Asociacija “Lietuvos mediena“
LIETUVOS MEDIENOS PRAMONĖ
RAIDOS TENDENCIJOS
Mediena yra labai universali ir didesne dalimi vietinė žaliava. Tikėtina, kad jos ištekliai ateityje dar didės. Medienos produkciją gaminanti pramonė taip pat labai įvairi įmonių dydžiu, technologine įranga, produkcija ir jos paskirtimi. Čia pateikiamas šios pramonės apibūdinimas, sudarytas naudojantis oficialiosios statistikos šaltiniais, o taip pat įmonių informacija. Kartu pateikiami kai kurie dabartinės būklės ir ateities perspektyvų vertinimai.
1. MEDIENOS ŪKIS
Medienos produkcijos gamyba yra sena, tradicinė pramonės šaka. Ši veikla apima: miškų auginimą ir kirtimus, įvairių medienos medžiagų (pjautinės medienos, plokščių, faneros, plaušienos) ir daugelio rūšių galutinės produkcijos: statybinių medinių konstrukcijų, baldų, popieriaus, kartono, medinės taros ir kitų dirbinių gamybą. Visas tokios veiklos ciklas (kompleksas) dabar lietuviškai vadintinas medienos ūkiu (angl. Forest industry, vok. Holzwirtschaft). Medienos produkcijos gamyba gali būti įvairiai specializuota. Ta pati kompanija, firma, bendrovė ar net įmonė gali dalyvauti miškų kirtimo, medžiagų ir dirbinių gamybos veikloje ar specializuotis pagal atskirus technologinius procesus (pjovimas, obliavimas, klijavimas) arba galutinės produkcijos gamybai. Lietuvoje dabar turime iš viso jau kelis tūkstančius įvairiai specializuotų ir kombinuotų medienos produkcijos gamintojų. Vieni specializuojasi darbui (veiklai) vidaus rinkoje, kitos tiktai eksportui. Medienos ūkyje dabar sunaudojama apie 5 mln.m³ apvaliosios medienos, užimta per 50 tūkst. dirbančiųjų. Daugiau negu pusė visos Lietuvoje pagaminamos medienos produkcijos yra eksportuojama. Ši pramonė yra perspektyvi pirmiausia todėl, kad ji yra palyginti gerai istoriškai subalansuota tarp atskirų pošakių, aprūpinta vietiniais ir didėjančiais žaliavų ištekliais, jos produkcija yra vienodai paklausi, kaip vietinėje, taip ir užsienio rinkose. Tačiau medienos produkciją būtina nuolat tobulinti, kad ji būtų visapusiškai patraukli, o gamyba taip modernizuota, kad ji savo efektyvumu vienodai galėtų konkuruoti kaip vidaus taip ir užsienio rinkose.
ŽALIAVA
(miško produkcija) TARPINIAI PRODUKTAI
(medžiagos) GALUTINĖ PRODUKCIJA
(konstrukcijos ir gaminiai)
Apvalioji mediena
Pjautinė mediena
Fanera
Plokštės
Celiuliozė
Medienos masė
Baldai
Langai, durys
Mediniai pastatai
ir jų dalys
Grindų danga
Sodų ir daržų įranga
Degtukai
Popierius
Kartonas
Spaudiniai
Dėžės, statinės
Padėklai
BIOLOGINIS KURAS, TRĄŠOS
2. MIŠKAI IR MEDIENOS ŽALIAVŲ PASIŪLA
Miškai užima beveik trečdalį (30,26%) Lietuvos teritorijos. Daugiau negu trys ketvirtadaliai (~77%) jų yra eksploataciniai. Vienam Lietuvos gyventojui tenka 0,5 ha miško (Europoje vidutiniškai 0,28 ha). Spygliuočių miškų Lietuvoje yra 62% (Europos vidurkis 63,2%). Didžioji miškų dalis dabar dar yra valstybiniai. Juos administruoja Lietuvos aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įmonės. Dabar dalis anksčiau buvusių valstybinių miškų grąžinama buvusiems savininkams. Laukiama, kad iš viso bus privatizuota 46% visų miškų
Medienos kirtimai Lietuvos miškuose ženkliai didėjo po 1993 m. vėjovartų ir po to (1994-1996 m.m.) sekusios eglynų džiūties. Dabar jie vėl šiek tiek sumažėjo.
