Lietuvos mokesčių sistema
Didžiąją dalį prekių gyventojai įsigyja rinkoje iš privačių gamintojų. Bet yra visa eilė prekių, paslaugų, kurias gyventojai įsigyja iš valstybės tariamai nemokamai, ta prasme, kad jos neturi rinkos kainos (švietimas, sveikatos apsauga, teisėsauga). Šias paslaugas apmoka valstybė, o pastarąją finansuoja mokesčių mokėtojai.
Savo veiklai finansuoti valstybė nustato tam tikrą mokesčių sistemą.
Apibrėžimas: Mokesčių sistema – visuma mokesčių, kuriuos nustato valdžia ir ima vykdomieji organai, taip pat mokesčių nustatymo metodai ir principai.
Mokesčių sistemos klasifikuojamos pagal įvairius požymius:
1. priklausomai nuo apmokestinamo objekto ir mokėtojo bei valstybės savitarpio santykių:
• tiesioginiai: nustatomi betarpiškai pinigams ir turtui;
• netiesioginiai: tai mokesčiai prekėms, paslaugoms, sumokami per prekės kainą ar įtraukus juos į tarifus. Prekės savininkas ją realizuodamas gauna mokestines sumas, kurias perveda valstybei (PVM, akcizai, muitai). Esant netiesioginiams mokesčiams, ryšys tarp mokėtojo (vartotojo) ir valstybės reiškiasi per apmokestinimo objektą. Šiuo mokesčiu apmokestinamas vartotojas, o ne gamintojas;
2. priklausomai nuo organo, kuris ima mokestį ir jų tvarko:
• valstybiniai: renka centrinė valdžia ir nukreipia į valstybės biudžetą;
• vietiniai: renka vietinės valdžios organai ir nukreipia į vietinius biudžetus.
Mokesčiai skirstomi į rūšis:
1. tiesioginiai:
• realiniai (žemės, verslo mokesčiai);
• asmeniniai (gyventojų pajamų, turto mokesčiai);
2. netiesioginiai:
• akcizai: individualūs (t.y. mokesčiai, nustatyti konkrečioms prekėms: alui, cukrui ir kt.) ir universalūs (nustatyti daugeliui prekių: PVM);
• fiskaliniai monopoliniai mokesčiai (tabakui, spiritui, degtukams ir t.t.).
Muitų rinkliavos skirstomos:
1. Pagal kilmę:
• eksporto;
• importo;
• tranzito;
2. Pagal tikslus:
• fiskaliniai;
• protekciniai;
• antidempinginiai;
3. Pagal apskaičiavimo metodiką ir t.t.
Mokesčio turinį nusako jo elementai:
• subjektas;
• objektas;
• šaltinis;
• apmokestinimo vienetas.
Apibrėžimai:
Mokesčio subjektas (mokėtojas) – tai juridinis ar fizinis asmuo, kuriam įstatymų uždėta prievolė mokėti mokesčius. Mokesčių objektas – tai priklausantis apmokestinti objektas (pajamos, turtas). Mokesčio šaltinis – tai subjekto pajamos, iš kurių sumokamas mokestis. Apmokestinimo vienetas – tai objekto mato vienetas (pajamų mokesčio – litas, žemės mokesčio – hektaras). Mokesčio tarifas – mokesčio dydis apmokestinimo vienetui. Mokesčio suma – suma, kurią sumoka subjektas už vieną objektą. Mokesčio lengvatos – pilnas ar dalinis subjekto atleidimas nuo mokesčių.
Apmokestinimo procese prisilaikoma trijų pagrindinių principų:
• horizontalaus teisingumo –
jis reiškia, kad visus mokėtojus, esančius vienodoje padėtyje, mokesčių įstatymai privalo traktuoti vienodai;
• vertikalaus teisingumo –
šis principas reiškia, kad mokėtojus, esančius ne vienodoje padėtyje, įstatymai traktuoja ne vienodai;
• mokumo –
reiškia, kad mokesčių suma priklauso nuo pajamų ar turto dydžio.
Remiantis trečiuoju principu, iškyla teisingumo klausimas: du vienodai uždirbantys žmonės turi skirtingą skaičių išlaikytinių. Ar jų pajamos lygios, sprendžia įstatymų leidėjai.
Mokesčių sistema vadinama progresyvia, jei, sumokėjus mokesčius, gyventojų ekonominė nelygybė sumažėja. Priešingu atveju – regresyvi mokesčių sistema.
Pajamų mokesčio tarifai:
Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai.
Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, jūrininkų gautoms pajamoms, sportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms, honorarui; gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos; pajamoms, gautoms iš turto nuomos, pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms; pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti leidžiami atskaitymai; pensijų išmokoms, gautoms bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatyme numatytu būdu, išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartį, grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį.
Kitoms pajamoms (neišvardintoms Įstatyme) taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas.
Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
Mokestinis laikotarpis:
Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo arba turėjo būti įregistruota.
Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka:
1. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:
– neapmokestinamosios pajamos;
– pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;
– leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu;
– per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo
kaina ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos,
– neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis;
– Įstatyme nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos.
2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų pajamų atimamos neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu.
3. Į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas įskaitomos pozityviosios pajamos, t. y. visos kontroliuojamo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse ar zonose, neįtrauktose į ,,baltąjį sąrašą“, kurį nustato finansų ministras, pajamos arba jų dalis, įskaitomos nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų, balsų arba teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.
Administravimas
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B.
A klasės pajamoms priskiriamos:
– iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus nustatytas išimtis;
– iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos pajamos;
– ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
– iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Pajamų mokestį nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamas išmokantys asmenys. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.
Mokesčio mokėtojai:
Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai:
– Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
– užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.
Mokesčio bazė: