Lietuvos mokslo ir studijų raida
5 (100%) 1 vote

Lietuvos mokslo ir studijų raida

Turinys

Įvadas

3

Lietuvos mokslo ir studijų raida

3

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokslo ir studijų sistemos teisinė padėtis

ir reformos 6

Aukštųjų mokyklų reforma

7

Valstybiniu mokslo institutu reformos

7

Lietuvos švietimo sistema :

9

➢ Ikimokyklinis ugdymas

10

➢ Bendrasis lavinimas

10

➢ Profesinis mokymas

11

➢ Studijos aukštesniosiose mokyklose

12

➢ Studijos aukštosiose mokyklose

12

➢ Papildomas ugdymas

14

Išvados

14

Literatūra

15

Įvadas

Kas yra mokykla? Kiekvienas atsakytų, kad tai švietimo įstaiga, kur

perduodamos ir įsisavinamos žinios.Teoriškai susistemintos žinios apie

tikrovę yra vadinamos mokslu.Be teorinio pagrindo neįmanomas joks žmonijos

veiklos progresas.Žinių paieška ir jų sisteminimas- mokslininkų darbas.

Žmogus yra šviečiamas įvairiausiais būdais – per paskaitas, renginius.Bet

efektyviausias būdas – mokymas.Mokymas – organizuota ugdytinių veikla,

vadovaujama ugdytojo, turinčio aiškų tikslą – mokslinimas, o rezultatas –

išmokslinimas : žinojimas, mokėjimas, įgudimas.

Lietuvos mokslas ir studijos Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje

Lietuvos jaunimas studijavo Krokuvoje.

XV a. pabaigoje Lietuvos didiku vaikai pasiekdavo ir renesansines Italijos

bei kitu šalių universitetus. Per 1440-1490 m. į Lietuvą grižo 40

bakalaurai, 13 magistrai, 2 mokslu daktarai.

Lietuvos aukštojo mokslo ištakos siejamos su Vilniaus universiteto įkūrimu

(1579 m.), kuris tapo pirmuoju LDK ir Rytų Europoje.

Prielaidų pirmajam Lietuvos universitetui atsirado 1570 m. įsteigus Jėzuitų

kolegija. To meto Lietuvos šviesuomenė suprato aukštosios mokyklos steigimo

būtinybę, kai kurie didikai skyrę tam lėšų, ir 1579 m. XIII a. buvo įkurta

Vilniaus akademija. Akademija greitai tapo intelektualiniu Lietuvos centru.

Į universitetą buvo priimami bajorų ir miestiečių vaikai iš visos LDK ir

užsienio.

XVI a. pabaigoje universitete dirbo 11 -12, XVII a. a. pradžioje 14 –15, o

dar vėliau – 18 profesorių. Universitete jau 1586 m. mokėsi per 700

studentų, 1597 m. – 800, 1618m. – 1210.

XVII a. viduryje universitetas pasiekė savo mokslines veiklos viršūnę.

Vilniaus universitetas vis tik nebuvo vienintelis kelias mokslui plisti.

Kaip ir ankščiau LDK jaunuomenė mokėsi įvairiuose užsienio valstybių

protestantiškuose bei katalikiškuose universitetuose. XVI a. juose mokėsi

daugiau kaip 600 studentu iš LDK, XVII a. jų būta per 700.

Studijų ir mokslo sistemos posūkis prasidėjo nuo XVIII a. vidurio. Ji lėmė

Apšvietos amžiaus pedagogines idėjas. 1773 m. sudaryta bendra Lietuvos ir

Lenkijos valstybines švietimo institucijos – Edukacinė komisija – pirmoji

švietimo ministerija (vartojant dabartinį terminą) Europoje. Ji sukūrė

nauja švietimo valdymo sistemą. Lietuvos mokykloms vadovavo Vilniaus

universitetas (nuo 1781 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausioji

mokykla).

Carinės Rusijos sudėtyje

1795 m., Lenkijos-Lietuvos valstybei žlugus, švietimo ministerijos sukurta

universitetinė sistema Lietuvoje funkcionavo iki 1830-1831 m. Universitetas

buvo pavaldus Peterburge reziduojančiam Vilniaus švietimo kuratoriui. Pagal

1803 m. rusų caro įsakymą ši aukštoji mokykla imta vadinti imperatoriškuoju

universitetu.

