Lietuvos kariuomenes strateginis valdymas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos kariuomenes strateginis valdymas

TURINYS

ĮŽANGA…………………………………………………… 3psl.

TEORINĖ DALIS………………………………………….. 3psl.

ANALYTINĖ DALIS……………………………………… 14psl.

PROJEKTINĖ DALIS……………………………………… 21psl

IŠVADOS…………………………………………………… 22psl.

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………… 23psl.

LIETUVOS KARIUOMENES SAUGUMO STRATEGIJA

1. ĮŽANGA

Lietuvos kariuomenės aplinka tebesiformuoja, joje vyksta dideli pokyčiai, tačiau išlieka potencialių tradicinio pobūdžio grėsmių šaltinių, taip pat atsiranda naujų grėsmių ir iššūkių. Todėl Lietuva pagal savo išgales siekia sukurti efektyvią kariuomenę, kuri galėtų atsakyti į šių dienų grėsmes ir būtų pasirengusi ateities iššūkiams. Karinės gynybos strategijos paskirtis – numatyti, kaip Lietuvos kariuomenė bus parengta atsakyti į grėsmes ir iššūkius valstybės saugumui bei prisidėti prie tarptautinės taikos palaikymo. Strategija apibrėžia, kokiu būdu karinė jėga gali būti naudojama ginant visuomenės puoselėjamas vertybes ir nacionalinius interesus.

Lietuvos kariuomenė yra neatskiriama demokratinės pilietinės visuomenės dalis ir tautos valstybingumo stiprinimo dalyvė. Todėl pagrindinis kariuomenės uždavinys taikos metu – reikalingų pajėgų parengimas tautos ir valstybės karinei gynybai užpuolimo atveju.

Kariuomenės parengimą sąlygoja Lietuvos gynybos uždaviniai ir būdai, taip pat tarptautinės taikos palaikymo uždaviniai. Vienas iš karinės gynybos strategijos tikslų – apibrėžti XXI amžiaus pradžios Lietuvos kariuomenės plėtros kryptis ir prioritetus. Kitas šio dokumento tikslas – atskleisti Lietuvos visuomenei kariuomenės uždavinius ir jos vaidmenį užtikrinant karinį krašto saugumą.

Lietuvos karinės gynybos strategija grindžiama Konstitucijos normomis, Nacionalinio saugumo pagrindų bei Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymų nuostatomis, kurios sudaro pamatą gynybos sistemos plėtrai bei nacionalinio saugumo tikslams įgyvendinti karinės gynybos srityje.

Lietuva siekia įstoti į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, todėl Lietuvos karinės gynybos strategijoje atsispindi ir NATO strategijoje numatyti tikslai bei strateginiai uždaviniai. Susiklosčiusi dabartinė situacija verčia keisti arba bent per naują priimta strateginius veiklos planus ir kiekvienas KAM daliniui, nors jei ir jų strateginis planavimas yra atliekamas aukštesnės vadovybės.

2. TEORINĖ DALIS

Strateginis valdymas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo turimą potencialą. Kaip strateginio valdymo proceso rezultatas parengiama ir įgyvendinama strategija- sprendimų visuma, apibrėžianti organizacijos svarbiausius ateities tikslus ir planus, bei priemones tiems tikslams pasiekti. Strategija siejam su organizacija, kuri plačiąja prasme suvokiama kaip žmones bendrai veiklai jungianti sistema , turinti savo funkcionavimo tikslus ir priemones tiems tikslams pasiekti.

Skiriamos trys strateginio valdymo stadijos:

• Strateginė analizė, apimanti retrospektyvinio periodo organizacijos išorinės aplinkos ir išteklių analizę ir prognozavimą perspektyviniams periodui.

• Strategijos kūrimas, apimantis organizacijos strateginės tikslinės orientacijos apibrėžimą, strateginių sprendimų ir alternatyvų parengimą, jų įvertinimą ir galutinių strateginių sprendimų parinkimą.

• Strategijos įgyvendinimas, apimantis užduočių vykdytojams rengimą, resursų paskirstymą ir biudžetinį planavimą, apskaitos ir kontrolės procedūras.

Strateginė analizė

Aplinkos analizė

Vienas iš svarbiausių strateginio valdymo momentų, užfiksuotų jau šio sąvokos apibrėžime, yra jo traktavimas kaip proceso, kuriuo remiantis organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių. Todėl strateginio proceso organizacijoje svarbi grandis yra išorinės aplinkos analizė.

Formaliai organizacijos išorinę aplinką galima nagrinėti plačia ir siaurąją reikšme. Plačiąja reikšme galime laikyti, kad organizacijos išorinei aplinkai priklauso visi išoriniai objektai, t.y. visas išorinis pasaulis. Tačiau toks pernelyg platus organizacijos išorės aplinkos traktavimas būtų neproduktyvus. Siaurąja reikšme išorinę aplinką sudaro tie išoriniai objektai, kurie stipriai veikia organizacijos veiklą ir jos rezultatus. Ši toks išorinės aplinkos traktavimas leidžia strateginėje analizėje nuo visų išorinių veiksnių, kurie arba apskritai neturi jokio įtakos organizacijos veiklai, arba ta įtaka yra tiek nereikšminga, kad į ją galima neatsižvelgti.

Išorinės aplinkos išskyrimas- tai pačiai organizacijai yra sąlyginis ta prasme, kad priklauso nuo nagrinėjamos problemos. Šioje knygoje organizacijos išorinė aplinka yra nagrinėjama strategijos kūrimo ir jos įgyvendinimo aspektu. Todėl į ją įtraukiami tik tie objektai ir veiksniai, kurie smarkiai veikia strateginius organizacijos sprendimus. Visiškai kitokia bus organizacijos veiklos operatyvinės problemos. Visur toliau šioje
knygoje terminus „išorinė aplinka“ ir „aplinka“ reikia suprasti siaurąja reikšme ir tik kaip strateginio valdymo problematikos dalyką.

Skiriami du organizacijos išorinės aplinkos lygiai:

 Makroaplinka- veiksniai ir jėgos, kurie lemia visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Jai priklauso politiniai ir teisiniai, ekonominiai , socialiniai ir kultūriniai bei technologiniai aspektai.

 Šakinė aplinka- veiksniai ir jėgos, kurie būdingi konkrečia ekonomikos šakai, kurioje veikia organizacija. Šakinė aplinka apima konkurentus, tiekėjus, klientus ir kitus rinkos komponentus ir veiksnius.

 Analizuojant organizacijos aplinką skiriamos šios tyrimo sritys:

 Aplinkos dinamikos analizė

 PEST analizė

 Svarbiausi sėkmės veiksniai

 Rinkos sąlygų analizė

 Konkurentų analizė

 Klientų analizė

Makroaplinkos analizė

Makroaplinkos analizę strateginėje aplinkoje paprastai imta vadinti PEST (politiniai-teisniai, ekonominiai- strateginiai, socialiniai-kultūriniai, technologiniai veiksniai) analize. PEST analizės technika nėra specialiai aprašyta strateginio valdymo dalyke, kaip atskiras tikslių ir tobulų įrankių rinkinys dalykinėje strateginio valdymo srities literatūroje paprastai apsiribojama tik kontroliniu sąrašu temų, kuriuos kiekvienu minėtu makroaplinkos aspektu, papildytu neplačiu komentaru. Suprantama, kad apie pačius analizės ir prognozavimo metodus, bei jų panaudojimą konkrečiose probleminėse srityse galima išsamiau

Politinis- teisinis aspektas:

 Tarptautinė politinė situacija. Ji svarbi organizacijoms, eksportuojančioms savo produkciją ir žaliavas bei komplektuojančius gaminius, turinčioms savo filialus užsienyje arba bendras įmones su užsienio kompanijomis, kitaip dalyvaujančiomis pasaulinėje rinkoje. Politiniai ir ekonominiai santykiai su užsienio šalimis, sutartys tarp valstybių dėl ekonominio bendradarbiavimo, prekybos investicijų, tranzito ir t.t. gali tiesiogiai ir netiesiogiai daryti įtaką organizacijos veiklai.

 Vidinė politinė šalie situacija. Svarbu įvertinti skirtingų politinių partijų programines nuostatas, turinčias sąsajų su organizacijos veikla. Esant ryškiems šių nuostatų skirtumams, organizacijos strategijų įgyvendinimą gali paveikti rinkimų į šalies parlamentą rezultatai, nauja valstybės sudėtis ir pan.

 Santykiai su šalies valdžios institucijomis. Didžiausią įtaką šiuo aspektu jaučia tos organizacijos, kurių kapitale dalyvauja valstybė ir savivaldybės. Jų strateginiai sprendimai priklauso nuo vidaus ir bendravalstybinių sprendimų derinimo ir aprobavimo tvarkos. Kur kas mažesnę įtaką vyriausybiniai organai ir savivaldybės privataus kapitalo įmonėms. Tačiau tokia įtaka strateginiams sprendimams gali būti netiesioginė, pavyzdžiui galimybė gauti daugiau naudingus valstybinius užsakymus.

 Teisinis reglamentavimas. Visų organizacijų veiklą tiesiogiai ir netiesiogiai veikia atskiri teisės aktai ir ištisi įstatymai, reglamentuojantys bendras organizacijų darbo sąlygas, mokesčius ir pan. Svarbu įvertinti galimus šių normų pokyčius šakai integruojantis į Europos Sąjungą ir kitas tarptautines struktūras.

 Ekonominis segmentas:

 Ekonominis augimas. Šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempai, galimi jame struktūriniai poslinkiai, augimo cikliškumas daro įvairią įtaką organizacijos veiklai. Pavyzdžiui nuosmukio metais, pablogėja produkcijos realizavimo galimybės, bet gali atsirasti papildomų galimybių sumažinti gamybos sąnaudas. Ekonominio pakilimo stadijoje gali išryškėti priešingos tendencijos. Organizacijos strateginiai sprendimai negali būti vienodi ekonominio augimo ir smukimo metais.

 Infliacija. Situacijos šioje srityje analizė ypatingai svarbi toms organizacijoms, kurių veiklos rodikliai jautriai reaguoja į kainų svyravimus. Paprastai infliacijos įtaką daugiau ar mažiau patiria visos organizacijos.

 Užimtumas. Situacija darbo rinkoje, bedarbystės lygio ir jos struktūros, bei dinamikos analizė yra labai svarbi toms įmonėms, kurių veikla susijusi su labai didelėmis darbo jėgos sąnaudomis.

 Palūkanų normos. Pastarųjų lygis riboja ir išplečia strateginių projektų finansavimo skolintu kapitalo pagrindu galimybes. Palūkanų normų įtaką strateginiams sprendimams jaučia beveik visos organizacijos. Tačiau pradedančiai arba labiau plečiančiai savo veiklą organizacijai palūkanų normų aukštas lygis yra svarbiausias strategijos realizavimą ribojantis veiksnys.

 Valiutų kursų svyravimas. Visuotinai žinomas ekonominis dėsningumas, kad nacionalinės valiutos kurso augimas užsienio valiutų kursų atžvilgiu yra palankus importuotojams ir nepalankus eksportuotojams. Todėl ir eksportuojančios ir importuojančios organizacijos privalo stebėti ir prognozuoti situaciją valiutų rinkoje.

 Investicijų klimatas. Kompanijos didelę dalį finansinių išteklių strateginiams projektams akumuliuoja platindamos akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Situacija kapitalo rinkoje atspindi bendrą investicijų klimatą, kuris gali būti palankus strategijos įgyvendinimui arba nepalankus.

 Gamybos veiksnių kainos. Ne visi dalybos veiksniai vienodai svarbūs visoms organizacijoms. Vienoms iš jų reikšmingos yra žaliavų ir kitų materialinių dalykų kainos. Kitoms
didelė dalis išlaidų tenka infrastruktūros šakų (energetikos, transporto, telekomunikacijų) paslaugoms. Dalis organizacijų jautriai reaguoja į darbo jėgos kainos pokyčius.

 Socialinis – kultūrinis aspektas:

 Gyventojų galutinio vartojimo pokyčiai. Atrodytų, kad tokiems pokyčiams ypatingai jautrūs yra tik galutinio vartojimo produktų ir paslaugų gamintojai. Tačiau galutinio gyventojų vartojimo augimas (arba mažėjimas ) padidina (sumažina) gamybinės paskirties produkciją ir paslaugų realizavimo galimybes jų vartotojams. Gyventojų galutinio vartojimo pokyčius lemia įvairūs veiksniai: demografiniai pokyčiai, gyventojų pajamų augimas ir pasiskirstymas, žmonių požiūris į darbą ir į laisvalaikį, gyvensenos pokyčiai, kultūrinių vertybių pokyčiai ir t.t. gyventojų vartojimo kitimas įtakoja vartojimo prekių gamybos ir importo apimtis ir struktūrą, technologinės įrangos gamybos ir importo apimtis ir struktūrą.

