Lietuvos nepriklausomybės aktas 1918 m vasario 16 d
5 (100%) 1 vote

Lietuvos nepriklausomybės aktas 1918 m vasario 16 d

| ||1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas |

|[pic] |

NACIONALINĖ ŠVENTĖ – VASARIO 16-OJI

 

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena, Vasario 16-toji – nacionalinė

šventė. 1918 m. Antano Smetonos vadovaujama Lietuvos Taryba, remdamasi

pripažintąja istorine JAV prezidento Vilsono paskelbta Tautų apsisprendimo

teise, paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais

sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Tarybos posėdžiui

pirmininkavo dr.J Basanavičius. Valstybės Atkūrimo Aktas pasirašytas

Vilniuje, Pilies gatvėje, namo nr. 26.

 

Siauresne, istorine prasme II 16 aktas buvo grandinėje Lietuvos

Tarybos pastangų dar vokiečių okupacijos metu atstatyti Lietuvos valstybę,

pirmas laisvas ir be jokio ryšio su kitomis tautomis nepriklausomos

Lietuvos paskelbimas. Platesne prasme II 16, virtusi Lietuvos valstybės ir

visur laisvajame pasaulyje gyvenančių lietuvių tautine švente, išreiškia

visų lietuvių pastangas už tautos laisvę ir valstybinę nepriklausomybę. II

16 aktu Lietuvos Taryba, vienintelė to meto lietuvių tautos suverenumo

reiškėja, skelbė pasauliui ne naują Lietuvos valstybės įkūrimą, bet jos

atstatymą. Lietuvos Taryba galėjo atsiremti į lietuvių tautos sąmonėje

niekada galutinai nepražuvusias valstybingumo tradicijas, siekiančias

septynis amžius iki pirmojo jos karaliaus Mindaugo.

II 16 aktas galutinai išreiškė tą balsą, kuris atsekamas Antano

Strazdelio poezijoje apie ateinantį „pavasarėlį“. Didžiojo Valančiaus

veikimas ir Aušros pasirodymas taip pat buvo žymi prošvaistė pirmyn. Dar

labiau tautinės sąmonės mintis kristalizavosi pranašiškoje Maironio

lyrikoje, kai Kudirkos Varpo dūžiai „Kelkite, kelkite…“ vis labiau

pasiekdavo lietuvio ausis.

1917 m. ėmė aktyviau reikštis lietuvių politinė veikla Lietuvoje. Iš

okupacinių organų buvo gautas leidimas leisti Lietuvos Aidą Vilniuje, ir

Vienybę Kaune (ligi tol ėjusi Dabartis tarnavo daugiausia okupaciniams

interesams). 1917 VIII buvo sudarytas lietuvių organizacinis komitetas ,

kuris, okupacinei valdžiai leidus, sukvietė 1917 IX 18-22 Vilniuje

Lietuvių konferenciją, išsirinkusią 20 asmenų, priklausiusių įvairioms

politinėms srovėms, Lietuvos Tarybą. Tarybos pirmininku buvo išrinktas

A.Smetona. Lietuvos Taryba stengėsi palaikyti ryšius su lietuvių

organizacijomis Rusijoje ir su įvairiais lietuvių komitetais Vakarų

Europoje ir Amerikoje. Be to, ji organizavo lietuvių konferencijas Berne ir

Stockholme. Tuo būdu Lietuvos Taryba Vilniuje tapo neabejotinas visos

lietuvių politinės veiklos centras.

1918 II 16 Taryba vienbalsiai priėmė Lietuvos nepriklausomybės

paskelbimo aktą, kurį pasirašė visi 20 Lietuvos Tarybos narių šia eile:

Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazimieras

Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas

Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis,

Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras

Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas

Vailokaitis, Janas Vileišis. Pateikiame to akto tekstą:

 

N u t a r i m a s

 

Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė

kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo

pareiškimu:

Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė,remdamos

pripažintaja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos

nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti

nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su

sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių,

kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir

jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek

galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu budu visų jos

gyventojų išrinktas.

Lietuvos Taryba pranešdama apie tai . . . . . . . . . . vyriausybei,

prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

 

Vilniuje, vasario 16 d. 1918 m./20 parašų/.

