Lietuvos pažanga rengiantis narystei europos sąjungoje
5 (100%) 1 vote

Lietuvos pažanga rengiantis narystei europos sąjungoje

KAUNO KOLEGIJOS EKONOMIKOS

IR TEISĖS FAKULTETAS

KURSINIS DARBAS

Tema:

,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje”

Įvertinta

Dėstytoja

Įžanga

1.1.Įvadas

Liuksemburgo Europos viršūnių tarybos sprendimu “nuo 1998 m. pabaigos Europos Komisija, atsižvelgdama į Kopenhagos kriterijus ir ypatingai – acquis įgyvendinimą, reguliariai ruoš ir teiks Europos viršūnių tarybai ataskaitas, apžvelgiančias kiekvienos Vidurio ir Rytų Europos šalies – kandidatės pažangą rengiantis narystei ES”. Tikslaus ir reguliaraus Europos Komisijos bei šalių narių informavimo apie šalių-kandidačių pažangą reikšmė ypatingai išaugo, 1999 m. gruodžio 11 d. Helsinkyje vykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime priėmus sprendimą 2000 m. vasario mėn. sušaukti dvišalę tarpvyriausybinę konferenciją ir taip pradėti derybas su Lietuva dėl jos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų bei būtinų Sutarties pakeitimų. Europos viršūnių taryba taip pat konstatavo, kad “derybose kiekviena šalis kandidatė bus vertinama pagal jos pasirengimą. Šis principas bus taikomas tiek sprendimams dėl atskirų derybinių skyrių atidarymo, tiek ir pačių derybų eigai. Pažanga derybose turi vykti lygiagrečiai pažangai perkeliant acquis ir ją įgyvendinant”.

Metinis pranešimas yra sisteminė Lietuvos pažangos 2001-2002 m. apžvalga, paremta informacija, jau ne sykį teikta Europos Komisijai ir ES šalims narėms, tačiau ja neapsiribojanti. Jame pateikiama naujausia informacija apie esamą padėtį ir bendras įvertinimas, atsižvelgiant į tikslinę Lietuvos narystės ES datą – 2004 m. sausio 1 d. Toks skirstymas visiškai atitinka Komisijos Reguliariojo pranešimo struktūrą. Šis dokumentas apibūdina santykius tarp Lietuvos ir ES, pateikia ir įvertina Lietuvos pažangą įgyvendinant Kopenhagos narystės kriterijus ir Stojimo partnerystės vidutinės trukmės prioritetus. Pranešime pateikiama informacija apie Veiksmų plano Lietuvos administraciniams ir teismų gebėjimams stiprinti įgyvendinimą bei statistikos priedai. Lietuvos sektoriniai administraciniai gebėjimai yra analizuojami trečioje dalyje apie gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus (pati trečioji dalis yra išdėstyta 29 derybų skyrių forma). Horizontalūs administraciniai gebėjimai (valstybės tarnyba, strateginis planavimas, reguliacinio poveikio įvertinimas ir kt.) yra įtraukti kaip atskiras poskyris į 2.1 skyrių apie politinius narystės kriterijus.

Gebėjimų prisiimti narystės įsipareigojimus dalyje informacija apie pažangą atskiruose derybų skyriuose yra pateikiama pagal nusistovėjusią pažangos pranešimų struktūrą, t.y. atskirai atspindint per metus pasiektą pažangą bei įvertinant likusį iki narystės ES teisės derinimo ir administracinių gebėjimų stiprinimo darbą.

Pranešimas yra skiriamas taip pat ir plačiajam skaitytojų ratui tiek Europos Komisijoje, tiek ES šalyse narėse. Pagrindinė pažangos pranešimo dalis buvo rengiama, atsižvelgiant į Komisijos ekspertų poreikius ir dėl to pateikiant plačią ir detalią argumentaciją, tuo tarpu į santrauką įtraukta tik pati svarbiausia informacija.

Šį Europos komiteto prie LRV parengtą pranešimą 2002 m. birželio 12 d. svarstė ir jam pritarė Vyriausybė. Rengiant pranešimą, teikdamos informaciją ir komentarus dalyvavo beveik visos Lietuvos valstybinės institucijos. Naujausia informacija apie Lietuvos pažangą bus pateikta Komisijai 2002 m. rugsėjo mėn.

Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiai

Lietuva pritaria Laekeno Europos Sąjungos vadovų susitikimo, vykusio 2001 m. gruodžio 14-15 d., išvadoms ir laiko labai svarbiu dalyku tai, kad ES patvirtino, jog stojimas yra negrįžtamas procesas. Lietuva pasveikino ES apsisprendimą baigti narystės derybas su šalimis kandidatėmis, kurios tam pasirengusios, iki 2002 m. pabaigos, kad šios šalys galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 m. kaip ES narės. Lietuva taip pat sveikino ES nuomonę, kad Lietuva yra pajėgi įvykdyti šią užduotį.

Lietuvos-ES institucijų funkcionavimas

Lietuvos ir ES dialogas palaikomas ir gilinamas per įvairias institucijas ir įvairiais kanalais, įskaitant tokias Lietuvos-ES asociacijos institucijas kaip Asociacijos taryba, Asociacijos komitetas ir Jungtinis parlamentinis komitetas.

Laikotarpiu nuo 2001 liepos mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. įvyko 5-tasis ES-Lietuvos Asociacijos tarybos susitikimas (2002 m. vasario 19 d., Briuselis) bei aštuoni Asociacijos pakomitečiai: dėl Vidaus rinkos (2001 m. liepos 9 d.), Muitinės, narkotikų ir pinigų plovimo (2001 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje), Ekonominės ir pinigų politikos (2001 m. rugsėjo 13 d. Briuselyje), Inovacijų (2001 m. spalio 8 d. Briuselyje), Regionų plėtros, užimtumo ir socialinės politikos (2001 m. spalio 22 d. Briuselyje), Žemės ūkio ir žuvininkystės (2001 m. lapkričio 20 d. Vilniuje), Transporto, aplinkos ir energijos (2001 m. spalio 2 d. Vilniuje) bei Prekybos ir pramonės (2002 m. balandžio 26 d. Briuselyje).

Asociacijos taryba patvirtino ES apsisprendimą sėkmingai baigti narystės derybas su
šalimis kandidatėmis, kurios yra tam pasirengusios, iki 2002 m. pabaigos, kad šios šalys galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 m. kaip ES narės. Asociacijos taryba įvertino Lietuvos pažangą rengiantis narystei naujausio Reguliariojo pranešimo bei naujos Stojimo partnerystės prioritetų kontekste. Asociacijos taryba sveikino didelę Lietuvos pažangą, padarytą perkeliant į nacionalinę teisę ir įgyvendinant ES acquis daugelyje sričių bei Lietuvos pažangą stiprinant administracinius gebėjimus.

JPK sveikino teigiamą 2001 m. Reguliarųjį pranešimą ir gyrė Lietuvą už pastovią ir ilgalaikę pažangą, rengiantis narystei daromą daugumoje sričių. JPK rekomendavo Lietuvai ypač atkreipti dėmesį į energetikos ir žemės ūkio sektorius, darbo rinkos restruktūrizavimą, administracinių gebėjimų stiprinimą kai kuriose srityse, o taip pat į lėšų valdymą.

Seimas ir integracijos klausimai

2001 m. gruodžio 19 d. priimtoje rezoliucijoje Seimas dar kartą patvirtino savo sprendimą užtikrinti, kad derybos dėl narystės ES būtų baigtos 2002 m. ir 2004 m. sausio 1 d. Lietuva būtų pasirengusi tapti ES nare. Seimas įvertino Lietuvos pažangą, pasiektą derintis dėl narystės ES, ir pažymėjo ypatingą sprendimų, kuriuos Seimas ir Vyriausybė turės priimti 2002 m., reikšmę sėkmingam šio proceso užbaigimui. Seimas taip pat pabrėžė būtinybę laiku įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei ES programą (NAPP) ir prisiimtus derybinius įsipareigojimus. Seimas taip pat pabrėžė priemonių, skirtų instituciniams gebėjimams stiprinti (įskaitant paties Parlamento), reikšmę sėkmingam pasirengimui narystei ES. Dėl šios priežasties Seimas planuoja parengti ataskaitą apie Lietuvos administracinius gebėjimus.

Per laikotarpį, kurį apima pastarasis Pažangos pranešimas, Seimas priėmė 58 įstatymus, susijusius su integracija į ES iš 78 numatytų „Laekeno” ir “Sevilijos” planuose. Dar 8 įstatymų projektai šiuo metu svarstomi Seime.

