1. ĮVADAS
Mokėjimų balansas (MB) – tai išsami statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonominių operacijų, atliktų su kitomis šalimis, vertę.
Šis balansas sudaromas dvigubo įrašo principu, kadangi daugelis ekonominių operacijų ne kas kita, kaip ekonominių vertybių mainai. Jeigu ekonominės vertybės perduodamos neatlygintinai, tai tokios operacijos vadinamos neatlygintinais pervedimais (transferais).
MB parodo:
prekių ir paslaugų eksportą, importą ir darbo bei investicijų pajamas;
šalies finansinių reikalavimų ir įsipareigojimų pokyčius, aukso atsargų, specialiųjų skolinimosi teisių pokytį;
neatlygintinus pervedimus (transferus).
Visų tarptautinių sandėrių įplaukos bei išmokos yra apskaitomos nacionaliniame mokėjimų balanse. Nacionalinį mokėjimų balansą iš esmės sudaro einamoji ir kapitalo bei finansinė sąskaitos.
Priklausomai nuo įplaukų bei išmokų sumų nacionalinis mokėjimų balansas gali būti arba deficitinis arba perteklinis. Šis mokėjimų saldo atspindi bendrą šalies gerovę.
2. MOKĖJIMŲ BALANSO SAMPRATA IR STRUKTŪRA
Bet kurios tarptautinės pinigų sistemos svarbiausiais požymiais laikomi šie – valiutos kursas ir mokėjimų balansas. Valiutos kursas – tai kitos šalies pinigų kaina, išreikšta vietiniais pinigais. Valiutų kursas nustatomas valiutų keitimo rinkoje. Kursas kinta dėl to, kad būtų atkurtas ar palaikomas balansas tarp išmokų užsienio šalims ir įplaukų, gaunamų iš tų šalių.
2.1. APIBŪDINIMAS
Visų tarptautinių sandėrių apskaitos apibendrintą rodiklį išreiškia visų šalies įplaukų bei išmokų saldo. Šis rodiklis yra laikomas visos šalies gerovės matu. Šalis gali turėti teigiamą mokėjimų saldą arba neigiamą.
Jeigu prekių, paslaugų bei vertybinių popierių importas yra didesnis už prekių, paslaugų bei vertybinių popierių eksportą per tam tikrą laikotarpį, šalis turi mokėjimų balanso deficitą, kurį reikia finansuoti parduodant aktyvus arba skolinantis užsienyje. Jeigu prekių, paslaugų bei vertybinių popierių eksportas yra didesnis už prekių, paslaugų ir vertybinių popierių importą, šalis turi mokėjimų perviršį.
Taigi, duomenys apie šalies tarptautinius sandėrius yra pateikiami nacionalinio mokėjimų balanso sąskaitose, t.y. tam tikro laikotarpio (metų, ketvirčio) sandėrių, vykusių tarp nuolatinių šalies gyventojų ir ne jos gyventojų, išmokų ir įplaukų įrašuose, daromuose pagal svarbiausias sandėrių rūšis.
Mokėjimų balanso būklė priskiriama prie fundamentalių veiksnių, lemiančių bendrą palūkanų lygį fiksuoto valiutos kurso sąlygomis, grupės.
Šio sąskaitos buvo kuriamos pagal dvigubų įrašų sąskaitybos principus. Visi sandėriai yra pasikeitimas lygiomis vertėmis: kiekvienam prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus importui turi būti atitinkamas prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus eksportas – mokėjimų balanso sąskaitose turi būti pusiausvyra. Tuomet, kai „Mažeikių nafta“ importuoja žalią naftą, ji tuo pačiu eksportuoja Rusijos rublius (bent jau turėtų). Ir atvirkščiai, kuomet Rusijos Lukoil koncernas importuoja Lietuvos AE elektros energiją, jis tuo pačiu metu eksportuoja Lietuvos litus (bent jau turėtų).
Duomenų apie nacionalinio mokėjimų balanso sąskaitas surinkimas yra pakankamai sudėtinga ir darbui imli procedūra, nes duomenys yra renkami iš įvairių informacijos šaltinių. Duomenys apie prekių importą bei eksportą yra gaunami iš Lietuvos muitinių bei pasienio punktų. Duomenys apie vertybinių popierių eksportą yra gaunami iš įvairių finansinių institucijų (bankų, draudimo bendrovių, finansų maklerių įmonių ir kt.) ataskaitų.
Nacionalinio mokėjimų balanso sąskaitų apskaitą vykdo Lietuvos bankas.
Dėl nepilno duomenų apskaitymo (kontrabandinės prekės neregistruojamos), dėl to, kad per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį registruojamų įplaukų bei išmokų sumos nesutampa, susidaro statistiniai neatitikimai, kurie Lietuvoje yra ypač žymūs (1995 m. klaidos ir praleidimai buvo lygūs net 1150, 56 mln. LTL.).
2.2. STRUKTŪRA
Nacionaliniame mokėjimų balanse yra sumuojami įvairių tarptautinių sandėrių pagrindu atsirandančios įplaukos bei išmokos. Šie sandėriai registruojami pagal Tarptautinio valiutos fondo nustatytą metodiką, pagal kurią nacionalinį mokėjimų balansą sudaro šios pagrindinės sąskaitos: einamoji, kapitalo bei finansinė.
Einamosios sąskaitos balanse registruojamos sandėrių išmokos bei įplaukos pagal šias kategorijas:
· prekės,
· paslaugos,
· pajamos, bei
· pervedimai. Prekių kategorijoje registruojamas prekybos balansas – skirtumas tarp prekių importo bei eksporto. Lietuvos Respublikos nacionaliniame balanse importo bei eksporto apimtys registruojamos f.o.b. kainomis. Prekių eksportas bei importas registruojami atskirai sumuojant žemės ūkio ir maisto produktus, energetikos produktus bei kitas prekes.
Prekių eksporto augimas mažina einamosios sąskaitos deficitą, o prekių importo augimas – atvirkščiai, – didina. Taigi šalis turi būti suinteresuota šalyje pagamintų prekių eksporto skatinimu bei rėmimu.
Paslaugų balanse atspindimos išmokos bei įplaukos iš tokių paslaugų kaip transportas, turizmas, statyba, ryšiai ir kitos paslaugos.
Analogiškai, paslaugų eksporto augimas mažina einamosios sąskaitos deficitą, o paslaugų importo augimas – didina.
Pajamų balanse registruojamos darbo bei investicijų pajamos. Investicijų pajamas sudaro: a) tiesioginių užsienio investicijų pajamos, b) investicijų portfelio pajamos, ir c) kitų investicijų pajamos.
Einamosios sąskaitos balanse taip pat registruojami einamieji vyriausybės bei kitų sektorių pervedimai.
Antrąją nacionalinio mokėjimų balanso dalį sudaro kapitalo bei finansinė sąskaitos.
Kapitalo sąskaitoje registruojami neatlygintini kapitalo pervedimai, o finansinėje sąskaitoje – a) Lietuvos investicijos užsienyje, b) užsienio investicijos Lietuvoje, bei c) oficialios tarptautinės atsargos.
Lietuvos investicijos užsienyje bei užsienio investicijos Lietuvoje skirstomos į a) tiesiogines investicijas, b) portfelines investicijas bei c) kitas investicijas.
Oficialiąsias tarptautines atsargas sudaro: a) auksas, b) specialiosios skolinimosi teisės, c) rezervinė pozicija Tarptautiniame valiutos fonde bei c) užsienio valiuta ir vertybiniai popieriai.