Lietuvos nacionaliniai parkai
5 (100%) 1 vote

Lietuvos nacionaliniai parkai

Raseinių „Žemaičio“ gimnazija

Referatas

Lietuvos nacionaliniai parkai

Parengė: G. Padskočimas IIrh

Priėmė: F. Stulpinas

Raseiniai 2004

Aukštaitijos nacionalinis parkas

Lietuviai nuo senų brangino gamtą, girias bei pavienius medžius. Ažvinčių senoji giria išliko rūpestingų miško sargų, sugebėjusių girią apsaugoti nuo caro, vokiečių, bolševikų, užsienio pirklių ar miško gaisrų, dėka. Ne visai teisūs būtume sakydami, kad nacionalinio parko istorija prasideda 1960 m., kai tuometinė šalies vyriausybė šiame krašte gimusio geografo prof. Česlovo Kudabos rūpesčiu dabartinio parko teritorijoje įsteigė Ignalinos kraštovaizdžio draustinį. Draustinio teritoriją sudarė 9030 ha. Įsteigimo tikslas- apsaugoti Baluošo, Dringių, Lūšių, Asalnų, Ūkojo, Almajo ir kitų čia esančių ežerų miškingas ir kalvotas pakrantes, gyvūniją bei retųjų augalų augimvietes, suderinti ūkinę ir turistinę veiklą su gamtos apsaugos siekiais. Uždrausta keisti kraštovaizdį, naikinti augalų bendrijas, ganyti miške gyvulius, pradėti statybas nesuderinus su suinteresuotomis šalies organizacijomis. Kurtiniams, kai kurių rūšių ereliams, juodiesiems gandrams, lūšims ir kitai retai gyvūnijai apsaugoti greta Ignalinos kraštovaizdžio draustinio įsteigiamas Ažvinčių botaninis-zoologinis draustinis. Šis draustinis apėmė 34 Ažvinčių girios kvartalus.

Kaimyninių ir pasaulinių šalių patirtis rodo, kad gamtos apsauga, turizmas, ūkinė veikla nacionaliniuose sėkmingai derinama. Todėl imta svarstyti, kaip administraciškai sutvarkyti, kad svarbiausios gamtos ir kultūros vertybės būtų vienoje valstybėje globojamoje teritorijoje.

Aukštaitijos nacionalinio parko tikslas, prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti unikalią Rytų Lietuvos gamtą bei kraštovaizdį- Kirdeikių, Šiliniškių, Rypelialaukio kalvagūbrius, Pakaso-Ūkojo-Alksno-Lūšių ir tt.

Pagal dydį Aukštaitijos nacionalinis parkas antras šalyje, jis užima 30 tūkst. ha. Arba 70 proc. Parko teritorijos. Antrą pagal kraštovaizdžio dalį užima ežerai. Jeigu juos visus sujungtume į vieną, gautume 4,5 tūkst. ha. dydžio marias. Vandenys sudaro 15 proc. Parko ploto.Trečioje vietoje pagal užimamą plotą yra ariama žemė. Jos parke 2,4 tūkst. ha, arba 8 proc. Ūkininkavimo sąlygos nelabai palankios. Vyrauja smėlio ir priesmėlio rūgštūs dirvožemiai, paviršius kalvotas, dirvos akmenuotos. Pievų ir ganyklų parke apie 2,2 tūkst. ha. Daugiausia jų šiaurinėje parko dalyje. Didžiausia- Pliaušės pelkė, užimanti 270 ha, jos gylis- daugiau kaip 5 m. Šioje pelkėje susikaupė daug durpių. Paminėtinos Baltabiržio, Kūrinių, Katišiaus, Minčios pelkės, kiekviena jų yra daugiau kaip po 100 ha dydžio.

Žemės ūkiui netinkamų naudmenų nedaug ir tai sudaro nedidelę parko dalį.

Nacionalinis parkas įkurtas kalvotoje ir miškingoje Lietuvos teritorijoje. Čia gyvena etnine lietuvių grupė aukštaičiai. Aukštaičių gyvenamosios vietos yra į rytus nuo Dubysos ir į šiaurę nuo Nemuno bei Neries. Aukštaitija- geografinis pavadinimas aukštesnei, palyginti su jūros paviršiumi, Lietuvos teritorijai apibūdinti.

Aukštaičiai pasižymi svetingumu, lakia fantazija, kuklumu, polinkiu bendrauti. Plačiai žinomi savo dainomis, mįslėmis, gausia tautosaka. Čia kiekviena parapija turi savo šnektą ir šnektelę. Sodybas puošia medžiai, gėlių darželiai, sodai.

Parko apylinkės, išsiskiriančios savo grožiu, puošia skaidrūs ežerų ir ežerėlių vandenys, nedidelės švarios upės. Kraštovaizdyje gražiai įsikomponavę nedideli etnografiniai kaimai ir atskiros sodybos.

Šiaurinėje parko dalyje eina Nemuno ir Dauguvos takoskyra. Iš dalies dėl to čia daug ežerų, nėra didesnių upių. Rytinėje parko pašonėje yra iš aukščiausių Lietuvos viršukalvių- Nevaišiai, didžiausias mūsų krašte ežeras Drūkšiai ir jau parko teritorijoje- giliausias šalyje Tauragno ežeras. Du trečdalius parko teritorijos dengia miškai. Juos prižiūri ir tvarko keturios girininkijos: Kaltanėnų, Minčiagirės, Palūšės ir Vaišniūnų.

Dzūkijos nacionalinis parkas

Dzūkijos nacionalinis parkas yra Pietryčių Lietuvoje. Čia gyvena lietuvių etninė grupė dzūkai.

Vakarinėje nacionalinio parko dalyje teka lietuvių apdainuotas, pasakomis ir legendomis padabintas Nemunas, jo krantuose rymo didingi piliakalniai. Šiaurinėje dalyje driekiasi Vinco Krėvės raštuose įamžintos Subartonių apylinkės. Pietinėje- bekraštė Dainavos giria, siekianti Baltarusiją. Girią išilgai kerta Vilniaus- Gardino geležinkelis su atšaka į Druskininkus, Vilniaus- Gardino, Vilniaus- Lazdijų, Kauno- Gardino plentai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 709 žodžiai iš 2302 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.