Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas

1.LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMAS

1.1. KONSTITUCINIŲ LIETUVOS VALSTYBINGUMO ATKŪRIMO PRIELAIDŲ SUDARYMAS

Pakartotinį nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą teisiškai parengė vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos, sudarytos Tarybų Sąjungoje jau prasidėjusios komunistinio režimo pertvarkos aplinkybėmis, o netrukus dar pasipildžiusios patriotiškai nusiteikusiais deputatais iš 1998 m. mokslinės inteligentijos iniciatyva susikūrusio ir daugumos gyventojų aktyviai remiamo visuomeninio politinio judėjimo, pasivadinusio Lietuvos persitvarkymo Sąjudžiu, aktyvistų tarpo, veiksmai. Svarbiausia, kad buvo pakeistos kai kurios principinės tuo metu galiojusios 1978 m. Lietuvos TSR konstitucijos nuostatos ir paskelbta kad vietoje bendrasąjunginės pilietybės respublikoje nustatomas savarankiškas pilietybės institutas – Lietuvos TSR pilietybė, o migracija į Lietuvą reguliuoja Lietuvos įstatymai, kad Lietuvos Konstitucijoje skelbiamas piliečių teises ir laisves garantuoja, vietoje buvusios nuorodos į TSRS Konstituciją ir TSRS įstatymus, įstatymai ir visuotinai pripažinti teisės aktai, kad Lietuvoje galioja tik jos Aukščiausiosios Tarybos ar referendumu priimti įstatymai, o TSRS įstatymai ir TSRS valstybinės valdžios ir valdymo organų teisės aktai – tik LTSR Aukščiausiajai Tarybai juos nustatyta tvarka patvirtinus ir įregistravus, taip buvo apribotas TSRS įstatymų galiojimas. Taip pat buvo pakeisti konstitucijos 6 ir 7 straipsnis, panaikinant komunistų partijos valstybinį monopolį ir įteisinant daugiapartinę sistemą. Taip pat buvo pakeista ir rinkimų sistema, nustatant laisvus, demokratiniais principais pagrįstus rinkimus. Pakeistas Konstitucijos 50 straipsnis įtvirtino sąžinės laisvę.

Be minėtų ir kai kurių kitų 1978 m. Lietuvos TSR konstitucijos pataisų, dar 1988 m. buvo pakeistas 168 ir 169 straipsnis. Šių straipsnių pakeitimai sugrąžino sovietmečiu uždraustą tautinę simboliką, t. y. tautinę trispalvę kaip valstybės vėliavą ir V.Kudirkos “Tautišką giesmę” – valstybės himną. Konstituciją papildžius 77 – 1 straipsniu, lietuvių kalba paskelbta valstybine Lietuvos TSR kalba.

Tolesnis Lietuvos raidos kelias buvo modeliuojamas 1989 m. gegužės 18 d.LTSR Aukščiausiosios Tarybos deklaracijoje “Apie Lietuvos valstybinį suverenitetą”. Deklaracijoje pabrėžta, kad Lietuvos ateitie santykiai su TSRS ir kitomis valstybėmis turi būti nustatomi tarpvalstybinėmis sutartimis.

Kitą dieną buvo priimtas Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų įstatymas, kuriame pabrėžiama, kad Lietuva savarankiškai įgyvendina socialinę ir ekonominę politiką, ekonominius ryšius su kitomis respublikomis grįsdama lygiateisėmis sutartimis, o sąjunginiams organams deleguodama tik tam tikras funkcijas ir skirdama lėšų joms vykdyti. Šiuo dokumentu buvo pabrėžiama nuosavybės formų įvairovė ir ūkinės veiklos laisvė. Pagrindinėms šio įstatymo nuostatoms 1990 m. vasario 12 d. suteikta konstitucinė reikšmė.

1990 m. vasario 7 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė principinės reikšmės nutarimą “Dėl 1939 m. Vokietijos – TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo”, kuriame sakoma, kadLietuvos Liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. priimta Lietuvos įstojimo į TSRS deklaracija, kaip nereiškusi lietuvių tautos valios, yra neteisėta ir negaliojanti, todėl šia deklaracija grindžiamas TSRS 1940 m. rugpjūčio 3 d. įstatymas “Dėl LTSR priėmimo į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą” taip pat yra neteisėtas ir juridiškai Lietuvos nesaisto. Toliau Aukščiausioji Taryba siūlė Tarybų Sąjungai pradėti dvišales derybas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo.

Tačiau teisiškai atkurti Lietuvos valstybę galėjo tik tautos mandatą gavusi atstovybė.

1.2. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATKŪRIMAS

1990 m. vasario 24 d. pirmą kartą per visus penkiasdešimt aneksijos metų Lietuvoje buvo įvykdyti demokratiniai laisvi Aukščiausiosios Tarybos rinkimai daugiapartiniu pagrindu, remiantis 1989 m. rugsėjo 29 d. priimtu nauju Rinkimų įstatymu. Užtikrintą pergalę rinkimai atnešė Sąjūdžiui: 96 deputatų vietas iš 141 gavo Sąjudžio, kurio pagrindinis programoje formuluojamas tikslas buvo Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas, remiami kandidatai.

Tų pačių metų kovo 10 dieną, susirinkusi Aukščiausioji Taryba, pradėjo darbą. 1990 m. kovo 11 d. buvo priimta Deklaracija dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų, kurioje teigiama, kad svetimos valstybės institucijų panaudojimas neturi būti interpretuojamas kaip tos valstybės suvereniteto lietuvių tautai pripažinimas, taip pat kad rinkimų teisę turintys Lietuvos gyventojai savo valia išrinktiems šios Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatams patikėjo tautos suverenią galią, t.y. ji teisiniu požiūriu yra kokybiškai nauja institucija ir tik sąlygiškai naudojasi senu pavadinimu. Be to Deklaracijoje buvo pbrėžta, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. ji bus vadinama Lietuvos Aukščiausiąja Taryba.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 703 žodžiai iš 2306 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.