2002 m. sausio 25 d. Seimas paskyrė du atstovus į Konventą dėl Europos ateities, Vytenį Andriukaitį (Seimo pirmininko pavaduotoją, Europos reikalų komiteto pirmininką, daugumą sudarančios Lietuvos socialdemokratų partijos narį) ir Alvydą Medalinską (opozicinės Lietuvos liberalų sąjungos narį). Jų iniciatyva įsteigtas Lietuvos forumas dėl ES ateities, kuriame nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų bei jaunimo organizacijų atstovai turi galimybę diskutuoti apie ES ateitį bei pasikeisti nuomonėmis su Lietuvos atstovais Konvente. 2002 m. birželio 4 d. paskirti 6 delegatai į Europos jaunimo konventą.

ES priešstojiminių fondų parama

PHARE

2002 m. Nacionalinėje PHARE programoje be pagrindinės 42 mln. EUR sumos sustiprintai institucinės plėtros strategijai paremti papildomai buvo skirta 18,5 mln. EUR (iš viso 60,5 mln. EUR). 2002 m. balandžio 30 d. buvo pasirašytas 2002 m. Nacionalinės PHARE programos finansavimo memorandumas (1 dalis), kurio suma, skirta greitaeigiams projektams įgyvendinti, − 12,68 mln. EUR.

Lietuva šiuo metu rengia 2002 m. Nacionalinės PHARE programos 2 dalį. Europos Komisijai buvo pateikti tvirtinti trylika 25,45 mln. EUR vertės projektų institucinės plėtros ir su ja susijusių investicijų srityje.

Kalbant apie ekonominę ir socialinę sanglaudą, parengti ir Europos Komisijai pateikti penki apie 14,36 mln. EUR vertės projektai, kurie yra 2002 m. Nacionalinės PHARE programos dalis.

1999 m. PHARE programos sutarčių sudarymo laikotarpis pasibaigė 2001 m. pabaigoje. Lietuva sudarė sutarčių už 97,3 proc. visų 1999 m. PHARE programos lėšų.

ISPA

2001 m. ISPA Valdybos komitetas patvirtino 6 aplinkos infrastruktūros projektus, skirtus regioninių atliekų tvarkymo sistemų bei vandens valymo įrengimų rekonstrukcijai ir plėtrai, kurių bendra vertė yra apie 72 mln. EUR (iš kurių 37.9 mln. EUR). Be to, 7 mln. EUR buvo skirti ISPA techninei pagalbai finansuoti. 2002 m. Lietuva Komisijai pateiks dar 7 projektus, kurių vertė − maždaug 77 mln. EUR (iš kurių 38 mln. EUR − ISPA lėšos).

Per laikotarpį, kurį apima pastarasis Pažangos pranešimas, Lietuva Europos Komisijai taip pat pateikė 7 infrastruktūros projektų paraiškas ISPA paramai kelių ir geležinkelių sektoriuose gauti bei 1 techninės pagalbos geležinkelių sektoriuje paraišką. Bendra šių 8 projektų vertė − 147,5 mln. EUR. Europos Komisija įsipareigojo finansuoti 6 projektus, skirdama 34 mln. EUR iš ISPA 2000 m. biudžeto ir 15 mln. EUR iš ISPA 2001 m. biudžeto. Iki 2002 m. liepos mėn. planuojama pateikti dar 2 projektų ISPA paramos geležinkelių sektoriuje paraiškas.

SAPARD

2001 m. lapkričio 26 d. SAPARD lėšoms administruoti ES Komisija akreditavo Lietuvos nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Per 2002 m. I ketv. buvo patvirtintos 93 paraiškos, kuriose prašomos paramos vertė − daugiau kaip 29,5 mln. EUR. Tai sudaro beveik 75 proc. 2000 m. SAPARD skirtų lėšų.

Narystės krit erijai

2.1. Politiniai kriterijai

2001 m. Reguliariajame pranešime apie Lietuvos pažangą Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politinių narystės kriterijų reikalavimus, bet pažymėjo, kad ir toliau turi būti tęsiamos reformos valstybės tarnyboje, teisminėje sistemoje bei stiprinama kova prieš korupciją.

Žemiau pateikta informacija
apie Lietuvos pažangą rodo, kad per laikotarpį nuo praėjusio Metinio Lietuvos pažangos siekiant narystės ES pranešimo pateikimo Europos Komisijai Lietuva visais aspektais funkcionavo kaip konsoliduota demokratinė valstybė; teisminės sistemos reforma baigiama, kova su korupcija intensyvinama, valstybės tarnyba toliau stiprinama.

2.1.1. Demokratija ir įstatymų viešpatavimas, žmogaus teisės ir tautinių mažumų apsauga

Pagrindinės teisminės sistemos reformos kryptys yra teismų administravimo stiprinimas, naujos nacionalinės teisinės sistemos sukūrimas ir teisėjų, prokurorų, teismo antstolių bei kitų tarnautojų mokymas.