MEDIENOS KIRTIMAI, mln.m³
KIRSTA iš jos
Metai IŠ Valstybės miškuose Privačių miškų
VISO Valstybinės įmonės Privačios įmonės savininkai
1970 3,20 3,20 – –
1975 3,07 3,07 – –
1980 3,01 3,01 – –
1985 3,20 3,20 – –
1990 3,53 3,53 – –
1995 5,98 3,66 1,62 0,70
1996 5,54 3,86 0,91 0,77
1997 5,15 3,61 0,64 0,90
1998 4,88 3,43 0,66 0,79
1999 4,92 3,33 0,57 1,02
2000 5,30 3,33 0,60 1,41
APVALIOSIOS PADARINĖS MEDIENOS PASIŪLA, tūkst.m³
1990 1995 1997 1998 1999 2000
Pasiūla, iš viso
Gauta iš vietinių išteklių
Importas (+)
Pardavėjai:
Valstybinė miškų sistema,
tūkst.m³
%
Kiti kirtėjai ir
importuotojai, tūkst.m³
% 2369
1913
456
1913
81
456
19 4793
4778
15
2906
61
1887
39 4100
4000
100
2790
68
1310
32 3795
3709
86
2620
69
1175
31 3920
3841
79
2600
66
1320
34 4256
4196
60
2761
65
1495
35
Suvartojimas iš viso
eksportuota (-) 2369
74 4793
1769 4100
764 3795
786 3920
937 4256
1200
Liko vietiniam naudojimui 2369 3024 3336 3009 2983 3056
Lyginant su ankstesniais metais (iki 1990 m.) labai išaugo apvaliosios medienos eksportas ir sumažėjo importas. Blogai, kad dar didelę pagaminamos apvaliosios medienos dalį sudaro malkos (17%) ir ploni rąstai bei popiermedžiai (50%). Paklausių spygliuočių rąstų dalis palyginti maža (29%). Tikėtina, kad ateityje gaunamų medienos žaliavų struktūra gerės.
Apvaliosios medienos kainos vietinėje rinkoje 1997 ir 1998 m. pirmoje pusėje nežymiai didėjo, o 1998 m. antroje pusėje ir 1999-2000 m. buvo pastebima akivaizdi jų mažėjimo tendencija. Pirmos rūšies egliniai rąstai 2000 m. gruodžio mėn. buvo parduodami po 152 Lt/m3, pušiniai – po 194 Lt/m3. Nepageidautina, kad 1999 ir 2000 m. ėmė didėti spygliuočių pjautinių rąstų eksportas į Lenkiją, o viena iš svarbiausių problemų dar buvo blogas vietinių medienos pirkėjų mokumas,
didėjančios skolos už paimtą ir neapmokėtą medieną.
3. MEDIENOS PRAMONĖ
Produkciją iš medienos gamina specializuotos lentpjūvystės, plokščių, statybinių stalių gaminių, baldų, popieriaus pramonės ir kitų šakų įmonės, kur ši produkcija yra šalutinė. Parduotos produkcijos struktūroje gaminiai iš medienos 1999 m. sudarė apie 6% visos šalies pramonės produkcijos. Specializuotų šakos įmonių turime apie šimtą. Tos pačios įmonės dabar dažnai gamina medienos medžiagas ir gaminius, popieriaus produkciją. Įvairius medienos dirbinius dar gamina žemės ūkio, statybų, miškų ūkio ir kitų šakų įmonės.
Iš viso 2000 m. buvo registruota apie 700 bendrovių, kurios gamina vienokią ar kitokią produkciją iš medienos. Medienos kirtimais, jos vidaus bei užsienio prekyba, įvairių dirbinių gamyba dar verčiasi keli šimtai individualių įmonių. Dauguma šių įmonių kūrėsi ir savo veiklą pradėjo 1993-1995 m.m., kai buvo padidėjusi apvaliosios medienos pasiūla. Dabar tokių įmonių skaičius jau mažėja.
MEDIENOS PRAMONĖ 1999 M.
(be individualių įmonių)
Pošakiai Įmonių skaičius Dirbantieji Parduota produkcija
skaičius % mln.Lt %
Lentpjūvystė 218 5198 20,2 242,6 20,5
Fanera ir plokštės 24 2262 8,8 118,9 10,1
Statybiniai stalių gaminiai 139 3718 14,4 128,7 10,9
Medinė tara 21 402 1,6 12,8 1,1
Popieriaus produkcija 27 3656 14,2 238,4 20,2
Baldai 156 9169 35,6 405,1 34,3
Kita medienos produkcija 51 1357 5,2 34,3 2,9
636 25762 100,0 1180,8 100,0
Produkcijos pardavimai, skaičiuojant vertine išraiška pastaraisiais metais jau didėja. Tuo pat metu pardavimų dinamika medienos produkciją gaminančiose šakose pastaraisiais metais buvo geresnė negu visoje pramonėje.
Dauguma pramonės veiklos pasiekimų dabar vertinama lyginant juos su 1993 m. buvusiais. Visa Lietuvos pramonė 1998 m. dar nebuvo pasiekusi 1993 m. produkcijos pardavimų lygio. Medienos pramonė 1998 m. gruodžio mėn. jau pasiekė ir viršijo 1993 m. lygį – 104,6%, celiuliozės-popieriaus gamino 91,6%, o baldų – tik 60,4% 1993 m. buvusios produkcijos.
