Lietuvos pažanga rengiantis narystei europos sąjungoje
5 (100%) 1 vote

Lietuvos pažanga rengiantis narystei europos sąjungoje

1121314151617181

KAUNO KOLEGIJOS EKONOMIKOS

IR TEISĖS FAKULTETAS

KURSINIS DARBAS

Tema:

,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje”

Įvertinta

Dėstytoja

Įžanga

1.1.Įvadas

Liuksemburgo Europos viršūnių tarybos sprendimu “nuo 1998 m. pabaigos Europos Komisija, atsižvelgdama į Kopenhagos kriterijus ir ypatingai – acquis įgyvendinimą, reguliariai ruoš ir teiks Europos viršūnių tarybai ataskaitas, apžvelgiančias kiekvienos Vidurio ir Rytų Europos šalies – kandidatės pažangą rengiantis narystei ES”. Tikslaus ir reguliaraus Europos Komisijos bei šalių narių informavimo apie šalių-kandidačių pažangą reikšmė ypatingai išaugo, 1999 m. gruodžio 11 d. Helsinkyje vykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime priėmus sprendimą 2000 m. vasario mėn. sušaukti dvišalę tarpvyriausybinę konferenciją ir taip pradėti derybas su Lietuva dėl jos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų bei būtinų Sutarties pakeitimų. Europos viršūnių taryba taip pat konstatavo, kad “derybose kiekviena šalis kandidatė bus vertinama pagal jos pasirengimą. Šis principas bus taikomas tiek sprendimams dėl atskirų derybinių skyrių atidarymo, tiek ir pačių derybų eigai. Pažanga derybose turi vykti lygiagrečiai pažangai perkeliant acquis ir ją įgyvendinant”.

Metinis pranešimas yra sisteminė Lietuvos pažangos 2001-2002 m. apžvalga, paremta informacija, jau ne sykį teikta Europos Komisijai ir ES šalims narėms, tačiau ja neapsiribojanti. Jame pateikiama naujausia informacija apie esamą padėtį ir bendras įvertinimas, atsižvelgiant į tikslinę Lietuvos narystės ES datą – 2004 m. sausio 1 d. Toks skirstymas visiškai atitinka Komisijos Reguliariojo pranešimo struktūrą. Šis dokumentas apibūdina santykius tarp Lietuvos ir ES, pateikia ir įvertina Lietuvos pažangą įgyvendinant Kopenhagos narystės kriterijus ir Stojimo partnerystės vidutinės trukmės prioritetus. Pranešime pateikiama informacija apie Veiksmų plano Lietuvos administraciniams ir teismų gebėjimams stiprinti įgyvendinimą bei statistikos priedai. Lietuvos sektoriniai administraciniai gebėjimai yra analizuojami trečioje dalyje apie gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus (pati trečioji dalis yra išdėstyta 29 derybų skyrių forma). Horizontalūs administraciniai gebėjimai (valstybės tarnyba, strateginis planavimas, reguliacinio poveikio įvertinimas ir kt.) yra įtraukti kaip atskiras poskyris į 2.1 skyrių apie politinius narystės kriterijus.

Gebėjimų prisiimti narystės įsipareigojimus dalyje informacija apie pažangą atskiruose derybų skyriuose yra pateikiama pagal nusistovėjusią pažangos pranešimų struktūrą, t.y. atskirai atspindint per metus pasiektą pažangą bei įvertinant likusį iki narystės ES teisės derinimo ir administracinių gebėjimų stiprinimo darbą.

Pranešimas yra skiriamas taip pat ir plačiajam skaitytojų ratui tiek Europos Komisijoje, tiek ES šalyse narėse. Pagrindinė pažangos pranešimo dalis buvo rengiama, atsižvelgiant į Komisijos ekspertų poreikius ir dėl to pateikiant plačią ir detalią argumentaciją, tuo tarpu į santrauką įtraukta tik pati svarbiausia informacija.

Šį Europos komiteto prie LRV parengtą pranešimą 2002 m. birželio 12 d. svarstė ir jam pritarė Vyriausybė. Rengiant pranešimą, teikdamos informaciją ir komentarus dalyvavo beveik visos Lietuvos valstybinės institucijos. Naujausia informacija apie Lietuvos pažangą bus pateikta Komisijai 2002 m. rugsėjo mėn.

Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiai

Lietuva pritaria Laekeno Europos Sąjungos vadovų susitikimo, vykusio 2001 m. gruodžio 14-15 d., išvadoms ir laiko labai svarbiu dalyku tai, kad ES patvirtino, jog stojimas yra negrįžtamas procesas. Lietuva pasveikino ES apsisprendimą baigti narystės derybas su šalimis kandidatėmis, kurios tam pasirengusios, iki 2002 m. pabaigos, kad šios šalys galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 m. kaip ES narės. Lietuva taip pat sveikino ES nuomonę, kad Lietuva yra pajėgi įvykdyti šią užduotį.

