Lietuvos naudingosios iškasenos
5 (100%) 1 vote

Lietuvos naudingosios iškasenos

Lietuvos žemės gelmėse yra mineralinių organinės kilmės medžiagų, naudojamų žmogaus ūkinės veiklos reikmėms tenkinti, tai žaliavos statybinėms medžiagoms gaminti, požeminiai bei mineraliniai vandenys, gintaras, nafta geležies rūda, durpės ir kt.

Kvartero nuogulos visoje Lietuvos teritorijoje dengia ankstesnius nuosėdinius darinius, ir šie niekur paviršiuje(išskyrus karjerus, upių šlaitų atodangas, pvz., Ventos upės slėnyje ties Papile, Šventosios, Mūšos slėniuose) neatsiveria. Šie (kvartero) dariniai susiformavo kontinentinio paledėjimo sąlygomis ir labai skiriasi nuo ikikvarterinių darinių. Tai kelių dešimčių metrų (Lietuvoje kvarterinių darinių vidutinis storis apie 70 m. ) storio ryškiai sluoksniuotų molingų, priemolingų nuogulų danga, kurios sąrangą galima tyrinėti upių šlaitų atodangose, karjeruose ir kituose kasiniuose. Kvarterinius darinius detaliai ištyrė Lietuvos geologijos ir geografijos institutų mokslininkai.Tyrimo duomenų pagrindu sudaryti Lietuvos geomorfologiniai žemėlapiai. Kvartero nuogulos sudaro moreniniai dariniai. Kvarteto dariniai formavosi apie 2 mln.metų, formuojasi jie ir dabar.

Daugelis pasaulio šalių gerovėpriklauso ne tik nuo gamtinių sąlygų, bet ir nuo gamtos išteklių, glūdinčių žemės gelmėse. Arabų šalys turi daug naftos, kaimyninų Lenkija-akmens anglies, Gudija- žaliavų kalio trąšų gamybai, tolimoji Austrija- geležies, urano rūdų bei akmens anglies, Pietų Afrikos Respublika-aukso ir deimantų. Lietuva negali pasigirti tokiais pasaulinės reikšmės gamtos turtais. Bet ir jos gamtos ištekliai, nors daugiausia vietinės reikšmės, yra svarbi prielaida plėtoti šalies ūkiui. Gamtos ištekliai yra mūsų nacionalinio turto dalis.

Be abejo, Lietuvos gelmėse nėra pasaulinės reikšmės naudingųjų iškasenų, tokių kaip nafta, akmens anglis, geležies rūda arba auksas telkinių. Tačiau negalima tvirtinti, kad mūsų šalies gelmėse naudingųjų iškasenų iš viso nėra. Be to, dar ne visos Lietuvos žemės gelmių naudingosios iškasenos yra pakankamai išžvalgytos.

Šalies naudingųjų iškasenų išteklius pagal jų ištirtumą galima skirstyti į tris grupes:

1-gerai išžvalgyti ištekliai, kurių atsargos yra pakankamos ilgalaikei išgaunamajai pramonei (kasyba, gavyba ir kt.). Tai gėlas ir požeminis mineralinis vanduo, klintys, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, opoka, anhidritas, gipsas, kreidos mergelis.

2- nepakankamai išžvalgyti ištekliai, tačiau spėjama, kad jų yra daug, arba numatoma galimybė juos padidinti (nafta). Tai geoterminė energija geležies rūda, glauskonitas, gintaras,akmens druska, granitas.

3- nėra išžvalgytų išteklių ir patikrintų jų suradimo geologinių prielaidų, deimantai auksas.

Tai yra Lietuvos žemės gelmių svarbiausios naudingosios iškasenos. Tačiau dėl įvairių priežaščių Lietuvos ūkis dabar nėra pajėgus visas šias naudingąsias iškasenas eksportuoti. Todėl šia prasme jas grupuojame į eksploatuojamos ir neeksploatuojamas naudingąsias iškasenas.

Eksploatuojamos šalies naudingosios iškasenos yra: požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitai, opoka, molis, smėlis, žvyras, durpės, nafta. Šių naudingųjų iškasenų gavyba yra atskira šalies ūkio šaka- kasybos (išgaunamoji) pramonė.

Svarbiausi neeksploatuojami šalies žemės gelmių ištekliai yra šie: anhidritas, geoterminė energija, kredos mergelis, magnetinė geležies rūda, granitas, gipsas, gintaras, akmens druska..

Kol kas žmonija neišmoko sistetinti baltumų, kuro ir kitų medžiagų. Todėl be gamtinės žaliavos drabužių, automobilių, bendzino. Nuo žemės našumo, naudojamų trąšų priklauso augalų darlingumas. Plėtojant gamybą ne tik mažės gamtos išteklių atsargos, bet ir didės gamtinės aplinkos teršimas. Todėl gamyba, gamtos išteklių vartojimą ir aplinkos apsaugą reikia protingai derinti.

Tai Lietuvos miškų žvėrys, paukščiai, vandenų žuvys bei augalija. Su šiais gamtos ištekliais supažindinama fizinės geografijos kurso dalyje. Žinome, kokie laukiniai žvėrys, paukščiai, žuvys veisiasi Lietuvoje, kokie auga augalai. Laukinių žvėrių, paukščių ir žuvų vertės negalime skaičiuoti tik sumedžiotų gyvūnų ir sugautų žuvų tonomis ar litais. Jų, kaip rūšių, besiveisiančių mūsų miškuose, laukuose, vandenyse, vertė kur kas didesnė. Tai šalies gamtinės aplinlos dalis. Tačiau racionali medžioklė ir žvejyba, nepažeidžianti gamtos pusiausvyros, yra leistina ir reguliuojama bei tvarkoma Lietuvoje galiojančių valstybės įstatymų. Pavasarį ir vasarą daugelio laukinių žvėrių ir paukščių medžioklė bei žvejyba yra draudžiama.

Iš visos šalies augalijos svarbiausi yra miškai.

Kad būtų galima maksimaliai panaudoti žemės gelmių turtus, reikia žinoti, kokių turtų esama, kokie jų ištekliai, išgavimo ir naudojimo galimybės.

Anhidritas. Milžiniški anhidrito ištekliai yra Pietų ir pietvakarių Lietuvoje. Arčiausiai Žemės paviršiaus (150-350 m. gylyje) anhidrito klodai (30-40 m. storio) yra Kauno- Prienų apylinkėse. Jis gali būti naudojamas cemento, pjautų aplaidos plokščių, itin balto popieriaus gamyboje.

Gipsas. Šiaurės Lietuvoje daugelyje vietų gipsas išeina į žemės paviršių; tai susiję su karstiniais reiškiniais. Daug giliau, bet geresnės kokybės gipsas
slūgso Pietų ir Pietvakerių Lietuvoje.

Gipsas yra plačiai naudojema žaliava. Iš jos gaunamos statybinės medžiagos, jis naudojamas cemento, dirbtinio marmuro, stiklo, dailės dirbinių gamyboje, taip pat chirurgijoje.

Gintaras. Nuo senų laikų gintaras buvo Baltijos pajūrija. Nuogulos, kuriose randamas gintaras, paplitusios Lietuvos pajūrija ir šiaurinės Kuršių marių dalies dugne. Gintaras sluoksnis plyti 190 km² plote 2-5 m gylyje šiaurinėje Kuršių marių dalyje. Spėjami gintaro ištekliai – apie 100 tūkstanšių tonų Kuršių mariose gintaras buvo kasamas 1854-1899 ir 1928-1929 metais.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 911 žodžiai iš 1771 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.