PARDUOTOS PRODUKCIJOS POKYČIAI
(%, lyginant su praėjusiais metais)
1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000
Visa pramonė -31,8 1,0 1,3 5,6 7,0 -9,9 7,0
Iš jos Medienos -32,9 -5,4 11,6 5,1 12,4 4,7 24,1
Popieriaus -1,5 15,0 -4,2 -7,3 -4,9 -7,9 19,6
Baldų -43,5 -18,6 -2,4 7,8 11,8 2,9 24,2
Parduodamos produkcijos pokyčių dinamika didele dalimi priklauso nuo rinkos ir ypač per pastaruosius metus susiformavusių eksporto aplinkybių. Pastarasis dabar jau didėja nežymiai dėl labai išaugusios Skandinavijos šalių konkurencijos, dėl mažėjančios medienos produkcijos paklausos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Vietinėje rinkoje medienos produkcijos paklausa dar palyginti maža, nors ir nežymiai, tačiau didėja. Pramonės darbą dar komplikuoja nesibaigiantys privatizacijos, turto perskirstymo procesai, nepalanki mokesčių sistema ir kitos aplinkybės, todėl nemažai įmonių 1997-1999 m. likvidavosi, daugelis jų dirbo nerentabiliai, privalėjo mažinti gamybą.
Žiūrint svarbiausios produkcijos gamybos sąrašą matyti, kad 2000 m. buvo akivaizdžiai sėkmingesni: išaugo visų pagrindinių produkcijos rūšių gamyba.
SVARBIAUSIA MEDIENOS PRODUKCIJA
Produkcija 1990 1995 1999 2000
Pjautinė mediena, tūkst.m3 776,0 1150,0 1150,0 1300,0
Fanera, tūkst.m3 21,6 14,5 31,5 37,6
Drožlių plokštė, tūkst.m3 176,3 69,6 100,3 170,3
Plaušo plokštė, tūkst.t 26,1 18,2 12,2 15,3
Popierius, tūkst.t 100,7 18,3 9,5 12,3
Kartonas, tūkst.t 116,9 9,1 19,3 27,7
Baldai, mln.Lt … … 405,1 503,1
Labiausiai sumažėjusi yra popieriaus ir kartono gamyba. Jau sunyko didelė dalis šios produkcijos gamybos pajėgumų, todėl tikėtina, kad artimiausiais metais dar galės didėti tik kartono gamyba. Visai sunyko viena plaušo plokščių gamybos įmonė ir šios produkcijos gamyba gali didėti visai nežymiai. Apie procesus, vykstančius medienos pramonėje, galima spręsti iš didžiausių trisdešimties penkių įmonių sąrašo, iš parduotos produkcijos ir dirbančiųjų skaičiaus dinamikos tose įmonėse. Čia yra atstovaujami visi pošakiai, visų rūšių gamybos: lentpjūvystė (7 įmonės), plokščių ir faneros (6 įmonės), popieriaus (7 įmonės), baldų (13 įmonių) ir kitų gamybų (2 įmonės).
DIDŽIAUSI MEDIENOS PRODUKCIJOS GAMINTOJAI
Įmonės Produkcija Parduota produkcija mln. Lt Dirbančiųjų skaičius
1998 1999 2000 1998 1999 2000
1. Klaipėdos mediena Klijuota fanera, MDP 91.8 84.3 84.9 1228 1358 1214
2. Ochoco Lumber Obliuota mediena 30.5 52.6 73.8 91 137 145
3. Vilniaus baldų k. Baldai 14.2 31.2 62.5 466 707 796
4. Klaipėdos baldai Baldai 41.9 46.3 62.4 370 420 465
5. Grigiškės Kartonas, popierius, MPP 67.0 51.6 56.7 1167 1065 865
6. Medienos plaušas Raukšl. kartonas, MPP 41.0 49.1 55.5 388 340 323
7. Pajūrio mediena Pjautinė mediena 12.6 22.6 47.4 221 222 283
8. Klaipėdos kartonas Kartonas 21.6 31,4 45.5 521 549 639
9. Šilutės baldai Baldai 40.0 29.4 39.0 652 629 826
10. Lietuvos tara Raukšl. kartonas,
Medienos dirbiniai 37.4 34.9 38.8 452 300 340
11. Girių bizonas MDP 32.3 19.0 36.3 273 263 240
12. Narbutas ir Ko Baldai 40.4 26.7 30.6 267 212 220
13. Kauno baldai Baldai 18.9 18.0 24.0 434 440 377
14. Dominga mill Baldų ir parketo
enta Baldai 13.6 13.8 19.4 364 354 594
16. Assi Doman Baltic Raukšlinto kartono tara 15.6 17.4 18.5 60 60 65