Lietuvos-ES institucijų funkcionavimas

Lietuvos ir ES dialogas palaikomas ir gilinamas per įvairias institucijas ir įvairiais kanalais, įskaitant tokias Lietuvos-ES asociacijos institucijas kaip Asociacijos taryba, Asociacijos komitetas ir Jungtinis parlamentinis komitetas.

Laikotarpiu nuo 2001 liepos mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. įvyko 5-tasis ES-Lietuvos Asociacijos tarybos susitikimas (2002 m. vasario 19 d., Briuselis) bei aštuoni Asociacijos pakomitečiai: dėl Vidaus rinkos (2001 m. liepos 9 d.), Muitinės, narkotikų ir pinigų plovimo (2001 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje), Ekonominės ir pinigų politikos (2001 m. rugsėjo 13 d. Briuselyje), Inovacijų (2001 m. spalio 8 d. Briuselyje), Regionų plėtros, užimtumo ir socialinės politikos (2001 m. spalio 22 d. Briuselyje), Žemės ūkio ir žuvininkystės (2001 m. lapkričio 20 d. Vilniuje), Transporto, aplinkos ir energijos (2001 m. spalio 2 d. Vilniuje) bei Prekybos ir pramonės (2002 m. balandžio 26 d. Briuselyje).

Asociacijos taryba patvirtino ES apsisprendimą sėkmingai baigti narystės derybas su
šalimis kandidatėmis, kurios yra tam pasirengusios, iki 2002 m. pabaigos, kad šios šalys galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 m. kaip ES narės. Asociacijos taryba įvertino Lietuvos pažangą rengiantis narystei naujausio Reguliariojo pranešimo bei naujos Stojimo partnerystės prioritetų kontekste. Asociacijos taryba sveikino didelę Lietuvos pažangą, padarytą perkeliant į nacionalinę teisę ir įgyvendinant ES acquis daugelyje sričių bei Lietuvos pažangą stiprinant administracinius gebėjimus.

JPK sveikino teigiamą 2001 m. Reguliarųjį pranešimą ir gyrė Lietuvą už pastovią ir ilgalaikę pažangą, rengiantis narystei daromą daugumoje sričių. JPK rekomendavo Lietuvai ypač atkreipti dėmesį į energetikos ir žemės ūkio sektorius, darbo rinkos restruktūrizavimą, administracinių gebėjimų stiprinimą kai kuriose srityse, o taip pat į lėšų valdymą.

Seimas ir integracijos klausimai

2001 m. gruodžio 19 d. priimtoje rezoliucijoje Seimas dar kartą patvirtino savo sprendimą užtikrinti, kad derybos dėl narystės ES būtų baigtos 2002 m. ir 2004 m. sausio 1 d. Lietuva būtų pasirengusi tapti ES nare. Seimas įvertino Lietuvos pažangą, pasiektą derintis dėl narystės ES, ir pažymėjo ypatingą sprendimų, kuriuos Seimas ir Vyriausybė turės priimti 2002 m., reikšmę sėkmingam šio proceso užbaigimui. Seimas taip pat pabrėžė būtinybę laiku įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei ES programą (NAPP) ir prisiimtus derybinius įsipareigojimus. Seimas taip pat pabrėžė priemonių, skirtų instituciniams gebėjimams stiprinti (įskaitant paties Parlamento), reikšmę sėkmingam pasirengimui narystei ES. Dėl šios priežasties Seimas planuoja parengti ataskaitą apie Lietuvos administracinius gebėjimus.

Per laikotarpį, kurį apima pastarasis Pažangos pranešimas, Seimas priėmė 58 įstatymus, susijusius su integracija į ES iš 78 numatytų „Laekeno” ir “Sevilijos” planuose. Dar 8 įstatymų projektai šiuo metu svarstomi Seime.

2002 m. sausio 25 d. Seimas paskyrė du atstovus į Konventą dėl Europos ateities, Vytenį Andriukaitį (Seimo pirmininko pavaduotoją, Europos reikalų komiteto pirmininką, daugumą sudarančios Lietuvos socialdemokratų partijos narį) ir Alvydą Medalinską (opozicinės Lietuvos liberalų sąjungos narį). Jų iniciatyva įsteigtas Lietuvos forumas dėl ES ateities, kuriame nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų bei jaunimo organizacijų atstovai turi galimybę diskutuoti apie ES ateitį bei pasikeisti nuomonėmis su Lietuvos atstovais Konvente. 2002 m. birželio 4 d. paskirti 6 delegatai į Europos jaunimo konventą.

