Lietuvos mokslo institucijų svarba
5 (100%) 1 vote

Lietuvos mokslo institucijų svarba

112131

Lietuvos mokslo institutų svarba ir rekomendacijos jų reorganizacijai

Paruošė

JAV Lietuvių Bendruomenės Mokslo Reikalams Patariamoji Taryba

2001 m. rugsėjo 9 d., Washington , D.C.

Turinys psl.

Problema………………………………………………………………………… 3

Priėjimas………………………………………………………………………… 4

Rezultatai………………………………………………………………………… 5

Diskusija………………………………………………………………………… 7

Paskirų įvertintojų komentarai…………………………………………………… 9

Rekomendacijos ………………………………………………………….……… 11

Šaltiniai……………………………………………………………………….….. 12

Lietuvos mokslo institutų svarba ir rekomendacijos jų reorganizacijai

(Paruoštas JAV Lietuvių Bendruomenės Mokslo Reikalams Patariamosios Tarybos)

Šis dokumentas buvo suformuluotas pasėkoje Lietuvos mokslo tarybos kreipinio į JAV Lietuvių Bendruomenę, gauto 2001 m. birželio 25d., pateikti iš šalies požiūrį apie planuojamas Lietuvos mokslo sistemos reformas ir specifiniai apie Lietuvos mokslo institutų reorganizaciją. Tokios pažiūros išreiškimo taip pat pageidavo Lietuvos švietimo ministras bei Lietuvos Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV Lietuvių Bendruomenės atstovų komisijos posėdyje 2001 m. birželio 5 d. JAV Lietuvių Bendruomenė, suprasdama planuojamų reformų svarbą Lietuvos mokslo bei viso krašto ateičiai, šį kvietimą priėmė ir pavedė Krašto Valdybos mokslo reikalams vicepirmininkui šiuo klausimu suformuluoti JAV Lietuvių Bendruomenės požiūrį. Šiame dokumente reflektuojamas JAV Lietuvių Bendruomenės Mokslo Reikalams Patariamosios Tarybos požiūris ir pateikiamos rekomendacijos Lietuvos mokslo institutų reorganizacijos klausimu.

Problema

Lietuvai atstačius nepriklausomybę, jos mokslo struktūra susidurė su gana keblia problema. Sovietų Sąjungos laikotarpiu Lietuvos mokslinė bazė buvo pagrįsta didelės valstybės interesais, bei su tuo susijusia finansine parama. Didele dalimi tai turėjo paremti didžiules sąjungos karinius, erdves ir technologinius poreikius. Lietuva mokėjo esama situacija pasinaudoti ir tam sukūrė bei sukaupė stiprius bei gilius mokslinius pajėgumus. Sovietų Sąjungai iširus, Lietuva paveldėjo šią stiprią mokslinę struktūrą, bet tik su žymiai sumažėjusia galimybe ją finansiškai paremti, bei su daugybe mokslinių-tyriminių projektų, kurie daugeliu atvejų neturėjo paklausos naujai susidariusioje situacijoje. Tuo pačiu Lietuvai, kaip naujai atsikūrusiai valstybei, iškilo naujos, jai savitos problemos. Jos reikalauja esančių mokslo struktūrų pertvarkymo, kad būtų galima, pagal finansines valstybės realybes, efektingai panaudoti Lietuvos poreikiams esamą mokslo potencialą ir išlikti bei įsitvirtinti kaip lygiavertė ir lygiateisė narė stojant į Europos Bendruomenės gretas.

