Lietuvos – lenkjos santykiai 1918-1994
5 (100%) 1 vote

Lietuvos – lenkjos santykiai 1918-1994

Turinys

Turinys…………………………………………………………………………………………………………..2

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………….3

Dėstymas

Lietuvos – Lenkijos padėtis 1918 – 1920 m. ir jų tarpusavio konfliktiškumo motyvai………………4

Tautų sąjungos ir Antantės pozicija dėl Lietuvos prijungimo prie Lenkijos…………………………….6

Lietuvos – Lenkijos santykių atšalimo ir tarpusavio izoliacijos politika…………………………………7

Lietuvos – Lenkijos santykių gerėjimas nuo 1989m……………………………………………………..9

Išvados…………………………………………………………………………………………………………11

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………….12

Įvadas

Lietuva yra Pabaltijo valstybė. Taip pat ji viena iš mažesniųjų Europos valstybių.Ir savaimei aišku, kad tai labai turėjo įtakos Lietuvos politiniam gyvenimui. Lietuva, kaip jau žinome, yra seno konflikto tarp Rytų ir vakarų zona, patyrusi stiprią svetimų kultūrų ir interesų įtaką. Į tai Lietuva visada turėjo atsižvelgti ir laviruoti šioje situacijoje. Viena iš šalių, į kurią atsižvelgdama Lietuva turėjo gyventi prie Sovietų Rusijos ir Vokietijos , buvo Lenkija.

Su šia šalimi mūsų valstybę siejo daugiau kaip 400m. trukusi unija (1386 – 1795 m.). Lietuviškos Jogailaičių dinastijos valdymas buvo Lenkijos istorijos aukso amžius, o unija su Lietuva – ašis, apie kurią sukosi visa Lenkijos istorija. Jungtinėje Lenkijos ir Lietuvos Valstybėje dominavo lenkų kultūra. Naujaisiais amžiais Lietuvos diduomenė sulenkėjo, nors lietuviai savęs laikyti nenustojo ir saugojo Lietuvos valstybinį savarankiškumą. Tuo tarpu lenkai Lietuvą laikė Lenkijos provincija ir visada siekė palaužti lietuvišką separatizmą. Šios idėjos egzistavo ilgai. Lietuvių tautinis atgimimas ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1918 m. lenkams ir daugeliui sulenkėjusių Lietuvos bajorų buvo nesuprantamas reiškinys, jie jį pasitiko priešingai ir agresyviai.

Taigi, manau svarbu aptarti kaip toliau klostėsi Lietuvos santykiai su Lenkija.

Darbo tikslas: atskleisti Lietuvos – Lenkijos santykius 1918 – 1994 m.,

Darbo uždaviniai: nusakyti abiejų valstybių istorinę padėtį 1918 – 1920 m. ir jų konfliktiškumo motyvus, apibūdinti TS ir Antantės poziciją dėl Lietuvos prijungimo prie Lenkijos, atskleisti Vilniaus krašto užgrobimą situaciją. Taip pat parodysiu Lenkijos – Lietuvos santykių atšalimo ir tarpusavio izoliacijos politiką ir kaip klostėsi santykiai su Lietuva po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Dėstymas

Lietuvos – Lenkijos padėtis 1918 – 1920 m. ir jų tarpusavio konfliktiškumo motyvai (Vilniaus krašto užgrobimas)

1918 02 16 buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, skelbęs, kad Lietuva bus kuriama demokratiniais pagrindais su sostine Vilniumi. Buvo deklaruojama atsiribojimas nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis ir, kad Lietuvos valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis privalo nustatyti demokratiniu būdu išrinktas Steigiamasis Seimas. Vienas iš šios deklaracijos padarinių buvo tas, kad jis padėjo apginti kraštą nuo aneksinių Lenkijos kėslų.

Tuomet pasaulyje dar tebesitęsė Pirmasis Pasaulinis karas, ir Lietuva turėjo pagal Brastos taikos sutartį atitekti Vokietijai, bet Vokietijai pralaimint (lapkričio mėnesį) šie planai nebuvo įgyvendinti, tuo labiau, kad Lietuvos Nepriklausomybę buvo pripažinusi( gruodžio aktą). Lietuvoje buvo sudaryta vyriausybė. Lietuva ėmė siųsti savo diplomatinius atstovus į Europos valstybių sostines, bet į tarptautinę areną dėl lenkų propagandos Lietuva buvo suprasta kaip nepatikima ir laikina valstybė. Buvo bandyta panaudoti Versalio taikos derybas Lietuvos tarptautiniam pripažinimui, bet rimtų laimėjimų nepasiekė.

Prasidėjo Nepriklausomybės kovos. Pirmieji Lietuvą puolė bolševikų būriai, buvo užimtas Vilnius. Lietuvai padėjo apsiginkluoti Vakarų šalys, o taip pat ir vokiečių karių pagalba.

1918 12 19 buvo pasiūlyta Lietuvai Lenkijos vyriausybės parama kariauti su bolševikų būriais. Iš lietuvių pusės buvo užsimenama apie nuolatinius santykius. Pagalbos buvo atsisakyta, bet Lenkija vis tiek sudarė Lietuvos valdymo komisiją. LR vyriausybė pareiškė nuostabą, kad lenkų Vyriausybė negerbia kaimyninės tautos teisių, nors pati ką tik buvo panašioje padėtyje.1918 12 31 buvo pareikštas protestas prieš Lenkijos grobikiškus veiksmus. [ 5, p. 20].