ES priešstojiminių fondų parama

PHARE

2002 m. Nacionalinėje PHARE programoje be pagrindinės 42 mln. EUR sumos sustiprintai institucinės plėtros strategijai paremti papildomai buvo skirta 18,5 mln. EUR (iš viso 60,5 mln. EUR). 2002 m. balandžio 30 d. buvo pasirašytas 2002 m. Nacionalinės PHARE programos finansavimo memorandumas (1 dalis), kurio suma, skirta greitaeigiams projektams įgyvendinti, − 12,68 mln. EUR.

Lietuva šiuo metu rengia 2002 m. Nacionalinės PHARE programos 2 dalį. Europos Komisijai buvo pateikti tvirtinti trylika 25,45 mln. EUR vertės projektų institucinės plėtros ir su ja susijusių investicijų srityje.

Kalbant apie ekonominę ir socialinę sanglaudą, parengti ir Europos Komisijai pateikti penki apie 14,36 mln. EUR vertės projektai, kurie yra 2002 m. Nacionalinės PHARE programos dalis.

1999 m. PHARE programos sutarčių sudarymo laikotarpis pasibaigė 2001 m. pabaigoje. Lietuva sudarė sutarčių už 97,3 proc. visų 1999 m. PHARE programos lėšų.

ISPA

2001 m. ISPA Valdybos komitetas patvirtino 6 aplinkos infrastruktūros projektus, skirtus regioninių atliekų tvarkymo sistemų bei vandens valymo įrengimų rekonstrukcijai ir plėtrai, kurių bendra vertė yra apie 72 mln. EUR (iš kurių 37.9 mln. EUR). Be to, 7 mln. EUR buvo skirti ISPA techninei pagalbai finansuoti. 2002 m. Lietuva Komisijai pateiks dar 7 projektus, kurių vertė − maždaug 77 mln. EUR (iš kurių 38 mln. EUR − ISPA lėšos).

Per laikotarpį, kurį apima pastarasis Pažangos pranešimas, Lietuva Europos Komisijai taip pat pateikė 7 infrastruktūros projektų paraiškas ISPA paramai kelių ir geležinkelių sektoriuose gauti bei 1 techninės pagalbos geležinkelių sektoriuje paraišką. Bendra šių 8 projektų vertė − 147,5 mln. EUR. Europos Komisija įsipareigojo finansuoti 6 projektus, skirdama 34 mln. EUR iš ISPA 2000 m. biudžeto ir 15 mln. EUR iš ISPA 2001 m. biudžeto. Iki 2002 m. liepos mėn. planuojama pateikti dar 2 projektų ISPA paramos geležinkelių sektoriuje paraiškas.

SAPARD

2001 m. lapkričio 26 d. SAPARD lėšoms administruoti ES Komisija akreditavo Lietuvos nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Per 2002 m. I ketv. buvo patvirtintos 93 paraiškos, kuriose prašomos paramos vertė − daugiau kaip 29,5 mln. EUR. Tai sudaro beveik 75 proc. 2000 m. SAPARD skirtų lėšų.

Narystės krit erijai

2.1. Politiniai kriterijai

2001 m. Reguliariajame pranešime apie Lietuvos pažangą Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politinių narystės kriterijų reikalavimus, bet pažymėjo, kad ir toliau turi būti tęsiamos reformos valstybės tarnyboje, teisminėje sistemoje bei stiprinama kova prieš korupciją.

Žemiau pateikta informacija
apie Lietuvos pažangą rodo, kad per laikotarpį nuo praėjusio Metinio Lietuvos pažangos siekiant narystės ES pranešimo pateikimo Europos Komisijai Lietuva visais aspektais funkcionavo kaip konsoliduota demokratinė valstybė; teisminės sistemos reforma baigiama, kova su korupcija intensyvinama, valstybės tarnyba toliau stiprinama.

2.1.1. Demokratija ir įstatymų viešpatavimas, žmogaus teisės ir tautinių mažumų apsauga

Pagrindinės teisminės sistemos reformos kryptys yra teismų administravimo stiprinimas, naujos nacionalinės teisinės sistemos sukūrimas ir teisėjų, prokurorų, teismo antstolių bei kitų tarnautojų mokymas.

Viena iš efektyvaus teisminės sistemos funkcionavimo prielaidų buvo Teismų įstatymo, įtvirtinusio teismų nepriklausomumą, priėmimas 2002 m. sausio 24 d.

Nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki gegužės 1 d. buvo paskirta 12 teisėjų, tuo būdu pakeičiant užimtų ir laisvų etatų visuose teismuose santykį nuo 644 : 68 iki 656 : 56. Backlog bylų skaičius teismuose toliau mažėja.

Lietuvos teisėjų mokymo centras suorganizavo 23 seminarus, bendras dalyvių skaičius siekė 629. Naujajame Teismų įstatyme numatomas privalomas teisėjų mokymas. Pagal šį įstatymą teisėjų mokymą organizuoja, teisėjų mokymo programas ir metodinę medžiagą rengia Teismų taryba ir Teisingumo ministerija. Ilgalaikę teisėjų mokymo programą Teismų taryba numato aprobuoti 2002 m. birželio mėn.