Katedrų skaičius universitete buvo padidintas iki 32, o dėstomu dalyku –

iki 55. Studentu ir katedrų skaičiumi universitetas buvo didžiausias

Rusijos imperijoje.

Vakcinacijos ir Motinystės institutai Vilniuje buvo pirmos tokio pobūdžio

įstaigos Europoje.

Pirmoji lietuvių mokslo draugija 1889 m. buvo įsteigta ne savame krašte,

bet Baltimorėje (JAV). Tik panaikinus spaudos draudimą ir Lietuvoje 1907 m.

carinės valdžios buvo leista įkurti Mokslo draugija, kuri suvaidino labai

svarbų vaidmenį, telkdama krašto intelektualus, skatindama lituanistinius

ir kt. tyrinėjimus.

Atsikūrusioje Lietuvos valstybėje

Paskelbusi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos

Valstybės Taryba skubino parengti universiteto statutą. 1919 m. spalio 15

d. buvo įsteigti Aukštieji kursai, kurie 1922 m. buvo perorganizuoti į

Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas), kuris

ir tapo svarbiausiu šalies mokslo centru.

1939 m., grąžinus Vilnių Lietuvai ir atkūrus Vilniaus universitetą, trys

jo fakultetai buvo perkelti į Vilnių ir sudarė tolesnes
Vilniaus

universiteto raidos pagrindą. Lietuviškas Vilniaus universitetas pradėjo

veikti 1940 m. pradžioje.

1922 –1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete mokslo daktaro laipsnį

gavo 59 žmonės.

Be minėtų aukštųjų mokyklų, 1918–1940 m. Lietuvoje veikė tokios aukštosios

mokyklos: Klaipėdoje – Prekybos institutas, Telšiuose – Žydų rabinų

aukštoji mokykla.

Nuo 1939 m. sausio 1 d. pradėjo veikti pirmoji stambesnė mokslo įstaiga,

išlaikoma iš biudžeto. Šio instituto pagrindu 1941 m. sausio 16 d. buvo

įkurta Lietuvos SSR mokslu akademija, pokario metais tapusi svarbiausia

mokslo organizavimo institucija Lietuvoje.

Nuo pat vokiečių okupacijos pradžios vokiečių okupacinė administracija

nepalankiai žiurėjo į Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklą. 1943 m. kovo 17 d.

vokiečių okupacinės administracijos įsakymu Vytauto Didžiojo ir Vilniaus

universitetai bei kitos Lietuvos aukštosios mokyklos buvo uždarytos, kelios

dešimtys mokslo ir kultūros veikėjų atsidūrė nacių koncentracijos

stovyklose.

Mokslas ir studijos sovietinėje Lietuvoje

Antroji sovietinė okupacija lietuvių tautai atnešė didžiules represijas ir

protu sunkiai suvokiamus nuostolius. Gulaguose atsidūrė ir daug žymiausių

Lietuvos mokslų atstovų.

Mokslas

Po karo Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, buvo įteisintas sovietinis mokslo

modelis. Svarbiausias mokslinio darbo centras ir koordinavimo įstaiga buvo

Mokslų akademija (MA), kuriai priklausė 12 institutu (1986 m.). Pokario

metais atkurta MA plėtojosi jau pagal sovietišką modelį : moksline veikla

buvo gerokai reglamentuojama, mokslininkus persekiojo tarybinės represijos,

bet Akademijoje reiškėsi pažangi mokslinė mintis. Pokario metais Lietuvai

tapus sudėtine Sovietų Sąjungos dalimi, krašto mokslo institucijos turėjo

vykdyti bendrus visam Sąjungos mokslui uždavinius. Mokslas susidėjo iš

dviejų silpnai susietų sistemų – aukštųjų mokyklų ir MA institutų.

Laikytasi nuostatos, kad mokslas turi būti telkiamas atskiruose

institutuose, o studijos vykdomos tik aukštosiose mokyklose.

Bendradarbiavimas tarp dviejų silpnai susietų sistemų – aukštųjų mokyklų ir

MA institutų buvo tik reta išimtis.

Lietuvoje veikė ir 29 mokslinio tyrimo institutai, priklausę SSRS ir LSSR

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 891 žodžiai iš 2958 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.