Sėkmingai buvo sutriuškinti ir bermontininkų būriai. Ir tretieji veikėjai Nepriklausomybės kovose buvo lenkai. Dar prieš prasidedant Lietuvo s irLenkijos konfliktui 1918 12 18 Lenkijoje gyvenantys lietuviai davė užklausą J. Pilsudskiui, kurioje buvo išreikštas susirūpinimas dėl sklindančių gandų apie ketinimą pasiųsti į Lietuvą ginkluotas pajėgas. Buvo siekta gerų tarpvalstybinių santykių. Bet atsakymo esmė buvo tokia, kad Lenkija pripažįsta Lietuvą tik tose ribose, kur gyvena lietuviai. ,,Vokiečių remiamas lietuvių
imperializmas turi liautis, nes jis neturi jokių sėkmės šansų“ [ 5, p. 18].

Konfliktą su Lenkija įtakojo ir tai, kad Vilniaus krašte gyveno daug lenkų. Lenkai Vilniaus kraštą suvokė atskirai nuo visos Lietuvos ir todėl reikalavo jį prijungti prie Lenkijos, kuri siekė atkurti valstybę su XVII a vid. Sienomis, tačiau be atskiros LDK. Paradoksalu, bet Vilniuje gyventojų daugumą turėjo žydai. Vilnių Lietuvai atiduoti Lenkija visiškai nesiruošė. Tarp lenkų ir lietuvių prasidėjo karinis konfliktas.

Reikia paminėti, kad sukūrus naujus Lietuvos valstybės pamatus, pasikeitus vyriausybei, priimta antroji laikinoji konstitucija. Tai pamačiusi Lenkija pradėjo organizuoti perversmą Lietuvoje. Slapta karinė lenkų organizacija POW, Lenkijos remiama lėšomis ir koordinuojama iš užsienio, Kaune parengė karinio sukilimo planą. 1919 rugsėjo mėnesį buvo planuota nuversti teisėtą vyriausybę ir išvaikius Valstybės tarybą, turėjo būti sudaryta prolenkiška vyriausybė, kuriai išlaikyti turėjo padėti Lenkijos kariuomenė. Bet sąmokslas buvo atskleistas ir neįgyvendintas [ 6, p.20].

Jie 1919m. balandžio mėnesį puolė bolševikus ir užėmė Vilnių. Bet kova prieš bolševikus nebuvo apsiribota ir lenkai veržėsi gilyn į Lietuvos teritoriją. Lenkų ir lietuvių susirėmimus pavyko sulaikyti tik įsikišus Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai. 1918 06 18 buvo nustatyta demarkacinė linija tarp konfliktuojančių šalių. Ši linija dar buvo keista ne kartą. Trečiosios linijos susitarimu Lietuvai atiteko Vilnius ir Gardinas. Bolševikams puolant lenkus prie Vilniaus, lenkai geruoju pasitraukė už šios (Kurziono) linijos ir pripažino Lietuvą de facto. Tačiau Vilniaus link vykstančią Lietuvos kariuomenę Vievyje sustabdė lenkai, kurie sulaikė lietuvius tol, kol Vilnių užėmė bolševikai. Ir nepaisant 1920 07 12 sutarties su Lietuva Rusija Vilniaus neatidavė Lietuvai. Vėl buvo mėginta įgyvendinti bolševikų valdžia, bet Lietuvai pateikus ultimatumą 1920 08 26 Vilnius buvo gražintas Lietuvai. Vyriausybė persikėlus į Vilnių pradėjo derybas su lenkais dėl autonomijos suteikimo. Lenkams laimėjus prieš bolševikus, jie priartėjo Prie pietinių Lietuvos sienų, lietuviai gavo trauktis.

TS bandė taikyti valstybes. Bet lenkai nesutikę derėtis perėjo į masinį puolimą ir sutriuškinę lietuvius prie Suvalkų įsiveržė į Lietuvą. Tautų sąjunga sudariusi specialią komisiją pareikalavo 1920 09 26 Lenkijai nutraukti savo veiksmus. Buvo pasirašyta Suvalkų sutartis 1920 10 07, kuria Vilnius atiduotas Lietuvai. Tačiau, tuo konfliktas nesibaigia 1920 10 10 Vilnius buvo užgrobtas Želigovskio. Nenorėdamas tiesiogiai laužyti sutarties su Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis įgaliojo generolą Liucijaną Želigovskį užgrobti Vilnių prisidengiant tariamu maištu ir nepaklusimu Lenkijos vyriausybei. Šis žygis, Lietuvos politikų nenumatytas, sukėlė grėsmę Lietuvos egzistavimui. Užgrobęs Vilniaus kraštą L. Želigovskis sudarė lenkų valdomą vidurio Lietuvos valstybę ir Lenkijos remiamas pradėjo karą su Lietuva. Ties Širvintais ir Giedraičiais šis puolimas buvo sustabdytas ir Lietuva perėjo į puolimą.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1130 žodžiai iš 3442 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.