Naujos teisinės sistemos kūrimo procesas iš esmės buvo baigtas (lieka priimti Bausmių vykdymo kodeksą). 2002 m. kovo 14 d. Seimas priėmė naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, o 2002 m. vasario 28 d. – Civilinio proceso kodeksą, kuris įsigalios 2003 m. sausio 1 d. Baudžiamojo proceso kodeksas kartu su naujaisiais Baudžiamuoju kodeksu ir Bausmių vykdymo kodeksu įsigalios 2003 m. sausio 1 d. Vykdant institucinę teismo antstolių reformą, 2002 m. gegužės 9 d. priimtas Teismo antstolių įstatymas.

Pastebima pažanga kovos su korupcija srityje. 2001 m. Lietuvos Transparency International Korupcijos Percepcijos Indeksas (KPI), parodantis valstybės tarnautojų ir politikų korupcijos lygį, lyginant su 2000 m. įvertinimu, pagerėjo 0,7 balo (10 balų skalėje nuo 4,1 iki 4,8) ir užima 38 vietą tarp 91 šalių .

Anti-korupcijos srityje svarbiausi postūmiai buvo Nacionalinės kovos su korupcija programos (susidedančios iš Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir Veiksmų įgyvendinimo plano) 2002 m. sausio 17 d. ir Korupcijos prevencijos įstatymo 2002 m. gegužės 28 d. priėmimas. Priėmus Korupcijos prevencijos įstatymą, baigtas teisinės sistemos kūrimas korupcijos prevencijos srityje. 2002 m. sausio 25 d. Seimas ratifikavo Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos. 2002 m. balandžio 14 d. Lietuva pasirašė Europos Tarybos Civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veikloje pažymėtina, kad 2001 m. buvo atskleisti 193 nusikaltimai, susiję su korupcija, tarp jų 117 nusikaltimų valstybės tarnybai. 2002 m. I ketv. atskleisti 34 nusikaltimai, iš jų 27 – valstybės tarnybai. 2001 m. ir 2002 m. I ketv. 86 STT pareigūnai dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse mokymo programose, seminaruose bei konferencijose.

Demokratijos gilinimo ir lygių galimybių įtvirtinimo srityje Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisos dėl specialių priemonių vienos lyties atstovams taikymo ir netiesioginės diskriminacijos sąvokos įvedimo 2002 m. gegužės mėn. pradžioje buvo pateiktos Seimui. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus (paskirto 1999 m. balandžio mėn.) tarnyba buvo papildomai sustiprinta, priimant dirbti dar vieną darbuotoją.

Vyriausybė nuosekliai tęsė geranorišką tautinių mažumų politiką, pagrįstą trimis pagrindiniais principais: a) tautinių mažumų politikos atitikimu tarptautinės bendrijos pripažįstamoms normoms, b) galimybių tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos politinį, socialinį-ekonominį ir kultūrinį gyvenimą sudarymu ir c) sąlygų kultūrinei etninių grupių saviraiškai palaikymu per tautinių mažumų kultūrinių projektų ir programų finansavimą iš valstybės biudžeto. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos srityje Vyriausybė patvirtino Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 m. programą.

Vaikų teisių srityje, 2000 m. liepos mėn. priėmus Civilinį kodeksą, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos mėn., pradėtas teisės aktų, tame tarpe ir susijusių su vaiko teisių apsauga, derinimas su minėtuoju kodeksu, kuriais siekiama patobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą.

Kovos prieš teisėsaugos pareigūnų žeminantį elgesį srityje 2001 m. gruodžio 5 – 7 d. Vilniuje Europos Tarybos ir Lietuvos ekspertų surengti mokymai žmogaus teisės klausimais.

Prieglobsčio srityje apibrėžimų, skirtų saugios trečiosios šalies ir saugios kilmės šalies nustatymui, klausimas buvo išspręstas Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečio grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarkoje, kurią 2001 m. rugsėjo 28 d. patvirtino Vidaus reikalų ministras. Finansinis memorandumas dėl pabėgėlių registracijos sistemos kūrimo buvo pasirašytas 2002 m. balandžio 30 d. Šiam projektui skirtos PHARE lėšos sudaro 2,9 mln. EUR.

2.1.2. Horizontalūs administraciniai
gebėjimai

Lietuva toliau didelį dėmesį skyrė administracinių gebėjimų stiprinimui. Siekiant geresnės administracinės praktikos vidutinėje ar ilgalaikėje trukmėje buvo taikomos bendros struktūrinės priemonės, o siekiant pažangos trumpalaikėje trukmėje buvo vykdomi tam tikri specifiniai sektoriniai veiksmai ir procesiniai patobulinimai.

Kalbant apie bendrų struktūrinių priemonių taikymą siekiant ilgalaikio poveikio, paminėtini viešojo administravimo sistemos tobulinimo darbai: 2002 m. balandžio 16 d. buvo priimtos Vyriausybės įstatymo pataisos, o 2002 m. balandžio 23 d. buvo priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija.

Vyriausybės įstatymas buvo pakeistas ir papildytas, siekiant stabilesnio ministerijų darbo, aiškesnio politinių galių ir viešojo administravimo funkcijų atskyrimo bei nuoseklaus strateginių šalies prioritetų įgyvendinimo Vyriausybės ir politinių lyderių kaitos metu.

Nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija buvo parengta siekiant geresnio teisinio valstybės tarnybos sistemos reglamentavimo. Naujos įstatymo redakcijos priėmimas neįnešė į šiuo metu egzistuojančią sistemą jokių ypatingų naujovių, tačiau sudarė geresnes prielaidas modernios, nepriklausomos, profesionalios bei efektyvios valstybės tarnybos plėtrai.

Kalbant apie nuoseklaus administravimo pažangą, paminėtina, kad 2001 m. Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (LPNP/NAPP) sutvirtino savo kaip vieningo pasirengimo narystei priemonių planavimo ir monitoringo instrumento pozicijas. LPNP yra pilnai integruota į Vyriausybės programą ir biudžeto procedūrą. Detalus LPNP įgyvendinimas yra planuojamas per Teisės derinimo priemonių planą (TDPP) ir Acquis įgyvendinimo priemonių planą (AIPP). Dėl geresnio planavimo ir patobulintos monitoringo sistemos, 2001 m. žymiai pagerėjo bendras LPNP priemonių planų vykdymas. 2001 m. apie 82 proc. TDPP priemonių ir apie 72 proc. AIPP priemonių buvo įvykdytos laiku (2000 m. vykdymo procentas atitinkamai buvo 43 proc. ir 65 proc.).

Atsakant į Europos Komisijos iniciatyvą visoms šalims kandidatėms parengti administracinių gerėjimų stiprinimo veiksmų planus, po intensyvaus ir produktyvaus darbo tarp Europos Komisijos ir Lietuvos tarnybų, 2002 m. balandžio mėn. buvo parengtas ir Vyriausybinės Europos integracijos komisijos (VEIK) patvirtintas Veiksmų planas Lietuvos administraciniams ir teismų gebėjimams stiprinti. Į veiksmų planą įtraukus svarbiausias TDPP ir AIPP priemones, pastarasis tapo integralia visos pasirengimo narystei planavimo sistemos dalimi. Veiksmų plano vykdymas sekamas atliekant LPNP monitoringą.

Be to, ataskaitiniu laikotarpiu Lietuva, vykdydama priešstojiminę fiskalinės priežiūros procedūrą, Ekonominę programą iki narystės ES, priešstojiminę sutartį dėl organizuoto nusikalstamumo, o taip pat įgyvendindama Nacionalinį plėtros planą, Kaimo plėtros planą, Nacionalinę užimtumo strategiją, sektorinius pasirengimo dalyvauti ES fonduose planus bei dalyvaudama įvairiose Bendrijos programose, toliau derino savo veiklą prie ES.

2.1.3. Išvados

Per laikotarpį nuo praėjusio metinio Lietuvos pažangos siekiant narystės ES pranešimo įteikimo Europos Komisijai Lietuva pateisino konsoliduotos demokratinės valstybės vardą. Siekdama pelnyti didesnį visuomenės pasitikėjimą vykdomąja valdžia, Vyriausybė politiką planuoja skaidrumo atmosferoje. Šiame pranešime pateikti demokratijos gilinimo per tarptautinių normų įgyvendinimą, tolimesnį teismų sistemos bei valstybės tarnybos stiprinimą, pažangą korupcijai eliminuoti pavyzdžiai rodo, kad Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politinių narystės kriterijų reikalavimus.

Ekonominiai kriterijai

Įvadas

2001 m. Reguliariame pranešime apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje, Europos Komisija padarė išvadą, kad „Lietuva yra veikiančios rinkos ekonomikos valstybė. Jei ji ir toliau tęs spartų struktūrinių reformų programos įgyvendinimą, artimiausiu metu įveiks Europos Sąjungos konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas.“

Per apžvelgiamą 2001 liepos mėn. – 2002 birželio mėn. laikotarpį Lietuvos ekonomika toliau augo, pagerėjo jos išorės ir vidaus pusiausvyra bei padidėjo jos konkurencingumas.

2001 m. šalių kandidačių ekonominių pasirengimo narystei programų apžvalgoje (2001 m. lapkričio 20 d.) Komisija išreiškė susirūpinimą dėl smarkaus ekonominės aplinkos pablogėjimo, kurį sąlygojo JAV ir ES ekonomikų nuosmukis ir rugsėjo 11-osios įvykių įtaka.

