Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimas



Kursinis darbas

LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS TOBULINIMAS

Darbą atliko:

Darbą tikrino:

Kaunas, 2003

Turinys:

ĮVADAS 2

1.1. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS TOBULINIMO PRINCIPAI 4

1.2. MOKESČIŲ TARIFŲ KEITIMO GALIMYBĖS 5

1.2.1. TIESIOGINIŲ MOKESČIŲ TARIFŲ DIDINIMO GALIMYBĖS 7

1.2.2. NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ TARIFŲ DIDINIMO GALIMYBĖS 8

1.2.3. TURTO MOKESČIŲ TARIFŲ DIDINIMO GALIMYBĖS 8

1.3. MOKESČIŲ TARIFŲ DIDINIMO – MAŽINIMO GALIMYBĖS 8

1.4. TARIFŲ KEITIMO ĮTAKA MOKESTINĖMS BIUDŽETO PAJAMOMS 11

1.5. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS TOBULINIMO REKOMENDACIJOS 15

1.5.1. PELNO MOKESČIO TOBULINIMO REKOMENDACIJOS 16

1.5.2. PVM TOBULINIMO REKOMENDACIJOS 17

1.5.3. PAJAMŲ MOKESČIŲ TOBULINIMAS 21

1.5.4. APYVARTOS (KELIŲ) MOKESČIO TOBULINIMO REKOMENDACIJOS 22

1.5.5. TRANSPORTO PRIEMONIŲ MOKESČIO ĮVEDIMO REKOMENDACIJOS 22

IŠVADOS: 24

LITERATŪRA: 27

Įvadas

Šiuolaikinė valstybė atlieka labai daug funkcijų. Ji turi pasirūpinti ekonomikos vystymusi, socialinėmis piliečių reikmėmis, puoselėti kultūrą, užtikrinti valstybingumą ir atlikti daugybę kitų uždavinių, kurių reikia valstybės piliečiams ir pačiai valstybei. Visų šių funkcijų užtikrinimui reikia finansinių lėšų. Pagrindinis šių lėšų šaltinis beveik be išimties visose valstybėse yra mokesčiai. Mokesčiai turi užtikrinti, kad valstybės institucijoms ir jų vykdomos veiklos finansavimui nepritruks lėšų.

Šiuolaikinėms mokesčių sistemoms keliama ir daug kitų uždavinių: valstybės ekonominio augimo užtikrinimas, socialinių problemų sprendimas, vyriausybės fiskalinės politikos vykdymas.

Didžiausią įtaką ekonominiam valstybės augimui daro verslo subjektų vystymasis. Verslo subjektai sukuria pridėtinę vertę, sukuria darbo vietas ir didina nacionalinį produktą Tačiau jų veiklos rezultatus labai įtakoja esama valstybės mokesčių sistema. Mokesčių sistema gali skatinti verslą, bet gali jį ir žlugdyti. Iš kitos pusės, jei verslas nebus apmokestintas, tai valstybė nesurinks pakankamai lėšų valstybės vykdomoms funkcijoms užtikrinti. Vadinasi, labai svarbu sukurti tokią mokesčių sistemą valstybėje, kuri ir skatintų verslą, ir leistų surinkti pakankamai mokestinių pajamų į biudžetą.

Šiame darbe keliama problema – Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo galimybių identifikavimas.

Lietuvos mokesčių sistemą nagrinėjo ir nagrinėja daug autorių. Tuo užsiima politikai, ekonomikos analitikai, mokesčių ekspertai ir kiti. Tačiau dauguma jų vertina tik atskiras mokesčių sistemos dalis, retai apimdami mokesčių sistemą kaip visumą. Taip pat nedaugelis mokesčių sistemos pagrindiniu tikslu laiko verslo subjektų vystymosi užtikrinimą.

Šio darbo tyrimo objektas – Lietuvos mokesčių sistema, jos tobulinimas.

Darbo tikslas – pateikti rekomendacijas Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimui, kurios skatintų verslo plėtrą ir užtikrintų reikiamų valstybės mokestinių pajamų lygį.

Darbe sprendžiamas uždavinys – pateikti rekomendacijas Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimui.

Šiame darbe svarstoma, kuris mokestis yra palankiausias valstybei, o kuris ne. Pirmiausiai nagrinėjamos galimos mokesčių tarifų didinimo ar mažinimo kryptys. Vėliau analizuojama šių galimų pokyčių įtaka biudžeto pajamoms. Pasirinktas geriausias Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo variantas pristatomas plačiau ir pateikiamos rekomendacijos atskirų mokesčių tobulinimui.

Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, apibendrinančios darbe pasiektus tikslus.1.1. Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo principai

Galime teigti, kad Lietuvos mokesčių sistemos nepavadinsi nepriekaištinga ir racionalia. Egzistuojantys septyniolika mokesčių su gausybe išimčių, diferencijuotų tarifų, komplikuota jų apskaičiavimo tvarka – visa tai sudaro prielaidas valstybei per daug kištis į ekonomiką ir savaiminį rinkos veikimą.