 Gamtosaugos problemos. Tai labai svarbu įmonėms, , kurių esama ar būsima veikla yra susijusi su gamtą teršiančiomis technologijomis. Visuomenės požiūris į ekologines problemas sparčiai keičiasi ir plėtojasi visuomenės kovos už švarią aplinką formos. Visa tai labai apsunkina pačią pradžią veiklos, susijusios su ekologinėmis problemomis. Be to, vis didėjančių gamtosaugos reikalavimų ir standartų užtikrinimas reikalauja kruopštaus technologijų pasirinkimo ir susijęs su didesnėmis gamybos išlaidomis.

 Švietimas. Ši sritis strateginiu požiūriu yra svarbi vien dėl to, kad beveik visų organizacijų sėkmę lemia bendras gyventojų išsilavinimo lygis. Juk šis veiksnys turi didelę įtaką gyventojų galutinio vartojimo vartojimo pokyčiams. Išplėtota švietimo sistema, be to garantuoja visoms organizacijoms galimybę apsirūpinti aukštos kvalifikacijos specialistais. Todėl strateginėje analizėje neužtenka vien apsiriboti siauromis apsirūpinimo specialistais tik savoje organizacijoje problemomis.

 Sveikatos apsauga. Ir švietimo, ir sveikatos apsaugos srityje strateginė analizė neturi apsiriboti vien tik siauromis sveikatai kenksmingų darbo sąlygų eliminavimo ir normatyvinių sveikatingumo reikalavimų užtikrinimo problemomis pačioje organizacijoje. Bendras sveikatos lygis šalyje taip pat gali veikti gyventojų galutinio vartojimo pokyčius, o kartu ir nemažos dalies įmonių veiklos rezultatus.

 Kultūra. Kiekvienos konkrečios organizacijos vidaus kultūra yra svarbus jos strategijos kūrimo ir įgyvendinimo veiksnys. organizacijos kultūrą sąlygoja įvairūs veiksniai, tarp jų ir bendras šalies ir net pasaulinis fonas. Šalies bendrasis kultūros lygis lygiai taip pat,kaip ir švietimas bei sveikatos apsauga, gali paveikti ir organizacijų veiklos rezultatus.

 Technologinis aspektas.

 Valstybės technologijų politika. Konkrečių įmonių technologijų plėtojimo ir atnaujinimo platesnes galimybes garantuoja ir tinkama valstybės technologijų srities politika. Ši analizės sritis ypatingai svarbi toms organizacijoms, kurių veikla susijusi su aukštosiomis technologijomis. Šiuo aspektu analizuojama, kokiu mastu ir kokiose srityse valstybė remia fundamentalius ir taikomuosius tyrimus , projektavimo ir konstravimo veiklą, kaip valstybė skatina įmonių dalyvavimą tokių tyrimų dalyvavimą tokių tyrimų finansavime. Taip pat svarbus bendras valstybės požiūris į krašto bendrąją konkurencinę galią pasaulinėje rinkoje technologiniu atžvilgiu. Valstybė gali naudoti įvairius skatinimo būdus, siekdama, kad šalis išlaikytų, arba užimtų pirmaujančias pozicijas tam tikrų technologijų srityje.

 Naujos technologinės galimybės. Technologijoms tenka svarbus vaidmuo palaikant organizacijos ilgalaikius konkurencinius pranašumus rinkoje. Šiuo aspektu strateginė analizė turi identifikuoti naujas mokslinių tyrimų iniciatyvas, kurios gali sudaryti prielaidas naujam produktų ir jų gamybos technologijų šuoliui. Svarbu įvertinti konkurentų mokslinių yrimų ir jų finansavimo ir jų laimėjimų panaudojimą savo strateginėje veikloje. Reikia analizuoti naujų technologinių procesų plitimo bei atsinaujinimo tempą. Analizuojant technologines galimybes nepakanka atsiriboti vien siauromis tendencijomis vienoje, konkrečioje, tiesiogiai susijusioje su organizacija veikoje, šakoje. Verta analizuoti tendencijas , kurios klostosi gretimose veikos sferose, galinčiose turėti įtakos organizacijos veiklai ateityje. Todėl technologijų strateginė analizė apima ne tik šakinę aplinką, bet ir makroaplinką.

