Karinės jūrų pajėgų atkūrimas Lietuvoje
1990m. balandžio 25d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas prie Lietuvos Vyriausybės, pradėjo kurtis ir pati kariuomenė. Valstybės sienos apsauga jūroje ir karinio jūrų laivyno kūrimasis taip pat neliko užmirštas. Prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m. birželio 6d. buvo suformuota Ekspertų taryba, kuriai vadovavo tuometinis Krašto apsaugos departamento prie LRV generalinis direktorius Audrius Butkevičius. Tarybai buvo iškelti tokie uždaviniai: karo laivyno ir pasienio specialistų paieška, pakrančių apsaugos pajėgų pagrindinių struktūrų, etatų, laivų diviziono, projektų sudarymas, karo laivyno vėliavos ir jūrininkų uniformos eskizų paruošimas, karo objektų perėmimas iš TSRS kariuomenės. Praėjo geras pusmetis, kol dokumentacija, struktūra ir technika buvo parengti. 1992m. vasario 7d. suorganizuota pasienio kontrolės tarnyba mažųjų laivų prieplaukoje ir Klaipėdos uosto akvatorijoje. Tądien į pirmąjį budėjimą uoste stojo patrulinis kateris ,,Vytis-1”.
1992m. birželio 16d. atsirado ir pirmasis laivas – gelbėjimo laivas ,,Vėtra”.
1992m. liepos 4d. KAM 1992m. birželio 29d. įsakymu Nr. 465, atskirajam laivų divizionui įteiktos Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliavos. Tai Lietuvos karinio laivyno atkūrimo data.
1992m. rugsėjo 29d. KAM įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties atskirąjį laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. Nuo tada Lietuvos karinis laivynas tapo savarankiška Lietuvos gynybine ląstele.
Nuo 1999m. balandžio 28d. krašto apsaugos ministro įsakymu Karinėms jūrų pajėgoms vadovauja jūrų kapitonas Kęstutis Macijauskas.
Karinių jūrų pajėgų funkcijos:
• teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba;
• pakrančių ir laivybos apsauga;
• šalies vandenų prieigų, Klaipėdos uosto apsauga ir gynyba;
• laivų konvojavimas;
• evakuacijos ir gelbėjimo darbai;
• minų aptikimas ir neutralizavimas;
• paieškos ir gelbėjimo bei kitų specialiųjų užduočių vykdymas.
Karo medicinos tarnyba
1991m. vasario 22d. buvo atkurta Karo medicinos tarnyba. Karo medicinos tarnyba yra besiformuojanti Lietuvos kariuomenės dalis. Tik 1999m. ji buvo integruota į kariuomenę, todėl šiuo metu pagrindinis jos tikslas yra sukurti sistemą, kurios atskiri vienetai ir personalas galėtų užtikrinti kariams medicininę pagalbą karinių operacijų metu taikos palaikymo misijose ir civiliams stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Karo medicinos tarnyba taip pat rūpinasi karo medikų rengimu ir mokymu, karių sveikatos priežiūra.
Karo medicinos tarnyba personalui pirmiausia rengia paramedikus. Tai neturintys medicininio išsilavinimo žmonės – kariai, mokantys suteikti pirmąją pagalbą ekstremaliose situacijose, išmanantys apie sužeistųjų transportavimą ir rūšiavimą, evakuaciją ir pan. Šiuo metu rengiami tik I lygio paramedikai. Planuojama rengti ir II lygio, bet dar nepatvirtinta medicinos bataliono struktūra, todėl neaišku, kur turėtų dirbti II lygio paramedikai.
Taip pat yra rengiami karo medicinos gydytojų kursai, kuriuos baigia civiliai, turintys specialų medicininį išsilavinimą. Šie kursai trunka beveik tris mėnesius. Gydytojai taip pat rengiami darbui ekstremaliomis situacijomis – jie mokomi planuoti, organizuoti ir suteikti medicininę pagalbą karinių operacijų metu, stichinių nelaimių, katastrofų atvejais.
Karo medicinos gydytojo padėjėjo kursus lanko medicinos seserys. Dabar jos vadinamos bendros praktikos slaugytojomis. Visų kursų tikslas yra parengti medikus darbui ekstremaliomis sąlygomis.