Viena iš efektyvaus teisminės sistemos funkcionavimo prielaidų buvo Teismų įstatymo, įtvirtinusio teismų nepriklausomumą, priėmimas 2002 m. sausio 24 d.

Nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki gegužės 1 d. buvo paskirta 12 teisėjų, tuo būdu pakeičiant užimtų ir laisvų etatų visuose teismuose santykį nuo 644 : 68 iki 656 : 56. Backlog bylų skaičius teismuose toliau mažėja.

Lietuvos teisėjų mokymo centras suorganizavo 23 seminarus, bendras dalyvių skaičius siekė 629. Naujajame Teismų įstatyme numatomas privalomas teisėjų mokymas. Pagal šį įstatymą teisėjų mokymą organizuoja, teisėjų mokymo programas ir metodinę medžiagą rengia Teismų taryba ir Teisingumo ministerija. Ilgalaikę teisėjų mokymo programą Teismų taryba numato aprobuoti 2002 m. birželio mėn.

Naujos teisinės sistemos kūrimo procesas iš esmės buvo baigtas (lieka priimti Bausmių vykdymo kodeksą). 2002 m. kovo 14 d. Seimas priėmė naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, o 2002 m. vasario 28 d. – Civilinio proceso kodeksą, kuris įsigalios 2003 m. sausio 1 d. Baudžiamojo proceso kodeksas kartu su naujaisiais Baudžiamuoju kodeksu ir Bausmių vykdymo kodeksu įsigalios 2003 m. sausio 1 d. Vykdant institucinę teismo antstolių reformą, 2002 m. gegužės 9 d. priimtas Teismo antstolių įstatymas.

Pastebima pažanga kovos su korupcija srityje. 2001 m. Lietuvos Transparency International Korupcijos Percepcijos Indeksas (KPI), parodantis valstybės tarnautojų ir politikų korupcijos lygį, lyginant su 2000 m. įvertinimu, pagerėjo 0,7 balo (10 balų skalėje nuo 4,1 iki 4,8) ir užima 38 vietą tarp 91 šalių .

Anti-korupcijos srityje svarbiausi postūmiai buvo Nacionalinės kovos su korupcija programos (susidedančios iš Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir Veiksmų įgyvendinimo plano) 2002 m. sausio 17 d. ir Korupcijos prevencijos įstatymo 2002 m. gegužės 28 d. priėmimas. Priėmus Korupcijos prevencijos įstatymą, baigtas teisinės sistemos kūrimas korupcijos prevencijos srityje. 2002 m. sausio 25 d. Seimas ratifikavo Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos. 2002 m. balandžio 14 d. Lietuva pasirašė Europos Tarybos Civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veikloje pažymėtina, kad 2001 m. buvo atskleisti 193 nusikaltimai, susiję su korupcija, tarp jų 117 nusikaltimų valstybės tarnybai. 2002 m. I ketv. atskleisti 34 nusikaltimai, iš jų 27 – valstybės tarnybai. 2001 m. ir 2002 m. I ketv. 86 STT pareigūnai dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse mokymo programose, seminaruose bei konferencijose.

Demokratijos gilinimo ir lygių galimybių įtvirtinimo srityje Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisos dėl specialių priemonių vienos lyties atstovams taikymo ir netiesioginės diskriminacijos sąvokos įvedimo 2002 m. gegužės mėn. pradžioje buvo pateiktos Seimui. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus (paskirto 1999 m. balandžio mėn.) tarnyba buvo papildomai sustiprinta, priimant dirbti dar vieną darbuotoją.

Vyriausybė nuosekliai tęsė geranorišką tautinių mažumų politiką, pagrįstą trimis pagrindiniais principais: a) tautinių mažumų politikos atitikimu tarptautinės bendrijos pripažįstamoms normoms, b) galimybių tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos politinį, socialinį-ekonominį ir kultūrinį gyvenimą sudarymu ir c) sąlygų kultūrinei etninių grupių saviraiškai palaikymu per tautinių mažumų kultūrinių projektų ir programų finansavimą iš valstybės biudžeto. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos srityje Vyriausybė patvirtino Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 m. programą.

Vaikų teisių srityje, 2000 m. liepos mėn. priėmus Civilinį kodeksą, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos mėn., pradėtas teisės aktų, tame tarpe ir susijusių su vaiko teisių apsauga, derinimas su minėtuoju kodeksu, kuriais siekiama patobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą.

