| ||1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas |
|[pic] |
NACIONALINĖ ŠVENTĖ – VASARIO 16-OJI
Lietuvos Valstybės atkūrimo diena, Vasario 16-toji – nacionalinė
šventė. 1918 m. Antano Smetonos vadovaujama Lietuvos Taryba, remdamasi
pripažintąja istorine JAV prezidento Vilsono paskelbta Tautų apsisprendimo
teise, paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais
sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Tarybos posėdžiui
pirmininkavo dr.J Basanavičius. Valstybės Atkūrimo Aktas pasirašytas
Vilniuje, Pilies gatvėje, namo nr. 26.
Siauresne, istorine prasme II 16 aktas buvo grandinėje Lietuvos
Tarybos pastangų dar vokiečių okupacijos metu atstatyti Lietuvos valstybę,
pirmas laisvas ir be jokio ryšio su kitomis tautomis nepriklausomos
Lietuvos paskelbimas. Platesne prasme II 16, virtusi Lietuvos valstybės ir
visur laisvajame pasaulyje gyvenančių lietuvių tautine švente, išreiškia
visų lietuvių pastangas už tautos laisvę ir valstybinę nepriklausomybę. II
16 aktu Lietuvos Taryba, vienintelė to meto lietuvių tautos suverenumo
reiškėja, skelbė pasauliui ne naują Lietuvos valstybės įkūrimą, bet jos
atstatymą. Lietuvos Taryba galėjo atsiremti į lietuvių tautos sąmonėje
niekada galutinai nepražuvusias valstybingumo tradicijas, siekiančias
septynis amžius iki pirmojo jos karaliaus Mindaugo.
II 16 aktas galutinai išreiškė tą balsą, kuris atsekamas Antano
Strazdelio poezijoje apie ateinantį „pavasarėlį“. Didžiojo Valančiaus
veikimas ir Aušros pasirodymas taip pat buvo žymi prošvaistė pirmyn. Dar
labiau tautinės sąmonės mintis kristalizavosi pranašiškoje Maironio
lyrikoje, kai Kudirkos Varpo dūžiai „Kelkite, kelkite…“ vis labiau
pasiekdavo lietuvio ausis.
1917 m. ėmė aktyviau reikštis lietuvių politinė veikla Lietuvoje. Iš
okupacinių organų buvo gautas leidimas leisti Lietuvos Aidą Vilniuje, ir
Vienybę Kaune (ligi tol ėjusi Dabartis tarnavo daugiausia okupaciniams
interesams). 1917 VIII buvo sudarytas lietuvių organizacinis komitetas ,
kuris, okupacinei valdžiai leidus, sukvietė 1917 IX 18-22 Vilniuje
Lietuvių konferenciją, išsirinkusią 20 asmenų, priklausiusių įvairioms
politinėms srovėms, Lietuvos Tarybą. Tarybos pirmininku buvo išrinktas
A.Smetona. Lietuvos Taryba stengėsi palaikyti ryšius su lietuvių
organizacijomis Rusijoje ir su įvairiais lietuvių komitetais Vakarų
Europoje ir Amerikoje. Be to, ji organizavo lietuvių konferencijas Berne ir
Stockholme. Tuo būdu Lietuvos Taryba Vilniuje tapo neabejotinas visos
lietuvių politinės veiklos centras.
1918 II 16 Taryba vienbalsiai priėmė Lietuvos nepriklausomybės
paskelbimo aktą, kurį pasirašė visi 20 Lietuvos Tarybos narių šia eile:
Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazimieras
Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas
Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis,
Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras
Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas
Vailokaitis, Janas Vileišis. Pateikiame to akto tekstą:
N u t a r i m a s
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė
kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo
pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė,remdamos
pripažintaja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos
nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti
nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su
sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių,
kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir
jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek
galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu budu visų jos
gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdama apie tai . . . . . . . . . . vyriausybei,
prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Vilniuje, vasario 16 d. 1918 m./20 parašų/.