Esančių valstybės finansinių ribotumų akivaizdoje Lietuvos mokslas, mūsų supratimu, atsidurė prieš sekančias realybes:

1. Lietuva, kaip maža valstybė, neturi gana išteklių paremti ir išlaikyti buvusios didelės valstybės plačią mokslinę bazę,

2. Gausa mokslinių institutų dublikuojasi funkcijose bei darbuose,

3. Kadangi institutai negali plėstis, jų mokslinis personalas turi tik ribotą potencialą atsinaujinti, kuris yra labai reikalingas greitai besikeičiančios technologijos akivaizdoje,

4. Moksliniai institutai neturi galimybės modernizuoti tyrimams reikalingą mokslinę įrangą bei pilnai pasinaudoti pasaulyje išleidžiama moksline informacija,

5. Konkurencija su Europos Bendruomene iškelia fragmentuotam Lietuvos mokslui dideles problemas išlaikyti mokslinį lygį,

6. Globalizacija iškelia šalies raidai ypatingus uždavinius: sukurti mokslo sistemą, kuri būtų pajėgi išvengti neigiamų globalizacijos padarinių ir pasinaudoti jos milžiniškai didelėmis plėtros galimybėmis,

7. Lietuvos mokslo sistemai reikia persiorentuoti esamų ribotumų akivaizdoje taip, kad ji galėtų tarnauti Lietuvos žmonių labui, skatinti jų dvasinį ir kultūrinį gyvenimą ir paremti jos mokslo, technologijos ir žmonių kokurencingumą, bei gerbuvį.

Priėjimas

JAV Lietuvių Bendruomenė (JAV LB) priėmė Lietuvos mokslo tarybos kvietimą pateikti požiūrį iš šalies apie planuojamas Lietuvos mokslo sistemos reformas ir specifiniai apie Lietuvos mokslo institutų reorganizaciją. Ji įsipareigojo pirmiausiai pateikti nuomonę apie Lietuvos mokslo institutų reorganizavimo projektą ir vėliau prisidėti prie Lietuvos aukštųjų mokyklų-universitetų pertvarkymo plano formavimo. Šiam reikalui JAV LB Krašto Valdyba įpareigojo jos mokslo reikalams vicepirmininką sudaryti šio klausimo gvildenimui atitinkamą Patariamąją Tarybą (PT). Ji buvo sudaryta iš 15 lietuvių kilmės profesorių ir mokslinių darbuotojų. PT nariai buvo parinkti pagal savo mokslinius atsiekimus, Lietuvos mokslo sistemos pažinimą ir profesinę patirtį. Jie taip pat vadovavosi savo nuomonės sudarymui informacijos šaltiniais pateiktais
Priede No. 1.

Peržiūrėjus turimą informaciją apie mokslo institutų reorganizavimą, ribotas žinias apie mokslo institutus bei aukštųjų mokyklų stipriąsias ir silpnąsias puses, buvo prieita išvada, kad mūsų įvertinimas turės ribotis: 1. nustatymu prioritetinių mokslo sričių, žiūrint į jas iš kelių perspektyvų ir 2. sudarymu mokslo institutų grupių su patarimu palikti juos valstybiniais, jungtinais su universitetais, paleistais tapti savistoviais arba panaikinamais. Šio tikslo atsiekimui buvo sudarytos dvi pasisakymų formos, pagal kurias įvertintojai buvo pakviesti pateikti savo nuomonę. Pirma forma lietė individualių mokslo institutų svarbą ir antra – sutelkimą požiūrio apie galima institutų restruktūrizavimą.

Pirmoje analizės pakopoje buvo nustatyta institutų svarba Lietuvai, panaudojant nuo 0 iki 10 skalę, žiūrint iš dviejų perspektyvų. Kiekvienas PT narys turėjo progą pateikti kiekvieno instituto įvertinimą paruoštoje formoje pagal nustatytus kriterijus. Pirmoje tabelėje randama nuomonių santrauka iš trumpalaikės ir ilgalaikės poreikių perspektyvos pusės.