Šiomis nepalankiomis aplinkybėmis 2001 m. Lietuvoje buvo stebimas tolesnis BVP augimas (kuris tęsėsi ir 2002 m.). Šis BVP augimas, drauge su pažabota infliacija, pagerėjusiu išorės balansu, tolygiomis kapitalo įplaukomis, stabiliu valiutos kursu susiejus litą su EUR bei mažėjančiu nedarbu (nuo 2002 m. balandžio mėn.) rodo, kad Lietuvos ekonominės veiklos rezultatai gerėja ir toliau gerės, šviesėjant pasaulinės ekonomikos perspektyvoms.

Makroekonominė raida

2001 m. Lietuva užfiksavo spartų 5,9 proc. realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą (2000 m. buvo 3,8 proc.), o BVP sudarė 47968 mln. Lt (13381 mln. EUR). Tikimasi, kad santykinai spartus augimo tempas turėtų išlikti. Pagal Europos Komisijos 2002 m. pavasario ekonomines prognozes,

Pav. šią tendenciją įrodo 2002 m. I ketv. preliminarūs duomenys, pagal kuriuos BVP
lentelė. Pagrindiniai Lietuvos makroekonomikos rodikliai, 1998-2001

1998 1999 2000 2001

Realaus BVP augimas, % 5.1 -3.9 3.8 5.9

BVP vienam gyventojui (faktinėmis kainomis, eurais) 2692 2829 3481 3836

Vidutinė metinė infliacija, % 5.1 0.8 1.0 1.3

Infliacija, % per 12 mėn. 2.4 0.3 1.4 2.0

Vidutinis metinis nedarbo lygis, % 6.4 8.4 11.5 12.5

Pramonės produkcijos pokytis, % 8.2 -11.2 5.3 16.9

Užsienio skola, % nuo BVP 15.7 22.8 21.9 20.5

Užsienio skola, % nuo eksporto 45.4 80.9 65.0 53.8

Oficialios tarptautinės atsargos, mln. EUR (laikotarpio pabaigoje) 1243.3 1234.1 1460.4 1892.9

Oficialios tarptautinės atsargos, importo mėnesiais 2.7 2.7 2.7 2.9

TUI, mln. EUR (priaugančiai, laikotarpio pab.)* 1384 2050 2509 3023

Einamosios sąskaitos balansas, % nuo BVP -12.1 -11.2 -6.0 -4.8

Prekybos balansas, mln. EUR* -1855 -1715 -1781 -1975

Užsienio prekybos deficito ir BVP santykis, % 19.4 17.2 14.6 14.8

Konsoliduotas fiskalinis balansas, % nuo BVP (pagal ESS’95) -3.1 -5.6 -2.7 -1.9

Materialinės investicijos, mln. Lt 6834 6310 6553 6527

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos Bankaspagal Lietuvos banko vidutinį metinį lito kursą euro atžvilgiu.

Struktūrinės reformos

2001 m. buvo privatizuotos 842 valstybinės įmonės ir nekilnojamo turto objektai už 468 mln. Lt. Tarp stambiausių sandorių reikia paminėti AB Lietuvos jūrų laivininkystės LISCO 76,36 proc. akcijų pardavimą už 190,4 mln. Lt bei AB Lietuvos taupomojo banko 90,73 proc. akcijų pardavimą už 150 mln. Lt.

Iki 2002 m. iš siūlomų privatizuoti 14 strateginių objektų sąrašo (sudaryto 1997 m.) liko neprivatizuota tik AB Lietuvos avialinijos. 2001 m. lapkričio mėn. AB Lietuvos avialinijos privatizavimo konsultantu buvo pasirinkta konsultacinė kompanija Indecon Consulting GmbH. Valstybės turto fondas (VTF) numato parduoti ne mažiau kaip 49 proc. AB Lietuvos avialinijos.

Per 2002 m. sausio – balandžio mėn. buvo privatizuotos 336 valstybinės įmonės ir nekilnojamo turto objektai už 129,7 mln. Lt. 76,01 proc. valstybei priklausančio AB Lietuvos žemės ūkio banko akcijų buvo parduota Nordeutsche Landesbank Girocentrale už 71 mln. Lt. Šiuo sandoriu buvo užbaigtas finansinio sektoriaus Lietuvoje privatizavimas.

Didžiausias privatizavimo sandoris 2002 m. – AB Lietuvos dujos privatizavimas. 2002 m. gegužės mėn. konsorciumas Ruhrgas AG ir EON Energie AG, strateginio investuotojo konkurso laimėtojas, pasirašė strateginio investuotojo akcijų dalies (34 proc.) pirkimo sutartį. Strateginis investuotojas įsipareigojo sumokėti 116 mln. Lt už akcijas ir į bendrovę investuoti dar 70 mln. Lt. 2002 m. III ketv. Valstybės turto fondas planuoja paskelbti konkursą dujų tiekėjui, siūlydamas įsigyti kitus 34 proc. valstybei priklausančių AB Lietuvos dujos akcijų. Likusias valstybei priklausančias bendrovės akcijas numatyta parduoti Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.

