Lietuvos miškai ir augalija
5 (100%) 2 votes

Lietuvos miškai ir augalija

Referatas

2005 m. gegužė 25 d.

LIETUVOS MISKAI IR AUGALIJA

Miškai – ne vien tik medienos šaltinis. Jų reikšmė neapsiriboja ir kitų ekonomiškai lengvai įvertinamų gėrybių – įvairių medžių, taip pat ne medžio produktų (uogų, grybų, vaistažolių ir kt.) pateikimu vartoti. Miškai turi didelę įtaką aplinkai, kuri sunkiai įvertinama pinigais, tačiau labai svarbu kraštui ir jo žmonėms. Tai pirmiausia susiję su tuo, kad miškai stabilizuoja biosferoje vykstančius negatyvius pakitimus. Tai ekologinė miškų funkcija. Ją galima būtų skirstyti į vandens apsaugos ir reguliavimo, dirvų apsaugos, laukų apsaugos, kelių apsaugos, oro apsaugos bei klimato reguliavimo ir t.t. Svarbi miškų socialinė, kaip žmonių poilsio vietos, sveikatingumo šaltinio, įvairių civilizacijos sukurtų įrenginių bei objektų saugotojo, reikšmė.

Prasidėjus naujam šimtmečiui ir naujam tūkstantmečiui apie mišką ir jo gyvenimą, apie jo reikšmę žmogui, apskritai gyvybei Žemėje kalbama, rašoma vis dažniau. Kas yra miškas? Kaip jį galima apibrėžti vienu ar kitu aspektu? Remiantis įvairiais informacijos šaltiniais, teisės aktais pateikiami kai kurie miško apibrėžimai.



1. Miško sąvoka teisės aktuose

Lietuvos Respublikos miškų įstatyme miškas apibrėžtas taip: „Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais natūralioje augavietėje, brandos amžiuje pasiekiančiais ne mažesnį kaip 7 metrų aukštį, kita miško augalija, išretėjęs ar netekęs augalijos dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių (kirtavietės, degim-vietės, aikštės)“. Laukuose, pakelėse, prie vandens telki¬nių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros (iki 10 m pločio) medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai miestuose, kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku.

Panašiai miškas apibrėžiamas ir kitų šalių teisės aktuose , tik žemės ploto dydis, priskiriamo prie miško, dažniausiai yra ne 0,1 ha, o 0,5 ar 1 ha

2. Miško apibrėžimas žinynuose, enciklopedijose

• Miškas – gamtos sistema, susidedanti iš veikiančių vienas kitą ir palaikančių tarpusavio ryšius kompo¬nentų. Sistema charakterizuojama dinamine pusiaus¬vyra, pastovumu, savireguliacija, dideliu sugebėjimu kurti ir atsinaujinti.

• Miškas – gamtos kompleksas, susidedantis iš sume¬dėjusių augalų (ar daug jų rūšių), augančių arti vienas kito (sudarančių daugiau ar mažiau susivėrusį medyną) ir daugelio kitų įvairių karalysčių organizmų kartu su dirvožemiais, gruntiniais ir paviršiniais vandenimis ir artimiausiai esančiu atmosferos sluoksniu.

• Miškas – vienas iš pagrindinių augalijos tipų, suside¬dantis iš medžių, krūmų, žolinių ir kitų augalų (samanų, kerpių) visumos, vienijančios gyvūnus ir mikroorga¬nizmus, savo vystymesi biologiniu požiūriu susietus ir turinčius įtakos vienas kitam, supančiai aplinkai.

• Miškas – vieningas organizmas, susidedantis iš bakte¬rijų, grybų, samanų, augalų, krūmų, paprasčiausių kir¬mėlių, moliuskų, vabzdžių, žinduolių

3. Trumpai

• Miškas – tai gyvenimo vienybė.

• Miškas – žmogaus gimtieji namai, dabartinės civilizacijos lopšys.

• Miškas – tai mūsų plaučiai ir dar daugiau negu plaučiai.

• Miškas – gigantiškas fabrikas, gaminantis organinius produktus.