Antra analizės pakopa padaryta priimant, kad finansinių realybių perspektyvoje reikia nedelsiant pradėti vykdyti reorganizaciją, kuri kryptingumu vestų prie ilgalaikių problemų išrišimo, bet neišardant turimo mokslo potencialo bei kiek galint gerinant jo dabartinį efektyvumą. Kiekvienas PT narys turėjo progą pasisakyti paruoštoje formoje apie jo/jos nuomonę racionalius ir funkciniai galimus bei pateisinamus junginius. Ši analizė privedė prie institutų sugrupiavimo pagal anksčiau aptartą Lietuvai naudingumą (Tabelė No. 2) Tačiau stoka tinkamos informacijos apie paskirų universitetų stipriąsias kryptis neleido išryškinti, kurie iš Lietuvoje esančių universitetų būtų tinkamiausi suporavimui su institutais, nors kai kurie įvertintojai apie tai turėjo labai aiškias nuomones.

Trečia analizės pakopa yra rekomendacijos išplaukiančios iš antroje tabelėje sukauptų duomenų. Rezultatai.

JAV LB Mokslo Reikalams Patariamoji Taryba priėjo prie institutų svarbos suminio skaičiaus, sudedant paskirų įvertintojų svarbos parinkimą kiekvienam institutui nuo 0 iki 10 balų skalėje. Kuo daugiau institutas surenka balų, tuo jo svarba yra didesnė. Tabelėje Nr. 1 paduodama įvertinimo rezultatų santrauka iš trumpalaikės ir ilgalaikės perspektyvos. Tabelėje Nr. 2 parodoma mokslo institutų sugrupavimo parinkimas pagal Patariamosios Tarybos narių nuomonę.

Tabelė Nr. 1 MOKSLO INSTITUCIJŲ IŠSIRIKIAVIMAS PAGAL SVARBĄ* TRUMPALAIKĖJE

IR ILGALAIKĖJE POREIKIŲ PERSPEKTYVOJE

Vardas/Įvertinimas/Balų Skaičius Trumpalaikiai poreikiai Ilgalaikiai poreikiai

suma svarba suma svarba

1. Biochemijos institutas 110 2 104 3

2. Biotechnologijos institutas 110 1 111 2

3. Chemijos institutas 91 10 129 1

4. Fizikos institutas 91 9 79 13

5. Lietuvos energetikos institutas 92 7 83 11

6. Lietuvos istorijos institutas 89 11 89 7

7. Lietuvos sodininkystës ir daržininkystës institutas 75 23 60 26

8. Lietuvos žemdirbystës institutas 86 14 66 19

9. Matematikos ir informatikos institutas 107 3 97 5

10. Puslaidininkių fizikos institutas 101 5 89 8

11. Teoretinės fizikos ir astronomijos institutas 76 21 61 25

12. Geologijos institutes 63 28 64 24

13. Geografijos institutas 55 29 47 30

14. Lietuvių kalbos institutas 101 4 99 4

15. Lietuvių literatûros ir tautosakos institutas 88 12 89 6

16. Kultūros ir meno institutas 72 24 70 17

17 Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas 54 30 52 28

18. Socialinių mokslų tyrimų institutas 81 15 64 23

19. Lietuvos veterinarijos institutas 77 19 70 16

20. Botanikos institutas 66 25 73 14

21. Ekologijos institutas 93 6 84 10

22. Imunologijos institutas 92 8 83 12

23. Lietuvos miskų institutas 80 16 66 20

24. Lietuvos vandens ūkio institutas 77 20 65 22

25. Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas 86 13 85 9

26. Gerontologijos centras 80 17 69 18

27. Higienos institutas 65 27 65 21

28 AIDS centras 78 18 70 15

29. Visuomenės psichikos sveikatos centras 76 22 59 27

30. Termoizoliacijos institutas. 65 26 48 29

*Parinkimo kriterijai:

Svarba moksliniu požiuriu Lietuvos mokslo prestižui, mokslo strategijai ir mokslo potencialo bei krypčių išvystymui

