1. Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtote
Stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą, toliau buvo rengiama kariuomenės aktyvųjį rezervą
, gynybai , o piliečiai – visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui parengtas ir priimtas ginkluotos
gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymu (Respublikos 2000 07 17 įstatymas Nr. VIII –
1856), įtvirtinantis Lietuvos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai principus bei pa –
grindus.
Nuolat buvo analizuojamos karinės grėsmės ir pavojai Lietuvos saugumui analizuojama žvalgybinė
informacija apie karinį potencialą netoli Lietuvos valstybių kariuomenių plėtrą ir pasirengimą
vykdyti karinius veiksmus. Buvo priimtas Žvalgybos įstatymas ( Lietuvos Respublikos
2000 07 17 įstatymas 1861), kuriuo sudaromos teisinės prielaidos efektyviai Lietuvos
Respublikos tarnybų veiklai užtikrinant nacionalinį saugumą , nustatant, mažinant ir bei rizikos
veiksnius, kylančius iš užsienio. Praėjusiais metais patvirtinanti strategija (Krašto apsaugos
ministro 2000 10 04 įsakymas Nr. 1161) panaudojimo atvejus ir pagrindines plėtros kryptis
. Taip pat pradėto pajėgų planavimo prielaidos, nurodančios kovinės parengties ir išsilaikymo
bei pajėgų struktūra, kurią būtina suformuoti per ateinančius 10 metų.
2000 metais kariuomenė buvo plėtojama remiantis Valstybinės ilgalaikėmis stiprinimo programomis
, nustatančiomis kariuomenės plėtros priemones bei Gynybos gairėmis, nurodančio-
mis pagrindinius prioritetus 3 metams.
Siekiant užtikrinti kariuomenė efektyvią gynybą agresijos atveju, buvo nuolat rengiami tikslinami
kariuomenės dalinių gynybos veiksmų planai. Kariuomenės atveju būtų koordinuojami
ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba parengtas bendras gynybos veiksmų planas.
Karinį tranzitą geležinkeliu per Lietuvos Respublikos teritorija vykdė tik Respublikos Grubių
Lietuvos įstatymų ir kitų teisinių aktų pažeidimų nebuvo (Papildomai pateikiama prieduose
Nr. 1-4). 2000 06 19 nutarimas Nr. 691). Tarybai buvo pateiktas priemonių planas dėl karinio
tranzito sugriežtinimo.
Lietuvos kariuomenę 2000 m. sudarė :
1.Motorizuotojų pėstininkų brigada
2. Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“
3. Karinės oro pajėgos
4. Karinės jūrų pajėgos
5. Krašto apsaugos savanorių pajėgos
6. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas
7. Aprūpino daliniai : Aprūpino departamentais Transportavimo Arsenalas, Karo medicinos tarnyba, kartografijos centras
8. Mokymo ir doktrinų valdyba bei karių mokymo įstaigos : J.Radvilos mokomasis pulkas
kas, Gen. Adolfo Ramanausko karių profesinis, Centrinis poligonas
9. Karo policija
10. Kitos tarnybos
Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Civilinės saugos Mobilizacijos departamentas pa-
valdūs krašto apsaugos ministrui.
2000 metais Lietuvos kariuomenėje pradėta kurti :
1. Lauko pajėgų štabą
2. Artilerijos batalioną
3. Karinių oro pajėgų priešlėktuvinės oro gynybos batalioną
4. Karo kartografijos centrą
2000 metais karo inžinerijos mokykla atskirta nuo J.Vitkaus inžinerijos ir perduota Mokymo
ir doktrinų valdybos pavaldumui.
2000 metais patvirtinus Lauko pajėgų štabo etatus, štabus pradėta komplikuoti, tačiau vadas
būtų atsakingas už operacinį vadovavimą jam skirtų karinių operacijų efektyvų įvykdymą, dar
nepaskirtas. Pradėtos rengti Lauko veiklos standartinės procedūros.
Vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos prioritetų – kariuomenės vadovavimo ir kontrolės
Sistemos (Consultation, command and control). Krašto apsaugos sistemoje kuriama ryšių sistema leidžia efektyviai kontroliuoti gynybines šalies pajėgas, palengvina sprendimų priėmimą taikos,
krizių bei karo atveju. Rankinių stočių, sudaryta koordinacine grupė Ryšių bataliono specialiai
įrengti krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo elementai kariuomenėje (Motorizuotose pėstininkų
batalionuose Alytuje ir Šiauliuose, I oro batalionas)
2.Valstybės sausumos teritorijos apsauga
Sausumos pajėgos, sudaromos profesionalios ir privalomosios karo tarpe buvo rengiamos valstybės
sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai.
.
4. Priešlėktuvinės oro gynybos sistemos kūrimas
Priešlėktuvinė oro gynyba – vienas svarbiausių krašto apsaugos prioritetų, todėl 2000 metais pradėtas kurti karinių oro pajėgų Priešlėktuvinis batalionas. Batalionas pradėtas komplektuoti personalu ir aprūpintas ginkluote, technika ir šaudmenis. Švedija suteikė galimybes kurias bataliono
Vadovaujančiam personalu mokytis priešlėktuvinės gynybos metais nepavyko gauti visų numatytų radarų.
5. Karinių oro bazių plėtra
Karinėse oro pajėgose 2000 metais perskirstytos Pirmosios ir Antrosios funkcijos. Pirmoji aviacijos bazė dislokuota civiliniame kariniame oro uoste vykdo karių ir krovinių transportavimą transporto lėktuvais, visų oro techninio aptarnavimo darbų
funkcijas bei ruošiasi vykdyti oro policijos darbus.
Aviacijos bazę sudaro Naikintuvų grandis ir Transporto eskadrilė. Antroji dislokuota Panevėžyje ir
Atlieka paieškos ir gelbėjimo darbus. Antrąja aviacijos bazę sudaro Sraigtasparnis.
Šiaulių oro uostas visiškai atitinka Tarptautinės Civilinės Aviacijos Organizacija (International Civil Aviation Organization) keliamus techninius reikalavimus atitiktų ir NATO reikalavimus būtina papildomai įsigyti aeronavigacinės sistemos. Pagrindinė Šiaulių oro uosto problema – nėra galutinai
nustatytas oro uostas. Panevėžio oro uostas juridinio įteisinimo problemų neturi, tačiau nėra gero pakilimo – tūpimo takas neatitinka NATO keliamų reikalavimų.
Parengtas projektas kodiniu pavadinimu – „Masterplan“, kurį įgyvenę Panevėžio oro uostai visiškai
atitiktų ICAO ir NATO keliamus reikalavimus . Tikslas – nustatyti veiksmų planą ir technines sąlygas Šiaulių ir Panevėžio oro uostams. Juos parengti pagal ICAO ir NATO reikalavimus, pasinaudojant Švedijos kariuomenės parama. Projekto rengėjas – Švedijos firma „Aerotech Telub“.
Projektas truktų ne mažiau kaip keturis metus ir apimtų navigacijos, ryšių, kilimo – tūpimo takų renovavimą , apšvietimo įrengimą, technikos sukomplektavimą ir kitų sudedamųjų oro uosto dalių suformavimas atitiktų NATO reikalavimus.
Karinėse oro pajėgose yra reaktyvių mokomųjų treniruotės lėktuvų, sraigtasparnių. 2000 metais nebuvo įsigyta nė vieno orlaivio. Tačiau buvo įsigytas matavimo prietaisas leidžiantis pagerinti orlaivių paruošimo skrydžiams kokybę.
Karo lakūnai profesinius įgūdžius tobulino pagal kovinio rengimo specialių užduočių planą.
6. Teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolė ir apsauga
Karinės jūrų pajėgos saugo ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos teritorinę ekonominę zona.
Siekiant kontroliuoti laivų plaukiojimą Lietuvos teritoriniuose vandenyse buvo nuspręsta įkurti jūros stebėjimo sistemą, tačiau praėjusiais metais daugelio planuotų priemonių įgyvendinti. Klaipėdos oro uosto radarų nepavyko prijungti prie jūrų pajėgų valdymo centro.
4.