Dėl nepagrįsto daugiapakopio apmokestinimo, painių ir nepastovių taisyklių ypač išauga administraciniai kaštai, taigi mokesčių sistema tampa neefektyvi. Ji ne tik stabdo ekonomikos plėtrą, skatina šešėlinio sektoriaus didėjimą, bet žlugdo Lietuvos žmonių moralę, mažina realiąsias pajamas bei užkerta kelią joms augti. Tokia mokesčių sistema negali būti Lietuvos ateities dalimi, ji privalo būti pertvarkyta.

Nuo pat nepriklausomybės atgavimo iki dabartinio laikotarpio vyko ir vyksta nuolatinis politinis ir ekonominis spaudimas mokesčių administravimo sistemai. Vis didėjantys finansiniai reikalavimai šalies biudžetui sukelia biudžeto įtampą. Biudžetas negali užtikrinti visų finansavimo poreikių patenkinimo.

Daugybė įvairiausių reikalavimų biudžetui susilieja į vieningą stiprų spaudimą mokesčių sistemai. Daugybė įvairiausių poreikių nepatenkinama tik dėl vienos priežasties – nepakankamai surenkama mokesčių. Fiskalinis spaudimas natūraliai transformuojasi i politinį spaudimą. Įvairiausios „žiaurios akcijos“ – tai natūrali ir neišvengiama politinė reakcija į visuomenės nepasitenkinimą tuo, kad nesprendžiamos svarbios socialinės ir kitos problemos. Kita aktuali problema, dėl kurios Lietuvos mokesčių sistema reikia tobulinti yra piktybiniai mokesčių įstatymo pažeidimai. Siekiant įstoti į Europos Sąjungą būtina taip sureguliuoti mokesčių sistemą, kad
dirbantys verslininkai nebūtų skriaudžiami, pradedantiesiems būtų sudarytos visos sąlygos sėkmingai steigtis ir plėstis. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovai vienas po kito kaltinami nesugebėjimu surinkti mokesčius. Valstybė griežtina atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau tai gali tik iš dalies pakeisti esamą situaciją. Be to, reikia pabrėžti, kad verslo visuomenė nepasitiki valstybe, nes nuolatinės reformos ir mokesčių sistemos pakeitimai sudaro didelius verslo plėtros barjerus. Šiuo metu nemažai verslininkų (ypatingai smulkių) stengiasi išvengti mokesčių mokėjimo, todėl nesurinkti mokesčiai toliau lieka didžiule Lietuvos biudžeto problema. Yra daug įvairių mokesčių vengimo ir pajamų slėpimo būdų, kuriuos sugalvoja verslininkai, norintys mokėti mažiau mokesčių.

Visame pasaulyje nusikaltimai finansams laikomi sunkiai atskleidžiamais. Jie prasideda nuo prekių gamybos proceso. Vėliau manipuliuojama kainomis, sudaromi dvigubi kontraktai, o kur dar fiktyvios įmonės, kontrabanda, pajamų slėpimas, pinigų plovimas ir t.t. Galima daug kalbėti apie įstatymų ir norminių aktų netobulumus, kurie yra aiškūs ir verslininkams, ir mokesčių administratoriams. Tačiau tai neatleidžia vienų nuo atsakomybės už įstatymu pažeidimus, o kitų – nuo įstatymų laikymosi kontrolės (Pajuodienė, 1998).

Vykdant mokesčių sistemos pakeitimus reikia stengtis užtikrinti sekančius tikslus:

1. Tolygiau paskirstyti mokesčių naštą.

2. Atsisakyti neefektyvių apmokestinimo priemonių. Užtikrinti reikiamas pajamas šalies biudžetui.

3. Suderinti mokesčių teisinę bazę su Europos sąjungos ACQUIS.

4. Siekiant sumažinti bendrą mokesčių naštą, kas sudarytų sąlygas mažinti perskirstymą per biudžetą, turi būti iš esmės peržiūrėta išimčių atskiroms veiklų rūšims arba pajamų rūšims taikymas sudarant maksimaliai tolygias sąlygas, kas sudarytų prielaidas mažinti mokesčių tarifus.

5. Atsižvelgiant į numatomą mokesčių tarifų mažinimą, reikiamos biudžeto pajamos turi būti surinktos plečiant apmokestinimo bazę, bet nedidinant kitų galiojančių mokestinių tarifų.

Nekyla abejonių, kad Lietuvos mokesčių sistema turi būti tobulinama. Kokios galimybės keisti Lietuvoje egzistuojančius įvairių mokesčių tarifų dydžius ir jų apmokestinamąją bazę, nagrinėjama sekančiuose skyriuose.