Kovos prieš teisėsaugos pareigūnų žeminantį elgesį srityje 2001 m. gruodžio 5 – 7 d. Vilniuje Europos Tarybos ir Lietuvos ekspertų surengti mokymai žmogaus teisės klausimais.

Prieglobsčio srityje apibrėžimų, skirtų saugios trečiosios šalies ir saugios kilmės šalies nustatymui, klausimas buvo išspręstas Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečio grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarkoje, kurią 2001 m. rugsėjo 28 d. patvirtino Vidaus reikalų ministras. Finansinis memorandumas dėl pabėgėlių registracijos sistemos kūrimo buvo pasirašytas 2002 m. balandžio 30 d. Šiam projektui skirtos PHARE lėšos sudaro 2,9 mln. EUR.

2.1.2. Horizontalūs administraciniai
gebėjimai

Lietuva toliau didelį dėmesį skyrė administracinių gebėjimų stiprinimui. Siekiant geresnės administracinės praktikos vidutinėje ar ilgalaikėje trukmėje buvo taikomos bendros struktūrinės priemonės, o siekiant pažangos trumpalaikėje trukmėje buvo vykdomi tam tikri specifiniai sektoriniai veiksmai ir procesiniai patobulinimai.

Kalbant apie bendrų struktūrinių priemonių taikymą siekiant ilgalaikio poveikio, paminėtini viešojo administravimo sistemos tobulinimo darbai: 2002 m. balandžio 16 d. buvo priimtos Vyriausybės įstatymo pataisos, o 2002 m. balandžio 23 d. buvo priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija.

Vyriausybės įstatymas buvo pakeistas ir papildytas, siekiant stabilesnio ministerijų darbo, aiškesnio politinių galių ir viešojo administravimo funkcijų atskyrimo bei nuoseklaus strateginių šalies prioritetų įgyvendinimo Vyriausybės ir politinių lyderių kaitos metu.

Nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija buvo parengta siekiant geresnio teisinio valstybės tarnybos sistemos reglamentavimo. Naujos įstatymo redakcijos priėmimas neįnešė į šiuo metu egzistuojančią sistemą jokių ypatingų naujovių, tačiau sudarė geresnes prielaidas modernios, nepriklausomos, profesionalios bei efektyvios valstybės tarnybos plėtrai.

Kalbant apie nuoseklaus administravimo pažangą, paminėtina, kad 2001 m. Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (LPNP/NAPP) sutvirtino savo kaip vieningo pasirengimo narystei priemonių planavimo ir monitoringo instrumento pozicijas. LPNP yra pilnai integruota į Vyriausybės programą ir biudžeto procedūrą. Detalus LPNP įgyvendinimas yra planuojamas per Teisės derinimo priemonių planą (TDPP) ir Acquis įgyvendinimo priemonių planą (AIPP). Dėl geresnio planavimo ir patobulintos monitoringo sistemos, 2001 m. žymiai pagerėjo bendras LPNP priemonių planų vykdymas. 2001 m. apie 82 proc. TDPP priemonių ir apie 72 proc. AIPP priemonių buvo įvykdytos laiku (2000 m. vykdymo procentas atitinkamai buvo 43 proc. ir 65 proc.).

Atsakant į Europos Komisijos iniciatyvą visoms šalims kandidatėms parengti administracinių gerėjimų stiprinimo veiksmų planus, po intensyvaus ir produktyvaus darbo tarp Europos Komisijos ir Lietuvos tarnybų, 2002 m. balandžio mėn. buvo parengtas ir Vyriausybinės Europos integracijos komisijos (VEIK) patvirtintas Veiksmų planas Lietuvos administraciniams ir teismų gebėjimams stiprinti. Į veiksmų planą įtraukus svarbiausias TDPP ir AIPP priemones, pastarasis tapo integralia visos pasirengimo narystei planavimo sistemos dalimi. Veiksmų plano vykdymas sekamas atliekant LPNP monitoringą.

Be to, ataskaitiniu laikotarpiu Lietuva, vykdydama priešstojiminę fiskalinės priežiūros procedūrą, Ekonominę programą iki narystės ES, priešstojiminę sutartį dėl organizuoto nusikalstamumo, o taip pat įgyvendindama Nacionalinį plėtros planą, Kaimo plėtros planą, Nacionalinę užimtumo strategiją, sektorinius pasirengimo dalyvauti ES fonduose planus bei dalyvaudama įvairiose Bendrijos programose, toliau derino savo veiklą prie ES.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2607 žodžiai iš 8507 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.