Šiemet yra ketinama pradėti rengti pirmosios pagalbos bei šaulių gelbėtojų instruktorius, kurie paskui galėtų rengti kursus kitiems. Iki šiol pirmosios pagalbos kursus kariams veda Karo medicinos tarnybos gydytojai, tačiau jie tam nėra specialiai paruošti. O kariuomenėje kiekvienas karys turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą.
Karo medicinos gydytoju gali tapti kiekvienas gydytojas. Karo medicinos gydytojo kursas taip pat yra dėstomas Kauno medicinos universiteto studentams. Tai vadinamoji vadų rengimo programa. Studentai išklauso bazinį kario kursą, karo medicinos gydytojo kursą ir baigę universitetą gali tapti arba atsargos rezervo karo gydytojas, arba eiti į profesinę karo tarnybą.
Jei kokios nors specializacijos gydytojų trūksta, paprastai yra skelbiamas konkursas. Atrinkti medikai išklauso bazinį kario ir karo medicinos gydytojo kursus. Po šių kursų jiems suteikiamas karininko laipsnis ir jie jau gali tarnauti profesinėje karo tarnyboje kaip karo medicinos gydytojai.
Labiausiai šiuo metu trūksta psichiatrų. Jie dažniausiai dirba karinėje medicinos ekspertizės komisijoje ir regioninėse karinės medicinos komisijose, kurios tikrina bendrą šauktinių sveikatos būklę. Taip pat trūksta bendros praktikos gydytojų. Šias problemas stengiamasi spręsti kartu su Kauno medicinos universitetu.
Karo medicinos tarnyba yra atsakinga ir už karių sveikatos priežiūra. Jie rūpinasi atliekančių privalomą karo tarnybą karių sveikata. Profesionalios tarnybos kariai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Jų, kaip ir visų piliečių, sveikata rūpinasi
civilinės medicinos įstaigos. Šauktinių gydymą apmoka KAM. Karo medicinos tarnyba užtikrina pirmo lygio sveikatos priežiūrą. KM tarnyba turi tik dvi antro lygio sveikatos priežiūros įstaigas: karo medicinos centrą Kaune ir karių reabilitacijos centrą Druskininkuose. Visas kitas, aukštesnio lygio paslaugas, mūsų kariams suteikia civilinės medicinos įstaigos.
Karo medicinos tarnyba plėtoja mokslinį darbą. Mokslinis šios tarnybos darbas yra nukreiptas į karių sveikatos priežiūros gerinimą. Kauno karo medicinos centro gydytojai bendradarbiauja su civilinėmis mokymo ir gydymo įstaigomis, rengia bendrus seminarus, paskaitas, dirba bendrus mokslinius-tiriamuosius darbus, rengia ir įgyvendina projektus.Neseniai Vytauto Didžiojo universiteto prof. hab. dr. Algirdas Goštautas pristatė savo darbą, kuris skirtas šauktinių karių psichologinio tyrimo ir testavimo metodams. Psichologinės karių problemos sudaro didelę dalį visų susirgimų kariuomenėje. Net 70 procentų visų atleidžiamų iš karinės tarnybos jaunuolių yra atleidžiami dėl psichikos sutrikimų, psichologinių problemų. Todėl KM tarnyba siekia sugriežtinti šauktinių atranką, pritaikydami naujus testavimo metodus. Kartu su Kūno kultūros universitetu parengta ir šiemet bus pradėta taikyti karių fizinio pasirengimo nustatymo ir fizinio rengimo metodiką. Jaunuoliai dažnai yra silpni fiziškai ir dideli krūviai tik patekus į kariuomenę turi neigiamos įtakos ne tik bendrai fizinei, bet ir psichinei jaunuolio sveikatai.Dabar yra siekiama sukurti metodiką, kuri leistų tiksliai įvertinti šauktinio fizinę būklę. Pagal gautus duomenis būtų galima sukurti fizinio rengimo sistemą, pagal kurią šauktiniai palaipsniui pasiektų kariui reikalingą fizinį pasirengimą. Vienas danų gydytojas tiksliai pastebėjo, jog raumenų, kaulų, kremzlių ir kitų audinių augimas nuo vadų įsakymų ir norų, deja, negreitėja. Stengiamasi, kad moksliniai tyrimai būtų naudingi Lietuvos kariuomenei.