Lietuvos monetarine politika
5 (100%) 1 vote

Lietuvos monetarine politika



Įvadas 2

Pinigų prigimtis ir rūšys 3

Pinigų paklausa 5

Pinigų pasiūla 6

Pinigų pasiūlos reguliavimas 6

Komercinių bankų galimybės keisti pinigų pasiūlos apimtį 7

Monetarinė politika 7

Klasikinis ir keinsistinis požiūris į pinigų politikos efektyvumą 8

Pinigų politikos priemonių plėtra………………………………………………………………………………………11

Šiuolaikinė bankų sistema ……………………………………………………………………………………………….11

Centrinio banko pinigų politika ir jos priemonės 13

Lietuvos banko pinigų politika 14

Privalomosios atsargos 14

Lietuvos banko pinigų politikos tikslai 15

Lietuvos bankas 16

Išvados 20

Įvadas

Analizuojant makroekonomikos problemas, pinigai, bankai yra ypač svarbūs rinkos ekonomikos elementai. Vargu ar rasime šiandien žmogaus veiklos sferą, kur galima būtų apsieiti be pinigų. Pinigais apmokama už prekes, paslaugas, grąžinamos skolos, taupoma ir t.t. Pinigai ir su jais susijusios problemos vienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrinėjami, kadangi nė vienas ekonominis reiškinys arba procesas negalėjo būti paaiškintas be kainos, o pastaroji yra pinigų funkcionavimo rezultatas. Nuo jų priklauso ir šalies ekonominė padėtis. Mokėjimas manevruoti ir disponuoti pinigais, turi padėti pasirinkti optimalias verslo sritis, priimti ekonominius sprendimus.

Tikslas:

• Supažindinti su pinigų politika Lietuvoje, bei ugdyti ekonominį mąstymą.

Uždaviniai:

• Išanalizuoti pinigų vystimosi raidą.

• Apžvelgti pinigų pasiūlą ir paklausą.

• Apibūdinti kas tai yra monetarinė politika.

• Supažindinti su šiuolaikinėmis bankų sistemomis, Lietuvos banko pinigų politika ir jo funkcijomis.Pinigų prigimtis ir rūšys

Pinigai yra visa tai, kas konkrečioje visuomenėje plačiai vartojama ir pripažįstama kaip mainų priemonė atsiskaitant už prekes ir paslaugas bei skolas. Todėl jie dažnai vadinami „visų prekių prekė“ ir yra vienas įspūdingiausių žmonijos išradimų.

Pinigų vystymosi istorija yra tautų vystymosi atspindys. Jie atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio išsivystymo pakopoje, besiplečiant prekių mainams. Pinigų istorinė raida apima kelis etapus, pagal juos išskiriamos ir pagrindinės pinigų rūšys:

1. Pinigai – prekės (prekiniai pinigai);

2. Metaliniai pinigai;

3. Popieriniai pinigai;

4. Banko pinigai;

5. Pusiau pinigai arba netikri pinigai.

Prekiniai pinigai. Istoriškai daugelis prekių nors kartą yra buvę mainų priemone. Pinigais tapdavo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrindinio verslo priemonės ( gyvulių augintojams – gyvuliai – dažniausiai jautis, medžiotojams – kailiai, žemdirbiams – grūdai (rugiai), kukurūzai, kavos pupelės, amatininkams – ūkio reikmenys (kirviai, katilai, moliniai ir metaliniai indai, kauptukai ir t.t.). Ypač paplitę buvo „vaikščiojantys pinigai“ – naminiai gyvuliai.

Pirmykščiais laikais pinigais būdavo ne vienas, o daugybė daiktų, pvz., 6 kiaulės buvo lygios 1 jaučiui, o suaugęs vergas – 1 arkliui.

Visų šių prekių trūkumai:

– ne visas prekes – pinigus buvo galima smulkinti;

– sunku, nepatogu saugoti ir transportuoti.

Todėl mažiau tinkamos prekės – pinigai pamažu buvo keičiamos tobulesnėmis, kol kaip pinigai pradėtas naudoti metalas.

Metalinių pinigų atsiradimas – tai antras pinigų raidos etapas. Metaliniai pinigai iš pradžių buvo metalo gabalų, vielos, žiedų, miltelių pavidalo. Jie buvo nepatogūs, nes reikėjo nustatyti svorį ir prabą. Todėl netrukus pradėta kalti ant jų ženklus, rodančius prabą ir svorį, o vėliau suteikta ir forma. Taip atsirado moneta. Moneta – tai nustatytos formos ir prabos liejinys, kuris yra valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė. Pinigams gaminti naudoti įvairūs metalai, tačiau dėl daugelio fizinių savybių pinigais tapo taurieji metalai ir pirmiausia auksas ir sidabras.

Monetų išradimas buvo labai svarbus ūkio vystymesi, tačiau jų cirkuliacija turi ir savų trūkumų:

– dideli metalinių pinigų cirkuliacijos kaštai (jie griozdiški, daug sveria, dėvisi);

– monetos paprastai būna nedidelės vertės, nes bijoma padirbinėjimo, todėl sunku suskaičiuoti dideles pinigų sumas.