1.2. Mokesčių tarifų keitimo galimybės

Kad mokesčių našta galėtų būti sumažinta, yra nerealu. Visose valstybėse mokesčių našta tik didėja, geriausiai ką galima pasiekti – tai nedidinti mokesčių naštos. Vienkartinis apmokestinimas irgi nėra tikslingas, nes tuomet vieno mokesčio tarifas tampa labai didelis ir atsiranda didelė paskata vengti šio mokesčio. Geriau tegul būna daugiapakopis apmokestinimas, bet kuo mažesni mokesčių tarifai.

Siekiant kuo mažesnių tarifų ir kuo didesnių įplaukų į biudžetą, reikia nustatyti tokius mokesčius, kuriais galima surinkti daug pajamų, nustatant nedidelius tarifus (1 lentelė).

1 lentelė

Mokesčių tarifai ir Lietuvos Respublikos mokestinės įplaukos

Mokestis Nuo BVP proc. 2001 m. Tarifas Pastabos

Fizinių asmenų pajamų mokestis 7,6 33,00% Neapmokestinamas minimumas 250 Lt, yra mažesni tarifai 13 – 20 proc.

Pelno mokestis 0,6 15,00% Ne visos išlaidos, mažina pelno mokestį.

Įnašai socialiniam draudimui 7,0 34,00% Apmokestinamas tik darbo užmokesčio pajamos. Dalis pajamų neapmokestinama.

PVM 7,6 18,00% Taikomi ir mažesni tarifai 0 proc., 5 proc.

Kelių (apyvartos) mokestis 0,6 0,3 / 0,5% Tarifas priklauso nuo veiklos rūšies

Matome, kad palankiausias mokestis yra kelių. Nustačius net ir mažą tarifą, galima surinkti nemažas sumas į biudžetą. PVM mokestis irgi yra patogus siekiant surinkti dideles mokestines pajamas, nors ir didesnis nustatytas tarifas leidžia surinkti nemažai įplaukų. Blogiausias, šiuo atveju, yra juridinių asmenų pajamų mokestis. Nustatytas didelis tarifas, tuo tarpu mokestinės įplaukos į biudžetą yra pakankamai mažos. Nėra labai patogus ir Socialinio draudimo bei fizinių asmenų pajamų mokesčiai. Jų tarifai gana dideli, o įplaukų gaunama tiek pat kiek iš dukart mažesnį tarifą turinčiam PVM.

Taigi, siekiant minimaliais tarifais surinkti dideles įplaukas, reiktų didinti kelių mokestį (apyvartos) ir PVM, o mažinti socialinio draudimo įmokas ir fizinių asmenų pajamų mokestį. Kadangi socialinio draudimo įmokos ir fizinių asmenų pajamų mokestis yra labai panašus, o socialinio draudimo mokestis skirtas formuoti socialinio draudimo fondui, tai tikslinga butų mažinti tik fizinių asmenų pajamų mokestį.

Tačiau didinti kelių (apyvartos) mokestį nėra naudinga ekonominiu požiūriu, nes tokiu atveju įmonėms padidėja sąnaudos apyvartos mokesčio tarifu. Tuomet įmonės tampa mažiau konkurencingos su užsienio konkurentais.

Kaip reiktų keisti Lietuvos mokesčių sistemą? Aišku, svarstant, kokie turėtų būti vienų ar kitų mokesčių tarifai, reiktų nepamiršti, kad mokestinės įplaukos į biudžetą neturėtų sumažėti. Tai reiškia kad vieno mokesčio įplaukų sumažėjimas turi būti kompensuojamas kito mokesčio padidėjusiomis įplaukomis į biudžetą. Pirmiausiai reiktų nagrinėti visos mokesčių sistemos galimus pokyčius, o po to galima nagrinėti atskiro
tobulinimo galimybes, nekeičiant to mokesčio esmės – tai yra nekeičiant tarifo ir apmokestinamosios bazės.

Taigi pirmiausia panagrinėsime tiesioginių, netiesioginių ir turto mokesčių didinimo ar mažinimo galimybes, o paskui konkrečių mokesčių tarifų keitimo galimybes.

1.2.1. Tiesioginių mokesčių tarifų didinimo galimybės

Tiesioginiai mokesčiai labiausiai paplitę mokesčiai pasaulio valstybėse. Tai patys patogiausi ir teisingiausi mokesčiai. Jiems lengva nustatyti skirtingus tarifus. Šio mokesčio skaičiuojant nuo BVP Lietuvoje surenkama daug mažiau negu Vakarų Europos valstybėse. Šio mokesčio tarifai yra gana dideli (2 lentelė).

