gyveno Jotvingiai. I rytus nuo Nadruviu ir galindu gyveno jotvingiu gentis – Sūduviai O i pietryčius kita ju gentis – dainaviai. Pietuose jotvingiai gyveno iki narevo. Palenkeje ir poleseje jotvingiai buvo susimaise su slavais. Nemuno dešiniajame kraste buvo zemaiciai ir aukstaiciai. Dabartines latvijos TSR teritorijoje prie Rygos ilankos gyveno Lyviai, i pietus ir rytus nuo ju – kursiai, ziemgaliai, sieliai ir latgaliai.
Kaimynai
Kontūrinis.
2. Zemiu kunigaikstysciu atsiradimas
Zemes turėjo savo vadus kunigaikscius. Pirmuju kunigaiksciu valdos nedideles. Kunigaiksciai, noredami praplesti valdas, prisijungdavo ir dali ne savo genties teritorijos. Kunigaiksciai pilyse laike kariaunas, su kuriomis puldinejo gretimas zemes. Mazas zemes jungtis i viena didesne verte priesu antpuoliai, karo grobio siekimas ir prekybos reikalai. Nors kunigaiksciai tarpusavyje kariavo, tai nekliude sioms zemems jungtis ir veliau susidaryti vieningai lietuvos valstybei.
Vokiečiu ordinu atsikraustimo i Rytu Pabaltiji aplinkybes
XIII a.kai susikure lietuvos valstybe, ji iskart susidure su Vokiečiu feodalu ekspansija i Pabaltiji. Ja vykde vokiečiu ordinas – feodaline dvasine valstybe. Ekspansija buvo susijusi užkariautu baltu zemiu politine, socialine, tautine priespauda, ju kolonizacija. Tik vokiečiu ordinu užkariavimai sutrugde lietuviams tais laikais susijungti i viena valstybe visas senasias baltu zemes.
Valstybes susidarimo isorines ir vidines prielaidos ir priežastys
Feodalu ir priklausomu amoniu sluoksniu atsiradimas buvo VIDINE lietuvos valstybes susidarymo priežastys.
Lietuvos valstybes susidaryma pagreitino ir gretimu tautu rusu, ypac vokiečiu – feodalu antpuoliai, karingu kaimynu puldinėjimai buvo ISORINE lietuvos valstybes susidarymo priežastis.
Mindaugo karalyste
Mindaugo valdžia tapo paveldima, kaip ir pati feodaline nuosavybe. Mindaugas savarankishkai vygde vidaus ir užsienio politika. Jo valdžios niekas neribojo. Jis remesi karine jega. Lietuvos zemeje Mindaugas turėjo savo domenu, piliu. Vadovavo viso krasto pasauktiniu kariuomenej ir turėjo savo kariauna.
Lietuvos krikscioninimo pastangu nepatvarumas
Vyskupo Kristijono padetis buvo sunki, nes zmones priešinosi krikstui.
Durpes musis, prusu ir kitu baltu sukilimai, popieziaus ir imperijos parama Ordinui, siekiančiam pavergti baltus matyt padejo mindauguj apsispresti ir 1261m. jis atsimete nuo krikscionybes.
3. Saules musis
Pirmasis didelis lietuvių susidūrimas su kalavijuočiais buvo 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs mūšis ties Šiauliais. Kalavijuočiai, kuriems vadovavo magistras Folkevinas, su 3000 žmonių užpuolė žemaičių kunigaikščio Vykinto žemes apie Laukuvą. Netikėtai užpuolę, jie paėmė nemaža grobio ir patraukė namo. Tačiau žemaičiai, vadovaujami Vykinto, juos pavijo ir privertė trauktis į pelkes tarp Kulpės ir Mūšos upių. Kautynės įvyko Jauniūnų kaimo lauke, 6 km į Šiaurę nuo Meškuičių piliakalnio (dabar – Kryžių Kalnas). Mūšyje žuvo pats magistras, 48 riteriai, iš viso liko tik dešimtadalis Ordino kariuomenės. Pirmasis lietuvių – vokiečių mūšis buvo labai reikšmingas. Pergalė paskatino prieš vokiečius sukilti kuršius, žiemgalius, sėlius. Be to, suprasdami, kad vieni nesugebės įveikti lietuvių pasipriešinimo, 1237 m. kalavijuočiai iškilmingai susivienijo su kryžiuočių. Faktiškai Kalavijuočių Ordinas tapo Vokiečių Ordino vasalu, pradėtu vadinti Livonijos Ordinu. Vokiečių ir Livonijos Ordinai ėmė vykdyti bendrą politiką, tik ūkininkavimo srityje kalavijuočiai išlaikė savarankiškumą. Durpes musis
1260m. liepos 13d. Prie durpes ezero ivyko kautynes. Zemaiciai isivyliojo ginkluotus riterius i pelketa vieta. Po pirmos valandos kursiai pasitrauke nuo vokieciuir puole juos is užnugario. Durpes musis buvo reiksmingiausias lietuviu laimėjimas XIIIa. Kovose su vokiečiu riteriais. Tada galutinėj zlugo Livonijos ordino viltys užgrobti zemaitija.