Dėl šių priežasčių buvo išleisti metalo pakaitalai – popieriniai pinigai. Pirmą kartą jie buvo atspausdinti Kinijoje 650m., o Europoje – tik XVI a. Nyderlanduose. Popieriniai pinigai išreiškia žymiai didesnę nominaliąją vertę, negu jų realioji vertė, todėl jie yra nevisaverčiai, simboliniai pinigai. Tai tik pinigų ženklai.

Istoriškai svarbi popierinių pinigų rūšis – banknotai. Banknotas – tai šalies emisinio nacionalinio banko (centrinio) išleisti neprocentiniai pasižadėjimai – kreditiniai piniginiai ženklai, atstojantys metalinius pinigus kaip cirkuliacijos ir mokėjimo priemones. Svarbiausias skirtumas tarp banknotų ir popierinių pinigų buvo tas, kad bankai banknotus buvo įsipareigoję kiekvienu momentu iškeisti į auksą. Tačiau po karo jie virto paprasčiausiais, nebekeičiamais į auksą popieriniais pinigais. Popieriniai pinigai sąlygojo banko pinigų epochos atsiradimą.

Banko pinigai (negrynieji arba kreditiniai pinigai) – tai įvairių tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius. Tai kitaip vadinami
pinigai siaurąja prasme. Indėlis – pinigai, patikėti finansiniam tarpininkui, atidarant čekinę, taupomąją ar kitą sąskaitą. Čekis – tai indėlio savininko išrašytas įsakymas bankui išduoti arba pervesti į kitą sąskaitą tam tikrą pinigų sumą iš čekį pasirašiusio asmens einamosios sąskaitos. Čekiai atsiranda atidarant banke einamąją sąskaitą. Jie nėra tradiciniai pinigai, banknotai, nes laisvai necirkuliuoja. Kartą išrašytas, antrą kartą čekis jau negali būti panaudotas. Jis turi būti pateiktas bankui ir tik tokiu būdu atliks cirkuliacijos priemonės funkciją.

Pusiau pinigai arba netikri pinigai – tai taupomieji ir terminuotieji indėliai ir įvairūs vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos), valiutiniai indėliai. Kitaip jie dar vadinami pinigais plačiąja prasme. Pusiau pinigai patys tiesiogiai negali būti naudojami kaip mainų tarpininkai, tačiau esant reikalui gali būti nesunkiai paverčiami į grynuosius pinigus.

Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroninių pinigų – kreditinių kortelių – era. Kreditinė kortelė (plastikinė plokštelė su magnetine atmintimi) – tai banko ar prekybos firmos vardinis piniginis dokumentas, liudijantis indėlio savininko asmenybę ir suteikiantis jam teisę įsigyti prekes ar paslaugas nemokant pinigais. Jos dėka atsiskaitoma už prekes ir paslaugas be pinigų ir be čekių. Ši kortelė nėra pinigai jokia prasme (nei mainų, nei vertės mato, nei kaupimo), tačiau, perkant prekes ir paslaugas, ji leidžia atidėti mokėjimą kelioms savaitėms ar mėnesiams. Ji tik pavaduoja pinigus sandėrio momentu; mėnesio pabaigoje vis tiek atsiskaitoma realiais pinigais. Taigi, ši kortele – tai ne pinigai, o tik pinigų pakaitalai.

Lietuvos pinigai. Gilioje senovėje juos atstovavo gintaras, voverių ir kiaunių kailiai, medus, vaškas, įvairūs papuošalai. Kailių pinigų sistema labiausiai buvo įsigalėjusi XI-XIII a. Techninis kailių pinigų terminas buvo grivina. Ji buvo kailinė (kailiai) ir metalinė (žiedai, lazdelės, ant grandinėlės ar virvutės suvarstytos monetos). Vėliau dėl dažno grivinų kapojimo (smulkiems atsiskaitymams) metalinė grivinos įgauna naują vardą – kapa. Senoji grivina, kapa pamažu įgyja savitą išvaizdą ir pastovų svorį (pailgas tribriaunis laivelio pavidalo sidabro gabalas, kurio ilgis – 12 cm, plotis – 2 cm, svoris – apie 180 g ).

XIV a. 6-me dešimtmetyje pasirodė pirmieji žinomi kaldinti lietuviški pinigai – monetos. Jas žmonės vadino „pinigais“, „pinigėliais“ arba „denarais“, „denariukais“. Vėlesniais laikais (LDK) dar buvo kaldinamos šios sidabrinės monetos: denarai, pusdenariai, dvidenariai, šilingai, pusgrašiai, grašiai, trigrašiai.

Valdant Žygimantui Augustui (1547-1572) greta sidabrinių pradėtos kaldinti auksinės monetos – dukatai, portugalai (10-ties dukatų moneta) bei pusportugaliai.