2001 m. priėmus ir įgyvendinus naują Įmonių bankroto įstatymą, pagreitėjo bankroto procedūrų inicijavimas ir užbaigimas. 2001 m. iškeltų bankroto bylų skaičius išaugo 40 proc., o baigtų nagrinėti bankroto bylų skaičius padvigubėjo (beveik prilygo užbaigtų bylų skaičiui 1993-2000 m.). Tikimasi, kad 2003 m. bankroto procedūrų efektyvumas toliau didės, pagal naująjį įstatymą sutrumpinus bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą iki dvejų metų.

2 lentelė. Bankroto procedūrų dinamika Lietuvoje, 1993-2002, 2002 m. gegužės 2 d.

Baigta š šęPradėta

6 1993 4 4 2

27 1994 7 1 1 2 3 1 2 1 18 9

36 1995 1 3 2 3 – 5 6 1 21 15

79 1996 2 10 9 11 12 7 2 53 26

108 1997 4 18 15 10 12 5 64 44

98 1998 2 15 26 17 5 65 33

247 1999 1 42 83 23 149 98

414 2000 5 97 67 169 245

591 2001 16 37 53 538

221 2002 – 221

4 0 8 6 17 34 45 101 240 141

596

2002 m. gegužės 1 d. į bankroto procesą buvo įtrauktos 1826 įmonės. 2001 m. baigtų nagrinėti ir iškeltų bankroto bylų santykis labai pagerėjo. 1999 m. jis sudarė 18,2 proc., 2000 m.- 39,4 proc., 2001 m. -46,2 proc., o 2002 m. sausio – balandžio mėn. siekė 63,8 proc. 2001 m. smulkaus ir vidutinio verslo, o taip pat didmeninių ir mažmeninių prekybos įmonių bankrotų skaičius augo greičiau nei bendra tendencija.

Įgyvendinant Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, 2001 m. gruodžio 13 d. buvo išleistas Ūkio ministro įsakymas Dėl restruktūrizuojamų įmonių administratorių darbo organizavimo ir restruktūrizavimo plano rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo.

2002 m. gegužės mėn. Seimas grąžino Vyriausybei Pensijų reformos įstatymo projektą su rekomendacija pradėti pensijų reformos įgyvendinimą nuo savanoriškojo (o ne privalomojo, kaip buvo numatyta anksčiau) kaupimo pensijų pakopos.

Ekonominė integracija

Aprašomuoju laikotarpiu, ekonominės integracijos srityje augo tiek užsienio prekyba, tiek kapitalo srautai.

Išlieka nenutrūkstamas prekybos su ES augimas. 2001 m. eksportas į ES išaugo 20,0 proc., o importas iš ES -18,4 proc. 2002 m. I ketv. jie padidėjo atitinkamai 5,9 ir 18,6 proc. (palyginti su 2001 m. I ketv.). Naftos ir naftos produktų kainų svyravimas neturėjo didelės įtakos bendrai tendencijai.

Atsigavus NVS ekonomikai, Lietuvos prekyba su šiomis šalimis atgauna buvusias pozicijas:
2001 m. Lietuvos eksportas į NVS šalis išaugo 45,9 proc. o importas iš šių šalių padidėjo 8,1 proc. 2002 m. I ketv. eksportas padidėjo 24,2 proc., tačiau importo vertė sumažėjo 17,5 proc., palyginti su 2001 m. I ketv.

2001 m. NVS dalis Lietuvos eksporte sudarė 19,7 proc. ir 2002 m. I ketv. išaugo iki 20,6 proc.o tie patys importo rodikliai atitinkamai buvo 29,4 bei 26,4 proc. Nors prekyba su NVS šalimis turi tam tikras perspektyvas augti, ypač eksporto srityje, tačiau Lietuvos prekyba jau yra perorientuota į ES šalis.

2001 m. ES dalis Lietuvos eksporte siekė 47,8 proc., o importe – 44,0 proc. Taigi, be abejonių ES yra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė.

Pagrindinės prekių, eksportuojamų į ES, grupės yra: tekstilės medžiagos ir dirbiniai (29,0 proc. bendro į ES eksporto), mineraliniai produktai (20,1 proc.), mašinos ir įrenginiai (10,6 proc.), chemijos produktai (7,5 proc.), mediena ir medžio dirbiniai (6,8 proc.). Praeitais metais šios prekės sudarė daugiau kaip 71 proc. bendro Lietuvos eksporto į ES. 2001 m. pagal prekių grupes ypač išaugo Lietuvos eksportas į ES šalis tokių prekių kaip mineraliniai produktai (173,9 proc.), paruošti maisto produktai (39,7 proc.), augaliniai produktai ( 31,1 proc.), optiniai prietaisai (13,8 proc.), tekstilės medžiagos ir dirbiniai (9,4 proc.). Chemijos pramonės produkcijos, medienos masės, popieriaus ir statybinio kartono eksportas 2001 m. sumažėjo. Mineralinių produktų eksporto šuolį, žinoma, sąlygojo naftos ir naftos produktų kainų padidėjimas.

