Lietuvos istorijos datos nuo liublino unijos iki atr sužlugimo
5 (100%) 1 vote

Lietuvos istorijos datos nuo liublino unijos iki atr sužlugimo

1558 m. – Rusijos kariuomenė puolė Narvą, Tartu, Taliną. Lietuva ėmėsi ginti Livoniją. Vėliau prisidėjo Lenkija, savus interesus gynė Danija ir Švedija. Prasidėjo Livonijos karas.

1583 m. – Livonijos karo pabaiga.

1569 m. – Liublino unijos pasirašymo data

PRIEŽASTYS:

1.Nesėkmingas LDK karas su Rusija dėl LIVONIJOS.

2.LDK bajorų siekimas turėti lygias teisias su lenkijos bajorais

3.Lenkijos bajorų nerimas, kad po Žygimanto Augusto mirties LDK neišsirinktų sau atskiro valdovo.

UNIJOS SĄLYGOS:

1.Numatytas bendras Lenkijos ir LDK valstybės Respublikos įkūrimas ATR.

2.Patvirtinta, kad bus bendras karalius, bendras senatas, bendras seimas, vienodi pinigai.

3.Numatyta, kad atskirai liks iždas, kariuomenė, valdžios pareigūnai, įstatymai ir teismai, sienos ir teritorijos.

UNIJOS PADARINIAI:

1.Sėkmingai užbaigtas Livonijos karas.

2.Teisiškai įformintas savarankiškas Lietuvos būvis, sąjungoje su Lenkija, Lietuva išliko valstybe.

3.Buvo sukurtas ypatingas abiejų valstybių junginys.

4.Prasidėjo spartesnė LDK polonizacija (LENKINIMAS).

1632 – 1648 m. – Vladislovas Vaza. Sėkmingi karai su Rusija ir Švedija.

1648 m. – Prasidėjo Ukrainos kazokų ir valstiečių sukilimas, vadovaujamas Bogdano Chmelnickio. Sukilimą bandyta išplėsti ir į slaviškąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sritis (Baltarusiją).

1654 m. – Ukraina prisijungė prie Rusijos, o Rusija Respublikai ATR paskelbė karą.

1655 m. – Caras Romanovas pasiskelbė LDK kunigaikščiu. Užimamas Kaunas, Gardinas. Ši okupacija trunka 13m.

1655 m. – Švedai pradeda karą prieš ATR. Puolama pirmiausiai lietuva.

1655 m. – LDK pasirašo Kėdainių uniją:

1.Nutraukiama Liublino unija.

2.LDK kunigaikštis Švedijos karalius.

3.Garantuojamos katalikų bažnyčios teisės.

4.Lietuva negalėjo kartu karaliauti su lenkais, dėl Liublino unijos nutraukimo.

Po dviejų metų po Kėdainių unijos Švedai iš Lietuvos išvyti.

1660 m. – tarp ATR ir Švedijos pasirašoma Olyvos taikos sutartis.

Švedai įsivyravo Baltijos jūros pakrantėse (ne visam laikui) iki 1701 m.

Po Olyvos taikos sutarties, po metų atsinaujino karas su Rusija ir buvo atgautas Vilnius.

1667 m. sausio 30 d. – Andrusovo kaime, prie Smolensko, buvo pasirašyta 13,5 metų paliaubų sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės bei Rusijos. Ji užbaigė 1654–1667 m. karą. Rusija atgavo XVII a. pradžioje prarastas teritorijas, taip pat prisijungė kairiakrantę Ukrainos dalį ir Kijevą. Bendrai turėjo būti valdoma Zaporožė. 1678 m. paliaubų sutartis buvo pratęsta dar 13,5 metų.

1772 m. rugpjūčio 5 d. – Buvo pasirašyta trišalė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis. Šia sutartimi Rusijai atiteko 92 000 km2 Respublikos teritorijos (Polocko, Vitebsko, Mstislavlio vaivadijos, rytinė Minsko vaivadijos dalis, Latgala). Prūsija ir Austrija prisijungė dalį Lenkijos žemių. Prūsijai atiteko 36 000 km2 Pamario ir Vakarų Prūsijos bei Varmijos. Austrija prisijungė 81 900 km2 Mažosios Lenkijos žemių ir Lvovo miestą. Respublika neteko apie 35 % gyventojų ir maždaug 30 % teritorijos. 1773 m. Respublikos Seimas ratifikavo padalijimą.

1668 m. – paliuabos patvirtintos kaip Amžinoji Taika.

1669 m. birželio 19 d. – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Mykolas Kaributas Višnioveckis, valdęs 1669–1673 m. Tuo buvo nepatenkinti daugelis didikų, ypač simpatizavusių Prancūzijai. 1672 m. tai sukėlė vidaus karo pavojų. Naujasis karalius buvo išsilavinęs, bet nevalingas ir pasyvus valdovas, kurį per visą jo trumpą valdymo laikotarpį buvo bandoma nušalinti nuo sosto.

1674 m. gegužės 21 d. – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Jonas Sobeskis (valdė 1674–1696 m.). Jis pasižymėjo kaip talentingas karo vadas, bet nesugebėjo įgyvendinti savo vidaus ir užsienio politikos planų, nes stigo nuoseklumo. Jo valdymo metu toliau gilėjo valstybės krizė.

1721 m. – Ništato taika. Rusijos karas baigėsi. Rusija tapo šio karo laimėtoje.

1700 – 1721 m. – Šiaurės karas

1701 m. – 1701 Augusto II ir Petro I sutartis dėl įtraukimo (Respublikos) į karą. (Biržų sutartis)

1709 m. rugpjūčio 21 d. – Rusijos kariuomenė sutriuškino švedus prie Poltavos. Karo pabaiga buvo nulemta. Rusija tapo viena iš stipriausių regiono valstybių ir XVIII a. kartu su Austrija bei stiprėjančia Prūsija lėmė regiono politinius santykius.

1717 m. – Varšuvoje įvykusiame Nebyliajame seime (Seimas vyko prižiūrint rusų kariuomenei tik vieną dieną, neleista diskutuoti) buvo patvirtintas valdovo ir konfederatų susitarimas: Augustas II privalėjo išvesti saksų kariuomenę, o bajorija atsisakė teisės organizuoti konfederacijas. Buvo apribota etmonų valdžia, karių skaičius sumažintas iki 24 tūkst. (LDK iki 6 tūkst.), apribota bajorų seimelių kompetencija, palikta liberum veto teisė. Nebyliojo seimo konstitucijos garantu tapo Petras I. Prasidėjo atviras Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos valstybės vidaus reikalus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 713 žodžiai iš 1364 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.