TURINYS
1. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA 3
2. GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS 4
3. PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS (PVM) 11
4. AKCIZAI 19
5. BALTOJO CUKRAUS VIRŠKVOČIO MOKESTIS 20
6. KVOTINIO CUKRAUS GAMYBOS MOKESTIS IR PAPILDOMAS CUKRAUS GAMYBOS MOKESTIS 20
7. ŽEMĖS MOKESTIS 21
8. ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS 21
9. PAVELDIMO TURTO MOKESTIS 23
10. MOKESČIAI UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS 24
11. NAFTOS IR DUJŲ IŠTEKLIŲ MOKESTIS 24
12. MOKESTIS UŽ APLINKOS TERŠIMĄ 25
13. ŽYMINIS MOKESTIS 27
14. VALSTYBĖS RINKLIAVA 27
15. MOKESČIAI UŽ PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ 27
16. KONSULINIS MOKESTIS 28
17. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKOS 28
18. ĮMOKOS Į GARANTINĮ FONDĄ 30
19. LOTERIJŲ IR AZARTINIŲ LOŠIMŲ MOKESTIS 30
20. PELNO MOKESTIS 31
21. SOCIALINIS MOKESTIS 40
22. MUITAI 40
23. MOKESTIS UŽ VALSTYBĖS TURTO NAUDOJIMĄ PATIKĖJIMO TEISE 40
LITERATŪRA 41
1. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA
Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Mokesčių sistema – tai vienas su kitu susijusių mokesčių visuma. Mokesčių administravimą respublikoje reglamentuoja 2004 m. balandžio 13 dieną priimtas Mokesčių administravimo įstatymas (Nr. IX – 2112), įsigaliojęs 2004 m. gegužės 1 d.
Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas.
Mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje:
1. Centrinis mokesčio administratorius – tai VMI prie Finansų ministerijos (Vasario 16 g. Nr.15, Vilnius). Interneto tinklalapis: www.vmi.lt
2. Vietos mokesčių administratorius – tai apskričių VMI miestų (rajonų) skyriai. Vilniaus apskrities VMI – Šermukšnių g. 4. Šios VMI Konsultavimo poskyris – Juozapavičiaus g. 11 (209 kabinetas, 8.00 – 12.30 val.), Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo poskyris – Verkių g. 37, Akcizų administravimo skyrius – Žirmūnų g. 70.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojami šie mokesčiai:
1) pridėtinės vertės mokestis;
2) akcizas;
3) įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis (nekilnojamojo turto mokestis nuo 2006 m. sausio 1 d.);
4) žemės mokestis;
5) mokestis už valstybės gamtos išteklius;
6) naftos ir dujų išteklių mokestis;
7) mokestis už aplinkos teršimą;
8) socialinis mokestis (nuo 2006 m. sausio 1 d.);
9) paveldimo turto mokestis;
10) konsulinis mokestis;
11) privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
12) atskaitymai į Garantinį fondą;
13) valstybės rinkliava;
14) žyminis mokestis;
15) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;
16) loterijų ir azartinių lošimų mokestis;
17) baltojo cukraus virškvočio mokestis;
18) kvotinio cukraus gamybos mokestis (nuo 2004 m. gegužės 1 d.);
19) papildomas cukraus gamybos mokestis (nuo 2004 m. gegužės 1 d.);
20) valstybinio socialinio draudimo įmokos;
21) pelno mokestis;
22) gyventojų pajamų mokestis;
23) muitai;
24) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;
25) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise (nuo 2005 m. sausio 1 d.).
2. GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS
2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1d.
Mokesčio mokėtojai – Lietuvos Respublikos gyventojai (nuolatiniai ir nenuolatiniai).
Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pajamos – pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir arba kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra (įstatyme numatytos išimtys).
Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.
Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.
Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.
Pajamų mokesčio tarifai:
1) 15 procentų tarifas taikomas šioms pajamoms:
1. pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų
užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas tvirtinamą sąrašą, ir palūkanoms;
2. jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms, kaip jos apibrėžtos įstatymo 14 straipsnyje;
3. sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
4. atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
5. honorarui;
6. gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);
7. pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);
8. pajamoms, gautoms iš šios dalies 3–7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai;
9. ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;
10. pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme (toliau – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas) numatytu būdu arba kitų užsienio valstybių įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų fondą, jei pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas. Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų išmokoms, gautoms iš tikslinių teritorijų;
11. išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
12. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
13. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fondą, įsteigtą pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą arba kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų įmokoms į tikslines teritorijas;
14. išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
15. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
16. vieneto mokamoms draudimo įmokoms darbuotojų naudai už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas (nuo 2005 m. liepos 21
punkte nenurodytoms pajamoms taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas.
Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
METINIS PAJAMŲ IR PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARAVIMAS
Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų atimama (įstatymo 16 straipsnis, 1 dalis):
1) neapmokestinamosios pajamos;
2) pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;
3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu,- įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;
5) NPD ir PNPD, apskaičiuojant vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba MNPD ir MPNPD, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka;
NPD – neapmokestinamas pajamų dydis,
PNPD – papildomas NPD;
MNPD – metinis NPD;
MPNPD – metinis papildomas NPD.
Šiuo metu yra parengtas NPD ir PNPD komentaras (“Mokesčių žinios”, 2003. Nr. 25)
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Aukščiau nurodytų 1, 5, 6 punktų paaiškinimas:
1. Neapmokestinamąsias pajamas reglamentuoja įstatymo 17 straipsnis.
5. Nuo 2003 m. pagrindinis NPD – 290 litų per mėnesį. Šiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs NPD:
1) asmenims, kuriems nustatytas 0 – 25 procentų darbingumo lygis; ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidams) – 430 litų per mėnesį;
2) smenims, kuriems nustatytas 30 – 40 procentų darbingumo lygis; ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidams) – 380 litų per mėnesį;
3) 430 litų – asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46 litais;
4) 335 litai – motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, augina vienas (viena), be to, už auginamą antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 53 litais;
5) 330 litų – žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, taip pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams.
Jei gyventojas atitinka ne vieną iš 1 – 5 punktuose nustatytų kriterijų, tai taikomas didžiausias individualus NPD.
NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.
Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas PNPD, kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.
Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę.
Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD), negrąžinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.
6. Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos (įstatymo 21 straipsnis, 1 dalis):
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
2) savo, sutuoktinio bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus;
3) palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sąraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, taip pat palūkanos, sumokėtos finansų įmonei už gyvenamojo būsto finansinę nuomą
(lizingą);
4) už studijas (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jei už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti tėvai (įtėviai) arba globėjai, brolis, sesuo ir (arba) sutuoktinis (sugyventinis);
5) už vieną per trejus metus įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijančiomis 4000 Lt. Jeigu kompiuterio vienetas su programine įranga įsigijamas pagal sutartį, kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui apmokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, tai iš pajamų gali būti atimama faktiškai apmokėta kainos dalis (išskyrus palūkanas), tačiau visa atimama suma negali viršyti 4000 Lt (įskaitant interneto prieigos įrengimo ir šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidas) per sutarties galiojimo laikotarpį. Šio punkto nuostatos taikomos deklaruojant pajamų mokestį 2004, 2005 ir 2006 m.
Bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.
Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Mokesčio mokėjimo tvarka
Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant neapmokestinamąsias pajamas) skirstomos į dvi klases – A ir B.
A klasės pajamoms priskiriamos:
1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir
2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka