Turinys
Įvadas
3
Lietuvos mokslo ir studijų raida
3
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokslo ir studijų sistemos teisinė padėtis
ir reformos 6
Aukštųjų mokyklų reforma
7
Valstybiniu mokslo institutu reformos
7
Lietuvos švietimo sistema :
9
➢ Ikimokyklinis ugdymas
10
➢ Bendrasis lavinimas
10
➢ Profesinis mokymas
11
➢ Studijos aukštesniosiose mokyklose
12
➢ Studijos aukštosiose mokyklose
12
➢ Papildomas ugdymas
14
Išvados
14
Literatūra
15
Įvadas
Kas yra mokykla? Kiekvienas atsakytų, kad tai švietimo įstaiga, kur
perduodamos ir įsisavinamos žinios.Teoriškai susistemintos žinios apie
tikrovę yra vadinamos mokslu.Be teorinio pagrindo neįmanomas joks žmonijos
veiklos progresas.Žinių paieška ir jų sisteminimas- mokslininkų darbas.
Žmogus yra šviečiamas įvairiausiais būdais – per paskaitas, renginius.Bet
efektyviausias būdas – mokymas.Mokymas – organizuota ugdytinių veikla,
vadovaujama ugdytojo, turinčio aiškų tikslą – mokslinimas, o rezultatas –
išmokslinimas : žinojimas, mokėjimas, įgudimas.
Lietuvos mokslas ir studijos Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje
Lietuvos jaunimas studijavo Krokuvoje.
XV a. pabaigoje Lietuvos didiku vaikai pasiekdavo ir renesansines Italijos
bei kitu šalių universitetus. Per 1440-1490 m. į Lietuvą grižo 40
bakalaurai, 13 magistrai, 2 mokslu daktarai.
Lietuvos aukštojo mokslo ištakos siejamos su Vilniaus universiteto įkūrimu
(1579 m.), kuris tapo pirmuoju LDK ir Rytų Europoje.
Prielaidų pirmajam Lietuvos universitetui atsirado 1570 m. įsteigus Jėzuitų
kolegija. To meto Lietuvos šviesuomenė suprato aukštosios mokyklos steigimo
būtinybę, kai kurie didikai skyrę tam lėšų, ir 1579 m. XIII a. buvo įkurta
Vilniaus akademija. Akademija greitai tapo intelektualiniu Lietuvos centru.
Į universitetą buvo priimami bajorų ir miestiečių vaikai iš visos LDK ir
užsienio.
XVI a. pabaigoje universitete dirbo 11 -12, XVII a. a. pradžioje 14 –15, o
dar vėliau – 18 profesorių. Universitete jau 1586 m. mokėsi per 700
studentų, 1597 m. – 800, 1618m. – 1210.
XVII a. viduryje universitetas pasiekė savo mokslines veiklos viršūnę.
Vilniaus universitetas vis tik nebuvo vienintelis kelias mokslui plisti.
Kaip ir ankščiau LDK jaunuomenė mokėsi įvairiuose užsienio valstybių
protestantiškuose bei katalikiškuose universitetuose. XVI a. juose mokėsi
daugiau kaip 600 studentu iš LDK, XVII a. jų būta per 700.
Studijų ir mokslo sistemos posūkis prasidėjo nuo XVIII a. vidurio. Ji lėmė
Apšvietos amžiaus pedagogines idėjas. 1773 m. sudaryta bendra Lietuvos ir
Lenkijos valstybines švietimo institucijos – Edukacinė komisija – pirmoji
švietimo ministerija (vartojant dabartinį terminą) Europoje. Ji sukūrė
nauja švietimo valdymo sistemą. Lietuvos mokykloms vadovavo Vilniaus
universitetas (nuo 1781 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausioji
mokykla).
Carinės Rusijos sudėtyje
1795 m., Lenkijos-Lietuvos valstybei žlugus, švietimo ministerijos sukurta
universitetinė sistema Lietuvoje funkcionavo iki 1830-1831 m. Universitetas
buvo pavaldus Peterburge reziduojančiam Vilniaus švietimo kuratoriui. Pagal
1803 m. rusų caro įsakymą ši aukštoji mokykla imta vadinti imperatoriškuoju
universitetu.
Katedrų skaičius universitete buvo padidintas iki 32, o dėstomu dalyku –
iki 55. Studentu ir katedrų skaičiumi universitetas buvo didžiausias
Rusijos imperijoje.
Vakcinacijos ir Motinystės institutai Vilniuje buvo pirmos tokio pobūdžio
įstaigos Europoje.
Pirmoji lietuvių mokslo draugija 1889 m. buvo įsteigta ne savame krašte,
bet Baltimorėje (JAV). Tik panaikinus spaudos draudimą ir Lietuvoje 1907 m.
carinės valdžios buvo leista įkurti Mokslo draugija, kuri suvaidino labai
svarbų vaidmenį, telkdama krašto intelektualus, skatindama lituanistinius
ir kt. tyrinėjimus.
Atsikūrusioje Lietuvos valstybėje
Paskelbusi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos
Valstybės Taryba skubino parengti universiteto statutą. 1919 m. spalio 15
d. buvo įsteigti Aukštieji kursai, kurie 1922 m. buvo perorganizuoti į
Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas), kuris
ir tapo svarbiausiu šalies mokslo centru.
1939 m., grąžinus Vilnių Lietuvai ir atkūrus Vilniaus universitetą, trys
jo fakultetai buvo perkelti į Vilnių ir sudarė tolesnes
Vilniaus
universiteto raidos pagrindą. Lietuviškas Vilniaus universitetas pradėjo
veikti 1940 m. pradžioje.
1922 –1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete mokslo daktaro laipsnį
gavo 59 žmonės.
Be minėtų aukštųjų mokyklų, 1918–1940 m. Lietuvoje veikė tokios aukštosios
mokyklos: Klaipėdoje – Prekybos institutas, Telšiuose – Žydų rabinų
aukštoji mokykla.
Nuo 1939 m. sausio 1 d. pradėjo veikti pirmoji stambesnė mokslo įstaiga,
išlaikoma iš biudžeto. Šio instituto pagrindu 1941 m. sausio 16 d. buvo
įkurta Lietuvos SSR mokslu akademija, pokario metais tapusi svarbiausia
mokslo organizavimo institucija Lietuvoje.
Nuo pat vokiečių okupacijos pradžios vokiečių okupacinė administracija
nepalankiai žiurėjo į Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklą. 1943 m. kovo 17 d.
vokiečių okupacinės administracijos įsakymu Vytauto Didžiojo ir Vilniaus
universitetai bei kitos Lietuvos aukštosios mokyklos buvo uždarytos, kelios
dešimtys mokslo ir kultūros veikėjų atsidūrė nacių koncentracijos
stovyklose.
Mokslas ir studijos sovietinėje Lietuvoje
Antroji sovietinė okupacija lietuvių tautai atnešė didžiules represijas ir
protu sunkiai suvokiamus nuostolius. Gulaguose atsidūrė ir daug žymiausių
Lietuvos mokslų atstovų.
Mokslas
Po karo Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, buvo įteisintas sovietinis mokslo
modelis. Svarbiausias mokslinio darbo centras ir koordinavimo įstaiga buvo
Mokslų akademija (MA), kuriai priklausė 12 institutu (1986 m.). Pokario
metais atkurta MA plėtojosi jau pagal sovietišką modelį : moksline veikla
buvo gerokai reglamentuojama, mokslininkus persekiojo tarybinės represijos,
bet Akademijoje reiškėsi pažangi mokslinė mintis. Pokario metais Lietuvai
tapus sudėtine Sovietų Sąjungos dalimi, krašto mokslo institucijos turėjo
vykdyti bendrus visam Sąjungos mokslui uždavinius. Mokslas susidėjo iš
dviejų silpnai susietų sistemų – aukštųjų mokyklų ir MA institutų.
Laikytasi nuostatos, kad mokslas turi būti telkiamas atskiruose
institutuose, o studijos vykdomos tik aukštosiose mokyklose.
Bendradarbiavimas tarp dviejų silpnai susietų sistemų – aukštųjų mokyklų ir
MA institutų buvo tik reta išimtis.
Lietuvoje veikė ir 29 mokslinio tyrimo institutai, priklausę SSRS ir LSSR