 

Lietuvos Taryba, 1918 IV 11 pavadinta Lietuvos Valstybės Taryba,

ėmėsi organizuoti krašto valdymą ir gynimą. Darbas nebuvo lengvas dėl

stokos patyrusių žmonių, lėšų, vokiečių civilinės valdžios kliudymų, lenkų

ir bolševikų kėslų Lietuvą sau pajungti. Rusijoj buvo sudaryta V.Kapsuko

„Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė“ (XII

8), bolševikų pripažinta 1918 XII 28. Vokiečių kariuomenė, susilpninta

joje susiorgani-zavusių kareivių tarybų ir su bolševikų komisaru Joffe

susitarė užleisti Vilnių 1919 I 5. Taryba dar 1919 I 2 pasitraukė į Kauną,

palikusi Vilniuje savo įgaliotinį M.Biržišką. Dar prieš išsikeldama iš

Vilniaus, išleido visą eilę
laikinųjų įstatymų organizuoti kariuomenei,

policijai, savivaldybei, susisiekimui, švietimui, teismams ir kt.

1919 IV Taryba priėmė laikinąją konstituciją ir ja remdamasi išrinko

Tarybos pirmininką A.Smetoną pirmuoju Lietuvos prezidentu; įstatymų leidimo

galia buvo duota prezidentui ir ministrų kabinetui. A.Smetonos aktu 1919 IV

16 Taryba buvo paskelbta paleista, bet netrukus jos vėl prireikė, kaip

visuomenės atramos ir laikinojo parlamento, vedant karą su lenkais bei

bolševikais, mezgant diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis ir

rūpinantis Lietuvos valstybės pripažinimu. Taryba veikė atskiromis

komisijomis: įstatymams ruošti sudaryta redakcinė komisija, kuriai

pirmininkavo L.Noreika. Tarybos 1920 III 20 posėdyjebuvo priimti nariais

Mažosios Lietuvos atstovai; paskelbtas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos

sujungimas.

Savo darbus Taryba visai baigė susirinkus Steigiamajam Seimui (1920 V

15).

Veikusi trejus metus, nuo Vilniaus konferencijos (1917) ligi

Steigiamojo Seimo, Lietuvos Taryba yra atlikusi didelį ir sunkų darbą,

rūpindamosi nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymu, jos organizavimu

ir gynimu, dėjusi pirmuosius pagrindus nepriklausomam gyvenimui.Vasario 16-osios Akto signatarai

|[pic] |

|Pirmoji Lietuvos valstybės Taryba, kuri 1918 m.|

|vasario 16 d. pasirašė Lietuvos |

|Nepriklausomybės Aktą. |

|Iš kairės į dešinę sėdi: J. Vileišis, dr. J. |

|Šaulys, kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, |

|dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. |

|Šaulys, Stp. Kairys, J. Smilgevičius. Stovi: K.|

|Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas,|

|kun. Vl. Mironas, M. Biržiška, kun. A. |

|Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. |

|Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. |

|Nuotr. iš Lietuvos nepriklausomybės signatarų |

|namų archyvo |

[pic]

Doc. Sigitas JEGELEVIČIUS

Daug kam pažįstama 84 metų senumo nuotrauka, kurioje užfiksuota 20 įvairaus

amžiaus vyriškių su Jonu Basanavičiumi viduryje. Ori, net paradinė, įprasto

tų laikų stiliaus nuotrauka vaizduoja Lietuvos Tarybą po to, kai ji ūkanotą

1918 m. vasario 16 d. rytą pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

Minėdami šią svarbią mūsų valstybei atkūrimo datą, prisimename Vasario 16-

osios Akto atsiradimo aplinkybes, įgyvendinimo sunkumus, kaip sudėtingai

buvo siekiama tarptautinio Lietuvos pripažinimo, bet kartais užmirštame

tuos, kurie parengė ir savo parašais įteisino Aktą, pasitenkindami bendru

signatarų vardu.

Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras

Klimas, Mykolas Biržiška, gal dar Steponas Kairys. Bet Akto tekstui,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1034 žodžiai iš 3436 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.