Lietuvos mokesčių sistema
Įvadas. Savo darbe iš pradžių parodysiu visą Lietuvos mokesčių sistemos struktūrą, supažindinsiu su pagrindiniais Lietuvos mokesčiais, bei pateiksiu išsamią statistiką. Po to nurodysiu jos trūkumus ir privalumus ir analizuosiu statistinius duomenis. Šią tema pasirinkau, nes manau, kad profisianaliai sukurta mokesčių sistema yra vienas iš svarbiausių demokratinės valstybės vystimosi faktorių, juk Lietuvoje virš 90 procentų valstybės bei savivaldybės biudžetų įplaukų sudaro mokesčių pajamos.
Pagrindinius Lietuvoje galiojančius mokesčius – pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį, akcizus, įvairius turto mokesčius – administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro centrinis mokesčio administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) ir 10 teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą bei mokesčių administravimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos muitinė administruoja muitus ir iš dalies pridėtinės vertės mokestį bei akcizus, kiek tai jai yra pavesta pagal atskirus mokesčių įstatymus.
Lietuvos Respublikos muitinė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu.
Valstybinė mokesčių inspekcija bei Lietuvos Respublikos muitinė yra institucijos, pavaldžios Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.
Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija mokesčius už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokestį, taip pat mokesčius už aplinkos teršimą administruoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2004 m. rugpjūčio mėn. 20 d. įsakymą Nr. V-188 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos struktūros patvirtinimo“, VMI prie FM struktūrą sudaro Personalo, Finansų, Kovos su korupcija,Tarptautinių ryšių ir Viešųjų ryšių skyriai, Vidaus audito tarnyba bei Bendrųjų reikalų ir Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamentai, kurie tiesiogiai pavaldūs VMI prie FM viršininkui, ir Strateginio valdymo, Tarptautinių informacijos mainų, Apeliacijų, Nepriemokų išieškojimo, Akcizų administravimo, Tarpžinybinės duomenų saugyklos, Mokesčių apskaitos metodikos, Deklaracijų tvarkymo skyriai ir Paslaugų mokesčių mokėtojams, Mokesčių teisės, Kontrolės, Informacinių technologijų departamentai, kuriuos kuruoja 3 VMI prie FM viršininko pavaduotojai.
Gyventojų pajamų mokestis
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), priimtas 2002 m. liepos 2 d., yra taikomas nuo 2003 m.
Mokesčio mokėtojai
Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas.
Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvoje, tam tikrą laiką išbūna Lietuvoje.
Mokesčio bazė:
Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:
1. per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos;
2. ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
– palūkanos;
– pajamos iš paskirstytojo pelno;
– su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
– sporto veiklos pajamos;
– atlikėjų veiklos pajamos;
– pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje;
– pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;
– honoraras.
Pajamų mokesčio tarifai
Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai.
Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, jūrininkų gautoms pajamoms, sportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms, honorarui; gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos; pajamoms, gautoms iš turto nuomos, pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms; pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti leidžiami atskaitymai; pensijų išmokoms, gautoms bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatyme numatytu būdu, išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartį, grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį.
Kitoms pajamoms (neišvardintoms Įstatyme) taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas.
Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų
nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
Mokestinis laikotarpis
Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo arba turėjo būti įregistruota.
Pelno mokestis
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2001 metų pabaigoje Pelno mokesčio įstatymą (toliau – Įstatymas).
Mokesčio mokėtojai
Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai:
– Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
– užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.
Mokesčio bazė
Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos.
Užsienio vieneto mokesčio bazė yra užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos. Šios pajamos apmokestinamos tuo pačiu būdu kaip Lietuvos vieneto.
Užsienio vieneto mokesčio bazė yra ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos rezidentų:
– palūkanų pajamos;
– pajamos iš paskirstytojo pelno;
– autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos;
– pajamos, gautos kaip atlyginimas už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu;
– atlyginimas už franšizę;
– atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);