• Miškas – ypatingas pasaulis, gyvas grožio įsikūnijimas gamtoje, džiaugsmo, įkvėpimo, šviesių jausmų šaltinis.

MIŠKŲ ATEITIS PRIKLAUSO IR NUO KOSMOSO

Daugiafunkcinė miškų reikšmė naujajame amžiuje ženkliai padidės. Miškams teks pagrindinis vaidmuo atsta¬tant vitalinę mūsų planetos pusiausvyrą. Ateinančiais dešimtmečiais miškuose bus kur kas daugiau lankytojų, poilsiautojų negu dabar. Teks spręsti automobilių judėji¬mo, paslaugų teikimo lankytojams, miškų apsaugos klausi¬mus. Tam būtina ruoštis jau dabar. Pagal mokslo progno¬zes, naujajame amžiuje miško kenkėjų ir grybinių ligų nesumažės, o tik padaugės. Mūsų ateitis (tarp jų ir miško) priklauso nuo kosmose vyraujančios tendencijos – chaoso, kuris moksliškai vadinamas turbulentiniais procesais. Kos¬moso poveikis Žemės ekologinei sistemai didelis. Daug daugiau dėmesio teks skirti miško kenkėjų ir grybinių ligų studijoms. Būtina ruoštis ir galimoms vėjavartoms, vėjalaužoms miškuose. Jų daugės, ypač lokalinio pobūdžio.

Maxo Planco meteorologijos instituto ekspertai Hamburge mano, kad panašių audrų, kaip kad buvo 1999 m. Vakarų Europoje, ateityje nemažės. Jungtinių Tautų aplinkos prognozavimo

direktorius Vokietijoje profeso¬rius K. Toferis teigia, kad audras Europoje lemia vis stiprė¬jantis šiltnamio efektas. Per pastaruosius 30 metų Vidurio ir Siaurės Europoje stichinių nelaimių nuolat daugė¬ja. Priminsime, kad 1999 m. praūžus uraganui, vardu Ana¬tolijus, Prancūzijos miškuose išverstų medžių tūris siekė net 115 mln., Šveicarijoje – 10 mln. ir Danijoje – 3,4 mln. kubinių metrų. Lietuvos miškų Anatolijus šį kartą pagailė¬jo, išverstų medžių tūris – 0,4 mln. kubinių metrų.

Mokslo žmonės turės pateikti daugiau išvadų apie medžių, medynų atsparumo vėjams, rekomendacijų dėl medynų, miško pakraščių formavimo.
Šalies mastu reikalin¬gas operatyvinis veiksmų planas galimiems stichinių nelaimių padariniams likviduoti. Nemažės šalyje ir miško gaisrų.

PAJURIO REGIONINIO PARKO MISKAI

Parko miškai yra labai vertingi savo estetiniais rodikliais ir geografine padėtimi, bet labai jautrus antropogeninei veiklai, kadangi auga smėlio dirvožemiuose. Čia vyrauja pušynai su beržo ir juodalksnio priemaiša. Be jų čia dar sutinkami juodalksnynai ir beržynai su krūmynų priemaiša. Karklės kaimo pušynų su beržo ir juodalksnio priemaišomis miškai yra priskiriami parkiniams miškams, kurie yra tinkami intensyviai rekreacinei veiklai. Kukuliškių girioje vyrauja pušynai, beržynai, juodalksniai, eglynai ir ąžuolai, uosiai, klevai, drebulės, kalninės pušis. Ypač vertingi Girulių girios miškai, kur auga brandūs pajūrio pušynai.

Buvusi Nemirsetos karinio poligono teritorija šiuo metu yra konservacinė zona. Tai vienintelė tokio dydžio neurbanizuota teritorija Lietuvos pajūryje su savotišku landšaftu ir augmenija, kurioje galima stebėti natūralios gamtos raidos procesus ir atgaivinti natūralų gamtinį – agrarinį landšaftą. Čia nuo senųjų kopų atsiveria nuostabūs vaizdai į žemiau esančias naująsias kopas, už kurių plyti jūra.

PAJURIO REGIONINIO PARKO AUGALIJA

Pajūrio regioniniame parke augalijos unikalumas sąlygotas šalia esančios jūros, kurio veikla suformavo gan plačioje zonoje smėlynus su būdingomis smėlynams augalų bendrijomis. Paplūdimio zonoje būdingiausi augalai – Baltijinė stoklė, sultingoji jūrasmiltė, druskė, kai kur pradeda augti smiltyninė rugiaveidė, smiltendrė.

Kopose būdingiausios bendrijos su smiltynine rugiaveide, smiltlendre, kopiniu eraičinu, muiline guboja. Čia išsiskiria šešios rūšys Rytų Baltijos endemikų, (t.y. augalai, kurie niekur kitur pasaulyje neaptinkami, tik Rytų Baltijos pakrantėje) tai Baltijinis pūtelis, Baltijinė stoklė, Pajūrinė linažolė, Pajūrinis pelėžirnis, smiltyninis laibenis, pajūrinė našlaitė. Toliau, pilkosiose kopose, palvėjė, dominuoja smiltyninė viksva, smiltyninis šepetukas. Gausiai auga užkopėje orchidinių šeimos augalas tamsialapis skiautalūpis, LRK rūšis.

Visiems gerai pažįstamos muilinės gubojos bei smiltynines rugiaveides tai ne natūraliai išplitę, o žmogaus įveisti augalai. Mat, jų ilgos ir išsišakojusios šaknys labai tinka biraus smėlio judėjimui stabdyti, jų dėka ir susiformuoja žaviosios kopos.

Unikalios savo Nemirsetos kraštovaizdžio smiltpievės su unikaliomis augalų bendrijomis. Gausiai šiose bendrijose tarpsta ankstyvoji smilgenė, lininė žarotūnė. Kartu su jomis gausiai aptinkama pajūrinė širdažolė. Vien šio šiose bendrijose aptinkamos 8 orchidinių augalų rūšys.

Toliau nuo pajūrio augalija tipiška Vakarų Lietuvos biotopams. O šių įvairovė gana didelė, šlapi juodalksnynai, šienaujamos mezofilinės pievos, žemapelkės, mišrūs lapuočių miškai, monodominantiniai pajūrio pušynai, besiformuojanti Šaipių žemapelkė.

Pajūrio regioniniame parke šalia įprastų pajūrio pušynų išliko ir mišrių lapuočių miško. Ypač įdomus pajūrio miškas tarp irulių ir Karklės, kur nuo 1923m. Klaipėdos pirklių gildija prisodino dvarams būdingų medžių – Europinių kėnių, Sibirinių maumedžių, Platanalapių klevų, bukų.

ZEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO MISKAI IR AUGALIJA

Miškai – viena svarbiausių Nacionalinio parko ekosistemų, pasižyminti turtingiausia augalijos, gyvūnijos ir grybijos rūšine įvairove. Miškų išsidėstymas ir būklė didžia dalimi lemia oro, vandenų ir kraštovaizdžio kokybę.

Miškai užima beveik 45% Nacionalinio parko teritorijos. Pagal miško grupes jie pasiskirsto taip: I grupės (rezervatiniai) – 9%, II grupës (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) – 31%, III grupės (apsauginių zonų) – 36%, IV grupės (ūkiniai) – 24%. Vyrauja eglynai (47%), yra pušynų (26%), beržynų (13%), baltalksnynų (4,4%), ažuolynų (4,1%). Dalis Žemaitijos nacionalinio parko miškų atitinka Europos saugomų miško buveinių reikalavimus. Pateikiame Nacionaliniame parke esančių didžiausių europinės svarbos miško buveinių aprašymus.

Vakarų taiga

Tai natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, dažniausiai augantys maisto medžiagų neturtinguose sausuose ir vidutinio drėgnumo jauriniuose smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose. Vakarų taigos medynuose vyrauja eglės, pušys, įsiterpia karpuotųjų beržų ir drebulių, rečiau – kitų rūšių lapuočių medžių. Šiuose medynuose nedaug puskrūmių ir žolinės augalijos rūšių (šilinis viržis, mėlynė, bruknė, vaistinis pataisas, paprastasis kiškiakopūstis, miškinė septynikė) bei gausi samanų danga.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1520 žodžiai iš 4856 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.