2 lentelė

Darbo užmokesčio apmokestinimas Lietuvoje

Mokesčiai ir darbo užmokestis Iki 250 Lt pajamų Virš 250 Lt pajamų

Darbo užmokestis 100.00 100.00

FAPM 0.00 33.00

Socialinis draud. 3 proc. 3.00 3.00

Socialinis draud. 31 proc. 31.00 31.00

Garantinis fondas 0.20 0.20

Viso išlaidos darbo užmokesčiui 134.20 134.20

Grynos darbuotojo pajamos 97.00 64.00

Mokesčiai viso 37.20 70.20

Grynos darbuotojo pajamos proc. 72.28% 47.69%

Mokesčiai viso proc. 27.72% 52.31%

Lietuvoje yra nemaži tiesioginių mokesčių tarifai, nors ir mažesni negu Europos šalyse. Skirtingi šio mokesčio tarifai skatina ieškoti būdų, kaip sutaupyti mokant šį mokestį. Didinant šiuos mokesčius, vengiančių mokėti šį mokestį dar daugiau padaugėtų. Taip būtų mažesnė paskata vengti šio mokesčio mokėjimų.

1.2.2. Netiesioginių mokesčių tarifų didinimo galimybės

Netiesioginiai mokesčiai yra mokesčiai apmokestinantys prekes ir paslaugas. Šie mokesčiai yra sunkiau išvengiami valstybės viduje. Bet jų lengviau išvengti importuojant prekes ar paslaugas. Būtent šių mokesčių našta pastaraisiais dešimtmečiais didėjo Europos Sąjungos valstybėse. Šiuo metu Lietuvoje netiesioginių mokesčių įplaukos i biudžetą yra tokios pat, kaip Europos valstybėse. Vis dėlto patogiausias būdas surinkti mokestines pajamas, – didinti šių mokesčių naštą.

1.2.3. Turto mokesčių tarifų didinimo galimybės

Turto mokesčiai yra labai mažai paplitę Lietuvoje. Europos valstybėse jie naudojami daug plačiau ir efektyviau. Tai patogus būdas surinkti mokestines įplaukas, kai norima išplėsti mokestinę bazę. Taip pat tai patogus būdas apmokestinti pasiturinčius gyventojų sluoksnius. Silpnoji šių mokesčių pusė yra tai, kad nustatomi tarifai nėra tiesiogiai susiję su piniginėmis įplaukomis gyventojams, dėl to didelių tarifų šiems mokesčiams nustatyti negalima. Be to, šių mokesčių apmokestinamosios bazės nustatymas yra labai subjektyvus dalykas. Nėra labai paprasta tiksliai nustatyti nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertę.

1.3. Mokesčių tarifų didinimo – mažinimo galimybės

Žvelgiant į aukščiau pateiktas mokesčių grupes, galime priimti sprendimą, kad reikėtų stengtis didinti netiesioginius mokesčius, mažinti tiesioginius mokesčius ir praplėsti mokesčių sistemą apmokestinant gyventojus turto mokesčiais. Reikia detaliau panagrinėti, kokius mokesčius Lietuvos mokesčių sistemoje būtų tikslinga didinti ir kuriuos tikslinga sumažinti.

Fizinių asmenų pajamų mokestis. Šis mokestis yra pagrindinis tiesioginių pajamų mokesčių surinkimo šaltinis. Mažinant tiesioginius mokesčius tikslingiausia būtų sumažinti šį mokestį ir stengtis nustatyti vienodą tarifą visoms pajamų rūšims, siekiant išvengti galimybės mokesčio mokėtojams susimažinti šio mokesčio tarifą.

Pelno mokestis. Iš šio mokesčio surenkama nedidelė dalis mokestinių pajamų. Mokesčio bazės nustatymas dažnai įtakojamas subjektyviu veiksniu. Bet šio mokesčio visiškas panaikinimas neišsprendžia visiškai problemos, be to tai neatitiktų Europos Sąjungos reikalavimų. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis mokesčio tarifas yra vienas žemiausių Europoje, todėl jo tarifo mažinimas nėra tikslingas. Tik tuo atveju, jeigu iš kitų mokesčių būtų surenkama daugiau mokestinių pajamų, tai pelno mokestį galima būtų visai panaikinti.

Socialinio draudimo mokestis. Šis mokestis savo apmokestinamąja baze labai panašus į fizinių asmenų pajamų mokestį. Kadangi šis mokestis skirtas valstybes socialinėms ir pensinėms išmokoms finansuoti, jo mažinimas nėra tikslingas, nes tektų ieškoti kitų socialinio draudimo fondo pajamų šaltinių. Jį tektų didinti, jeigu reiktų didinti pensijas, jei padidėtų netiesioginiai mokesčiai ir pakiltų prekių ir paslaugų kainų indeksas.

Pridėtinės vertės mokestis. Šio mokesčio surinkimas yra vienas paprasčiausių ir lengviausių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2174 žodžiai iš 7228 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.