Didysis prusu sukilimas
Pirma didele karine pergale atvirame musyje sukileliai(kursiai, ziemagliai, estai) pasieke 1261m. Lietuvoje prasidejo kovos del didžiojo kunigaikscio sosto, jai paciai reikėjo gintis nuo Livonijos ordino, totoriu mongolu. Kryziuociai kreipesi paramos i vakaru europos saliu feodalus. Sukileliai nenugalėjo stipriu priesu.
Visuomene, ukis
Didele feodalu tėvonijos priklausomuju zmoniu dali sudare vergai, jie atliko karine ir ukine tarnyba. Bendruomininkai, prarade uki, pradeje dirbti feodalu bajoru zemeje virto baudzianinkais. Apibendrinant ankstyviaja feodaline lietuviu ir prusu visuomene, galime, mes Ruta ir Kristina, pasakyti: visuomenine ariamosios zemes nuosavybe visrto paveldimaja privaciaja nuosavybe, vadinamu lodu. Zemes valdovas – kunigaikštis – lauko bendruomenių valdytojas ir karo vadas. Kai zeme buvo galima paveldėti, pirkti ir parduoti atsirado turtine nelygybe, dalis amonius iskilo i turtinguosius ir kilminguosius – feodalus.
Isaugus gamybinems jegoms kilo lietuviu materialine kultūra ir plito amatai, prekyba. XIII a. II puseje atsirado muro statyba. Buityje XIVa., miestose atsirado daug geležies dirbiniu(reples, pjūklai, zirkles). XIII-XIV buvo puosiamasi papuošalais is sidabro.
Pradetos kalti pirmos lietuviu monetos. XIVa. Is geležies ir plieno buvo gaminami ginklai.
4. Gediminaiciu dinastijos pradžia
Vytenio ir Gedinimo dede – Butigeidis buvo pirmasis gediniminaiciu dinastijos valdovas lietuvoje. Gediminaiciu valdymo pradžia sutapo su lemtingais Lietuvos valstybei ivykiais – 1283m. kryziuociu ordinas pavergdamas viena baltu genti po kitos priartejo prie nemuno. Prasidejo nuolatines kovos su kryziuociais
LDK valdymo struktūra
XIV—XV a. buvo būdinga stipri didžiojo kunigaikščio valdžia. Didysis kunigaikštis buvo dar ir vyriausiasis karo vadas, ir teisėjas. Didžiojo kunigaikščio valdžia buvo paveldima, tačiau griežtos paveldėjimo tvarkos nebuvo. Faktiškai teises į didžiojo kunigaikščio sostą turėjo visi jo sūnūs, todėl sostas galėjo pereiti bet kuriam iš jų.Gediminas buvo sukūręs nuolatinę tarybą, tačiau ji turėjo tik patariamąją teisę. Vytauto Didžiojo laikais kunigaikščio taryba jau tampa panačia į valstybės įstaigą. Svarbiausias vaidmuo kunigaikščio taryboje tenka Vilniaus ir Žemaitijos vyskupams bei Vilniaus ir Trakų vaivadoms. Iki Vytauto Didžiojo egzistavo sritinės kunigaikštystės, dažniausiai valdomos vietinių dinastijų.XV a. pradžioje vykstant kovoms dėl didžiojo kunigaikščio sosto, didėjo didikų vaidmuo.Lietuvos feodalizmas nepasižymėjo tokia išvystyta vasalinių santykių struktūra kaip Vakarų Europos feodalizmas.
Teritorijos pletra, užsienio politika, kovos su kryziuociais
Kryziuociai, pradeje kara su lietuviais, sieke užsitvirtinti prie Nemuno dešiniajame krašte turėjo stiprias pilis. Vokiečiai sieke jas išgriauti, buvo 30 puolimu prieš jas. Į kryžiuočių puolimus lietuviai atsakydavo karo žygiais, į ordino valdas – šturmavo jų pilis. Prie Lietuvos žemės buvo jungiamos įvairiai. Pirmiausia vedybomis. Gediminas sutuokęs Algirdą su vienturte Vitebsko kunigaikščio dukterimi gavo Vitebską. O kitam sūnui vedus gavo didelę dalį Valuinės. 1341m. buvo užkariautos prie Lietuvos prijungtas Smolensko kunigaikštystės sritys.