 PEST analizė organizacijoje, kuri veiklą plėtoja už savo šalies ribų, neapsiriboja vien savo šalies nacionaliniu lygmeniu. Beveik viso minėtos temos turi būti analizuojama ir tų šalių atžvilgiu, su kuriomis organizacija susieta investiciniais, eksporto ir importo bei kitais tarptautiniais ekonominiais ryšiais . Šiuo atveju analizė tampa kur kas sudėtingesnė, nes susiduriama su žymiai didesnio neapibrėžtumo laipsnio situacijomis.

 Žinant krašto apsaugos sistemos išskirtingumą kitų valstybės veiklos sričių atžvilgiu,PEST analizė yra palankiausia analizuoti makroaplinką, kadangi krašto apsaugai aktualūs yra visi čia nagrinėjami: politiniai- teisiniai, ekonominiai, socialiniai-kultūriniai, bei technologiniai aspektai. Iš šių keturių nagrinėjamų aspektų negalima
išskirti vieno svarbiausio, nes tokiai organizacijai kaip krašto apsauga visi jie vienodai yra svarbūs. Tai lemia krašto apsaugos, kaip prioritetinės ne tik pastaruoju metu bet ir apskritai bet kurioje valstybėje bet kuriuo metu organizacijos ypatumai, taip pat jos veiklos plotis: krašto apsauga yra įtakojama labai daug veiksnių, kuriems išanalizuoti palankiausia yra būtent šis analizinis modelis.

Šakos analizė

Minėta PEST analizė labiau tinka organizacijų makroaplinkai tirti, šakos analizei labiau taikytina būtų „Porterio penkių jėgų modelis“, rinkos sąlygų, konkurentų, klientų ar svarbiausių sėkmės veiksnių analizės.

Kadangi strategija siejama su organizacija kaip vientisa sistema, strateginės analizės procese turi būti tiriamos visos organizacijos dalys ir svarbiausia jos riboti ištekliai. Kapitalo ir darbo laiko ištekliai yra visuomet riboti, todėl jų panaudojimą tikslinga koncentruoti į tas naudingas ir organizacijos sritis, kurios yra svariausios užtikrinant tai, kas organizacijoje yra laikoma sėkme. Norint atsakyti į šį klausimą, ar organizacijai konkretus veiksnys yra svarbiausias, jį reikia nagrinėti taip pat organizacijos misijos ir tikslų kontekste. Todėl svarstant svarbiausius sėkmės veiksnius, lygiagrečiai reikėtų nagrinėti organizacijos misiją, viziją ir tikslus. Taigi, organizacijos svarbiausių sėkmės veiksnių nustatymo užduotis yra gana sudėtinga. Nustatant juos, analizuojama trys pagrindinės sritys:

• Klientai;

• Konkurencija;

• Organizacija;

Klientų aspektas- veiksniai, kai sėkmę organizacijai atneša jos klientai, realizuodami savo pačių interesus. Sustatant tokio tipo veiksnius siekiama į savo organizaciją pažvelgti klientų akimis, analizuojant gaminamų produktų kokybę, kainas papildomą aptarnavimą ir pan.

Konkurencijos aspektas- veiksniai, kuriais organizacijai sėkmę atneša konkurentai savo galimybėmis, ypatybėmis, veiksmais ir panašiu aspektu siekiama į savo organizaciją pažvelgti konkurentų akimis. Darant palyginamąją analizę išryškinami dalykai, padedantys organizacijai sėkmingai kovoti su tradiciniais ir potencialiais klientais.

Kadangi krašto apsauga- specifinė organizacija vadybiniu ir strateginiu atžvilgiu, šie du tyrinėjami aspektai jai neturi daug reikšmės: tai yra monopolinė (galima vadinti taip organizacija). Klientai (Lietuvos Respublikos gyventojai) jos veiklai ypatingos reikšmės sėkmės atžvilgiu neturi, kadangi jos veikla priklauso nuo įstatymų ir kitų teisinių aktų, kurie numato ir jos išskirtinumą ir nepakeičiamumą valstybėje, taip užkirsdami kelią konkurencijai su kitomis institucijomis (Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiais daliniais), kurios turi kitas joms specifines užduotis. Todėl nagrinėjant krašto apsaugos, kaip šakos analizę pagrindinis aspektas išlieka pačios organizacijos analizė.

Organizacijos analizė-jų pagrindinis aspektas- veiksniai, kai organizacijai sėkmę atneša pačios organizacijos išteklinis potencialas ir jos ypatumai. Šiuo aspektu iškeliami svarbiausi klausimai:

 Kaip apibūdinsime šaką?

 Šakos struktūra.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2546 žodžiai iš 8486 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.