Lietuvos Taryba, 1918 IV 11 pavadinta Lietuvos Valstybės Taryba,
ėmėsi organizuoti krašto valdymą ir gynimą. Darbas nebuvo lengvas dėl
stokos patyrusių žmonių, lėšų, vokiečių civilinės valdžios kliudymų, lenkų
ir bolševikų kėslų Lietuvą sau pajungti. Rusijoj buvo sudaryta V.Kapsuko
„Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė“ (XII
8), bolševikų pripažinta 1918 XII 28. Vokiečių kariuomenė, susilpninta
joje susiorgani-zavusių kareivių tarybų ir su bolševikų komisaru Joffe
susitarė užleisti Vilnių 1919 I 5. Taryba dar 1919 I 2 pasitraukė į Kauną,
palikusi Vilniuje savo įgaliotinį M.Biržišką. Dar prieš išsikeldama iš
Vilniaus, išleido visą eilę
laikinųjų įstatymų organizuoti kariuomenei,
policijai, savivaldybei, susisiekimui, švietimui, teismams ir kt.
1919 IV Taryba priėmė laikinąją konstituciją ir ja remdamasi išrinko
Tarybos pirmininką A.Smetoną pirmuoju Lietuvos prezidentu; įstatymų leidimo
galia buvo duota prezidentui ir ministrų kabinetui. A.Smetonos aktu 1919 IV
16 Taryba buvo paskelbta paleista, bet netrukus jos vėl prireikė, kaip
visuomenės atramos ir laikinojo parlamento, vedant karą su lenkais bei
bolševikais, mezgant diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis ir
rūpinantis Lietuvos valstybės pripažinimu. Taryba veikė atskiromis
komisijomis: įstatymams ruošti sudaryta redakcinė komisija, kuriai
pirmininkavo L.Noreika. Tarybos 1920 III 20 posėdyjebuvo priimti nariais
Mažosios Lietuvos atstovai; paskelbtas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos
sujungimas.
Savo darbus Taryba visai baigė susirinkus Steigiamajam Seimui (1920 V
15).
Veikusi trejus metus, nuo Vilniaus konferencijos (1917) ligi
Steigiamojo Seimo, Lietuvos Taryba yra atlikusi didelį ir sunkų darbą,
rūpindamosi nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymu, jos organizavimu
ir gynimu, dėjusi pirmuosius pagrindus nepriklausomam gyvenimui.Vasario 16-osios Akto signatarai
|[pic] |
|Pirmoji Lietuvos valstybės Taryba, kuri 1918 m.|
|vasario 16 d. pasirašė Lietuvos |
|Nepriklausomybės Aktą. |
|Iš kairės į dešinę sėdi: J. Vileišis, dr. J. |
|Šaulys, kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, |
|dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. |
|Šaulys, Stp. Kairys, J. Smilgevičius. Stovi: K.|
|Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas,|
|kun. Vl. Mironas, M. Biržiška, kun. A. |
|Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. |
|Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. |
|Nuotr. iš Lietuvos nepriklausomybės signatarų |
|namų archyvo |
[pic]
Doc. Sigitas JEGELEVIČIUS
Daug kam pažįstama 84 metų senumo nuotrauka, kurioje užfiksuota 20 įvairaus
amžiaus vyriškių su Jonu Basanavičiumi viduryje. Ori, net paradinė, įprasto
tų laikų stiliaus nuotrauka vaizduoja Lietuvos Tarybą po to, kai ji ūkanotą
1918 m. vasario 16 d. rytą pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.
Minėdami šią svarbią mūsų valstybei atkūrimo datą, prisimename Vasario 16-
osios Akto atsiradimo aplinkybes, įgyvendinimo sunkumus, kaip sudėtingai
buvo siekiama tarptautinio Lietuvos pripažinimo, bet kartais užmirštame
tuos, kurie parengė ir savo parašais įteisino Aktą, pasitenkindami bendru
signatarų vardu.
Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras
Klimas, Mykolas Biržiška, gal dar Steponas Kairys. Bet Akto tekstui,