Per keletą pastarųjų metų didžiausių šalių investuotojų sąrašas išliko beveik nepakitęs. TUI srautai iš Skandinavijos šalių (Danijos ir Švedijos) didėja. Tą patį galima pasakyti ir apie Estiją bei Vokietiją.

Nors vis dar didelę TUI dalį pritraukia besitęsianti privatizacija, įgyvendinama ir keletas „plyno lauko” investicinių projektų. Viena didžiausių JAV nerūdijančio plieno profilių gamintojų, JAV įmonė Penninox rengiasi investuoti 35 mln. JAV dol. į gamyklą Klaipėdos uosto teritorijoje. Klaipėdoje planuojama ir kita didelė investicija – Danijos kompanija DFC Group Holding A/S pasirašė sutartį dėl žemės nuomos ir šalia miesto esančiame 100 ha plote statys Transporto ir logistikos centrą. Per 10 metų investicijos į šį centrą sieks 130 mln. JAV dolerių. Kappa Packaging Baltic, Danijos įmonės Kappa Packaging filialas, pradėjo naujo fabriko, gaminsiančio gofruoto kartono pakuotę, statybą Vilniuje.

Be akcinio kapitalo įsigijimo, įgyvendinant privatizacijos programas, bei trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis paskolomis finansuojamo kapitalo įvežimo TUI Lietuvoje finansuojamos reinvestuojant pelną. Pelno reinvesticijos prasidėjo 1995 m. ir per visą laikotarpį iki 2001 m., nors ir svyruodamos, augo – nuo 9,9 proc. 1995 m. iki 19,2 proc.visų TUI 2001 m.

Vidaus balansas

2001 m. šalies išorės balanso pagerėjimas vyko lygia greta su vidaus balanso gerėjimu.

2001 m. nacionalinio biudžeto deficitas sudarė 1,2 proc. BVP (valstybinio sektoriaus deficitas, skaičiuojant pagal ESS’95 sistemą sudarė 1,9 proc. BVP). Vyriausybės tikslas 2002-2003 m. yra išsilaikyti 1,5 proc. BVP deficito ribose (siekiant, kad deficitas 2004 m. sudarytų ne daugiau kaip 1,4 proc. BVP ir 1,5 proc. 2005 m.). 2002 m. I ketv. duomenys rodo smarkų pajamų srautų padidėjimą – biudžeto pajamos viršijo planuotąsias 1,2 proc. ir balandžio mėn. toliau didėjo, viršydamos to mėnesio planą 8,13 proc. Tą lėmė mokesčių administravimo pagerėjimas ir ekonomikos augimas.

Valstybinis socialinio draudimo fondas taip pat sėkmingai tvarko savo sąskaitas – 2000 m. buvęs 151,6 mln. Lt deficitas 2001 m. sumažėjo iki 13,4 mln. Lt.

Savivaldybių finansų padėtis, palyginti su valstybės biudžeto ir socialinio draudimo fondo finansais, yra blogesnė. Bendras vietinių valdžios institucijų įsiskolinimas padidėjo nuo 323,5 mln. Lt 2000 m. iki 430,7 mln. Lt 2001 m. ir toliau augo 2002 m. Naujas fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis, kuris bus įvestas kitais metais, turėtų pagerinti padėtį (kartu su kai kuriomis drausminėmis priemonėmis).

Dėl 1999 m. ekonomikos nuosmukio 2000 m. pirmą kartą nuo 1993 m. 5,1 proc. sumažėjo realus darbo užmokestis (nominalus priskaičiuotas darbo užmokestis sumažėjo 4,2 proc.). Padėtis pasikeitė per metus – 2001 m. nominalus priskaičiuotas atlyginimas išaugo 2,1 proc., o nominalus išmokėtas atlyginimas padidėjo 1,9 proc. Taip pat padidėjo – 0,6 proc. – ir realus darbo užmokestis. Tačiau namų ūkių vartojimo pajamos nedidėjo, nes augo nedarbas. 2001 m. realios pajamos toliau mažėjo nuo 428,0 Lt vienam namų ūkio nariui 1999 m. iki 415,4 Lt 2000 m. ir 409,5 Lt 2001 m. Vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenkančios išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams nuolatos mažėjo – 1996-2001 m. laikotarpiu jos keitėsi taip: 55,2 – 52,2 – 48,1 – 45,7 – 44,4 – 42,4 proc.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4288 žodžiai iš 8507 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.