Svarba pagal mokslinio darbo kokybę – publikacijos cituojančiuose arba svarbiuose užsienio žurnaluose, užsienio grantai

Svarba Lietuvos valstybei praktiniu požiuriu iš ekonominės ir pramoninės plėtros pusės

Svarba Lietuvos žmonių sveikatai

Svarba Lietuvos gamtai ir aplinkai

Svarba Lietuvos kultūrai, menui, istorijai

Svarba Lietuvos žmonių sociologiniams poreikiams

Tabelė Nr. 2 LIETUVOS MOKSLO INSTITUCIJŲ IR CENTRŲ SUGRUPAVIMAS

*V, J, U,

R, X Jungtinas kuris numeris su kuriuo Pastabos

1. Biochemijos institutas VJ 2 Vienas biocentras

2. Biotechnologijos institutas VJ 1 Vienas biocentras

3. Chemijos institutas U arba R Dalinai remiamas tyrimais pramonei

4. Fizikos institutas VJ 11 Tikslių mokslų centras

5. Lietuvos energetikos institutas RJ 30

6. Lietuvos istorijos institutas VJ 14,15,16 Lietuvių kalbos, kultūros, meno ir istorijos centras

7. Lietuvos sodininkystës ir daržininkystės institutas UJ 8

8. Lietuvos žemdirbystës institutas UJ 7

9. Matematikos ir informatikos
institutas V

10. Puslaidininkių fizikos institutas R arbaVJ 4,11 R- jeigu gali didele dalimi save finansuoti, arba VJ – jungtinas į tikslių mokslų centrą

11. Teorinės fizikos ir astronomijos institutas VJ ir U 4 Tikslių mokslų centras, bet atskiriant kaip U astronomijos institutą

12. Geologijos institutas UJ arba X 13

13. Geografijos institutas UJ arba X 12

14. Lietuvių kalbos institutas VJ 6,15,16 Žiur. 6

15. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas VJ 6,14,16 Žiur. 6

16. Kultûros ir meno institutas VJ 6,14,15 Žiur. 6

17 Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas UJ 18

18. Socialinių mokslų tyrimo institutas UJ 17

19. Lietuvos veterinarijos institutas U

20. Botanikos institutas U arba J 23 Jeigu J – jungtinas su mišku institutu

21. Ekologijos institutas U arba J 24 Jeigu J – jungtinas su vandens institutu

22. Imunologijos institutas UJ arba VJ 26,27 arba 22,25,26,27,28 Jeigu VJ- sudaryti vieną medicinos tyrimų centrą

23. Lietuvos mišku institutas U arba J 20 Jeigu J žiūr. 20

24. Lietuvos vandens ûkio institutas U arba J 21 Jeigu J žiūr. 21

25. Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas UJ arba VJ 28 arba

22,25,26,27,28 Jeigu VJ žiūr. 22

26. Gerontologijos centras UJ arba VJ 22,27 arba

22,25,26,27,28 Jeigu VJ žiūr. 22

27. Higienos institutas UJ arba

VJ 22,26

22,25,26,27,28 Jeigu VJ žiūr. 22

28 AIDS centras UJ arba

VJ 25 arba

22,25,26,27,28 Jeigu VJ žiūr. 22

29. Visuomenës psichikos sveikatos centras V

30. Termoizoliacijos institutas. RJ 5 * V – Valstybinės reikšmės, nepriklausomas ir pilnai valstybės finansuojamas

R – Valstybinės reikšmės, nepriklausomas, bet tik dalinai valstybės finansuojamas

J – Jungtinas su kitu institutu, bet lieka nepriklausomas ir valstybės finansuojamas

U – Jungtinas su universitetu, valstybės remiamas

X – Panaikinamas arba savistoviai išsilaikantis

Diskusija

Tabelėse rodomi svarbūs įvertinimai atspindi pareiškimą nuomonių, nebūtinai pagrįstų visapusiška analize visų faktorių, kurie galėtų daryti poveikį mokslo institutų reorganizacijos procese. Gyvenant toli nuo Lietuvos, nepažįstant giliau institutų veiklos, jų mokslo darbuotojų nuveiktų darbų nei įrenginių potencialo, šios rekomendacijos reprezentuoja daugiau ar mažiau bendrines obzervacijas, pagrįstas mūsų patirtimi ir ribota informacija apie Lietuvoje esamas institucijas. Be tiesioginio įvertinimo PT darbuotojai taip pat pateikė eilę kvalitatyvinių observacijų, kuriomis bandoma išreikšti tai, kas nebuvo galima išreikšti tabeliniame įvertinime.

Iš penkiolikos asmenų pasižadejusių dalyvauti įvertinime, atsakymai buvo gauti iš 13*. Tabelė Nr. 1 parodo pagal balų skaičių institutų svarbos numerį. Daugiausiai balų gavusiai institucijai suteikiamas aukščiausias įvertinimas (Nr.1) ir mažiausiai Nr.30. Iš dviejų institucijų gavusių tą patį balų skaičių eilės pirmenybė teikiama institucijai, turinčiai daugiau balų aukštesnėje įvertinimo skalėje.

Pagal svarbą trumpalaikių poreikių perspektyvoje Tabelė Nr.1 parodo sekantį pirmo dešimtuko išsirikiavimą:

1. Biotechnologijos institutas

2. Biochemijos institutas

3. Matematikos ir informatikos institutas

4. Lietuvių kalbos institutas

5. Puslaidininkių fizikos institutas

6. Ekologijos institutas

7. Lietuvos energetikos institutas

8. Imunologijos institutas

9. Fizikos institutas

10. Chemijos institutas

Iš ilgalaikės perspektyvos Tabelėje Nr.1 randame sekantį pirmo dešimtuko išsidėstymą:

1. Chemijos institutas

2. Biotechnologijos institutas

3. Biochemijos institutas

4. Lietuvių kalbos institutas

5. Matematikos ir informatikos institutas

6. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

7. Lietuvos istorijos institutas

8. Puslaidininkių fizikos institutas

9. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas

10. Ekologijos institutas.

*Lietuvos mokslo tarybos pastaba: Rugsėjo 11 d. gautas pranešimas, kad savo nuomonę pareiškė ir keturioliktas Patariamosios Tarybos narys, bet jo vertinimai nekeičia šiame pranešime pateiktų išvadų.

Tabelėje Nr.1 pateikiami svarbūs įvertinimai nebūtinai turėjo įtaką rezultatams tabelėje Nr.2. Pastarojoje rezultatai neveda prie tiesioginių rekomendacijų panaikinti esančius institutus, bet ryškiai rekomenduoja jų konsolidavimą ir/arba prijungimą prie universitetų. Rekomenduojama įkurti kelis didelius ir stiprius mokslo centrus, kaip pvz . Biocentrą, Tiksliųjų mokslų centrą, Gamtos mokslų ir aplinkos apsaugos institutą, Medicinos tyrimų centrą, Psichikos ir neurobiologijos centrą, Lietuvių kalbos, literatūros ir tautosakos, kultūros, meno ir istorijos institutą ir pan. Rekomenduojama prijungti nemažą institutų skaičių prie universitetų, kur jie galėtų tęsti ne tik tyrimus, bet taip pat sustiprintų jiems giminingus fakultetus savo žiniomis ir eksperimentine ekspertize. Mes matome tokiuose junginiuose dvipusę naudą: iš vienos pusės magistrai ir doktorantai turėtų galimybę dirbti kartu su institutų mokslininkais, ir iš kitos pusės, tie patys magistrantai ir doktorantai atneštų į institutus naujausias informatikos, kompiuterizuoto modeliavimo ir duomenų apdorojimo bei analizės metodikas.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1926 žodžiai iš 3615 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.