Po Liublino unijos (1570 m.) buvo uždaryta pinigų kalykla ir beveik 10 m. buvo negaminami jokie pinigai. Ėmė plisti visokių rūšių svetimi pinigai, dažnai falsifikuoti. Todėl Steponas Batoras 1579 m. vėl atidarė pinigų kalyklą, kurioje buvo kaldinami bendros su lenkais sistemos monetos (išskyrus dvidinarius). Taip Lietuva prarado senąją monetarinę sistemą ir jos pinigai virto lenkiškais, kurie priklausė lenkų pinigų sistemai.

Apie 1655 m. Lietuvoje pradėti gaminti mažaverčiai variniai šilingai (baratinkos), o 1792 m. pasirodė pirmieji lietuviški popieriniai pinigai. Lietuvai netekus valstybingumo, nuo XVIII a. šalis prarado teisę gaminti savus pinigus ir joje cirkuliaro šalį užgrobusių valstybių monetos ir popieriniai pinigai (lenkiški, rusiški – caro rubliai ir kapeikos, vokiški – reichsmarkės) Ir tik 1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Seimas1922 m. priėmė sprendimą įvesti Lietuvos valiutą – litą (prilygintas 0,150462 g gryno aukso). Tarybų valdžios metais buvo naudojami rusiški pinigai – rubliai ir kapeikos, o po 1990 m. nepriklausomybės atgavimo vėl įvestas litas.

Taigi, savi pinigai Lietuvoje pradėti vartoti jau XIII a., tačiau šių dienų prasme tikri pinigai su tam tikrais herbais ir žymimos ėmė plisti tik Kęstučio ir Vytauto laikais.Šiuolaikinių pinigų funkcijos ir jų rūšys

Pinigų esmę atskleidžia jų atliekamos funkcijos:

– mainų priemonė, įgalinanti pirkti prekes ir paslaugas;

– apskaitos vienetas arba vertės matas. Kainos išreiškiamos pinigais.

– kaupimo priemonė. Kadangi infliacijos metu pinigų perkamoji galia mažėja, todėl geriau kaupti ne grynus pinigus netikslinga. Juos geriau paversti natūraliu turtu ( brangieji metalai, gyvenamieji namai, žemė).

Pinigų funkcijas gali atlikti įvairios pinigų rūšys:

– tikrieji pinigai – auksas;

– pinigų ženklai – monetos, banknotai, čekiai;

– pusiau pinigai – įvairūs vertybiniai popieriai (iždo vekseliai, vyriausybės obligacijos);

– pinigų pakaitalai – kredito kortelės.

Monetos ir popieriniai pinigai, kurie kartu vadinami tiesiog valiuta arba grynaisiais pinigais, yra naudojami įvairiuose sandėriuose. Žinoma, ne visuose. Dažnai atsiskaitoma čekiais. Pastaruoju metu plačiai paplitęs atsiskaitymas kreditinėmis kortelėmis.

Pusiau pinigai gerai atlieka turto kaupimo funkciją, bet patys tiesiogiai negali būti naudojami kaip mainų tarpininkai, tik gali būti nesunkiai juo
paverčiami.

Šiuolaikiniai pinigai – monetos, popieriniai pinigai, čekinės sąskaitos – savos vertės neturi; jų vertė, vertingumas prekių pasaulyje – tai jų savybė būti mokėjimo priemone, atsiskaitant už prekes ir paslaugas. Pinigai vertingi todėl, kad už juos galima nusipirkti prekes.

Pinigų vertingumas, jų perkamoji galia priklauso nuo prekių kainų. Jei, tarkime, prekių kainos staiga pakyla du kartus, mes už anksčiau turėtą pinigų sumą dabar nusipirksime lygiai du kartus mažiau prekių. Taigi, pinigų perkamoji galia atvirkščiai proporcinga prekių kainų lygiui.

Pinigų paklausa

Pinigų paklausa suprantama kaip turto kiekis, kurį ūkio subjektai ir atskiri asmenys nori tyrėti pinigų forma. Šalies subjektai turi rinktis, kokią dalį turto turėti pinigų, o kokia – kita turto forma, žinodami, jog kuo daugiau jie turi pinigų, tuo mažiau gali turėti kitų aktyvų, t.y. turto, teikiančio pajamas ar kitokią naudą. Fizinių ir juridinių asmenų norą turėti dalį aktyvų pinigų forma lemia kelios priežastys: pinigai reikalingi sandoriams vykdyti (sumokėti už prekes bei paslaugas), apsidrausti (turėti pinigų nenumatytiems atvejams, pvz., susirgus, įmonėms – nuo galimų piniginių įplaukų netolygumo) bei taupyti (įsigyjant obligacijas, akcijas, padedant į banką, paliekant grynais). Kaip bus paskirstyti taupyti skirti pinigai, priklausys nuo aktyvų palūkanų ir dividendų normos – kuo jie didesni, tuo subjektai bus linkę daugiau įsigyti aktyvų ir mažiau pasilikti pinigų, ir atvirkščiai.

Taigi pinigų paklausa susideda iš dviejų daliu: 1) sandorių pinigų paklausos, į kurią įtraukiama ir apsidraudimo pinigų paklausa ir 2) grynųjų pinigų paklausos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1737 žodžiai iš 5778 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.