Lietuvos pažanga rengiantis narystei europos sąjungoje
5 (100%) 1 vote

Lietuvos pažanga rengiantis narystei europos sąjungoje

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje

nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2001 m. birželio mėn.

Santrauka

Vilnius, 2001 m. liepos 1 d.

Turinys

1. Įžanga 4

1.1. Įvadas 4

1.2. Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiai 5

2. Narystės kriterijai 11

2.1. Politiniai kriterijai 11

2.1.1. Demokratija ir įstatymų viešpatavimas, žmogaus teisės ir tautinių

mažumų apsauga 11

2.1.2. Horizontalieji administraciniai gebėjimai 12

2.1.3. Išvados 14

2.2. Ekonominiai kriterijai 15

2.3. Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus: teisės perkėlimas,

įgyvendinimas ir administraciniai gebėjimai 32

1 Skyrius. Laisvas prekių judėjimas 32

2 Skyrius. Laisvas asmenų judėjimas 33

3 Skyrius. Laisvė teikti paslaugas 34

4 Skyrius. Laisvas kapitalo judėjimas 35

5 Skyrius. Įmonių teisė 35

6 Skyrius. Konkurencija 36

7 Skyrius. Žemės ūkis 36

8 Skyrius. Žuvininkystė 39

9 Skyrius. Transporto politika 40

10 Skyrius. Mokesčiai 42

11 Skyrius. Ekonominė ir pinigų sąjunga 45

12 Skyrius. Statistika 47

13 Skyrius. Socialinė politika ir užimtumas 48

14 Skyrius. Energetika 49

15 Skyrius. Pramonės politika 50

16 Skyrius. Smulkios ir vidutinės įmonės 50

17 Skyrius. Mokslas ir moksliniai tyrimai 51

18 Skyrius. Švietimas ir mokymas 52

19 Skyrius. Telekomunikacijos ir informacijos technologijos 52

20 Skyrius. Kultūra ir audiovizualinė politika 53

21 Skyrius. Regioninė politika ir struktūrinės priemonės 53

22 Skyrius. Aplinka 54

23 Skyrius. Vartotojų ir sveikatos apsauga 56

24 Skyrius. Teisingumas ir vidaus reikalai 56

25 Skyrius. Muitų sąjunga 58

26 Skyrius. Išoriniai ryšiai 60

27 Skyrius. Bendra užsienio ir saugumo politika 60

28 Skyrius. Finansų kontrolė 61

29 Skyrius. Finansinės ir biudžeto nuostatos 61

3. Lietuvos svarbiausioji pažanga rengiantis narystei ES 2000-2001 m. bei bendras tęstinės pažangos įvertinimas techninės narystės ES datos 2004 m. sausio 1 d. perspektyvoje: apibendrinimai ir išvados 64

3.1. Kita svarbiausioji pažanga 2000-2001 m. 65

3.2 Bendras tęstinės pažangos įvertinimas techninės narystės ES datos 2004 m. sausio 1 d. perspektyvoje 70

4. Stojimo partnerystė ir Nacionalinė acquis priėmimo programa:

bendras įvertinimas 78

4.1. Stojimo partnerystė: artimiausios ir vidutinės trukmės

prioritetų įvertinimas 78

4.2. Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa 2001-2003 m. 79

1. Įžanga

1.1.Įvadas

Liuksemburgo Europos viršūnių tarybos sprendimu “ nuo 1998 m. pabaigos Europos Komisija, atsižvelgdama į Kopenhagos kriterijus ir ypatingai – acquis įgyvendinimą, reguliariai ruoš ir teiks Europos viršūnių tarybai ataskaitas <…>, apžvelgiančias kiekvienos Vidurio ir Rytų Europos šalies – kandidatės pažangą rengiantis narystei ES”.Tikslaus ir reguliaraus Europos Komisijos bei šalių narių informavimo apie šalių – kandidačių pažangą reikšmė ypatingai išaugo, 1999 m. gruodžio 11d. Helsinkyje vykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime priėmus sprendimą 2000 m. vasario mėn. sušaukti dvišalę tarpvyriausybinę konferenciją ir taip pradėti derybas su Lietuva dėl jos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų bei būtinų Sutarties pakeitimų. Europos viršūnių taryba taip pat konstatavo, kad “derybose kiekviena šalis kandidatė bus vertinama pagal jos pasirengimą. Šis principas bus taikomas tiek sprendimams dėl atskirų derybinių skyrių atidarymo, tiek ir pačių derybų eigai. <…> Pažanga derybose turi vykti lygiagrečiai pažangai perkeliant acquis ir ją įgyvendinant”.

2001 m. gegužės 10 d. laišku Plėtros GD generalinis direktorius p. Eneko Landaburu pakvietė Lietuvos Vyriausybę iki 2001 m. liepos 1d. pateikti tradicinį metinį indėlį į Europos Komisijos reguliarųjį pranešimą apie Lietuvos pažangą. Lietuva taip pat pakviesta pateikti Europos Komisijai savo metinio pažangos pranešimo papildymus ir naujausią informaciją iki 2001 m. rugsėjo 30 d. Po paskutiniojo metinio pažangos pranešimo apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES pateikimo Europos Komisijai 2000 m. liepos 1 d., informacijos srautai apie Lietuvos pažangą labai suintensyvėjo, ypač su Europos Komisija ir ypatingai derybų ir papildomos informacijos teikimo kontekste. Europos komitetas prie LRV du kartus papildė nauja informacija paskutinį nacionalinį metinį pranešimą (2000 m. rugsėjo 12 d. ir spalio 4 d.) ir paskelbė du ketvirtinės pažangos pranešimus (2001 m. vasario 15 d. ir gegužės 21 d.). Informacija apie Lietuvos pažangą taip pat buvo teikta Lietuvos –ES Asociacijos tarybai (2001 m. vasario 27 d.) ir Asociacijos komitetui Vilniuje (2001 m. birželio 11d.).

Taigi, šis metinis pranešimas yra sisteminė Lietuvos pažangos 2000– 2001 m. apžvalga, paremta informacija, jau ne sykį teikta Lietuvos visuomenei, Europos Komisijai ir ES šalims narėms ketvirtinių pranešimų apie pažangą pavidalu, tačiau ja neapsiriboja. Jame pateikiama
naujausia informacija apie esamą padėtį ir bendras įvertinimas, atsižvelgiant į techninę Lietuvos narystės ES datą – 2004 m. sausio 1 d. Toks skirstymas visiškai atitinka Komisijos reguliariojo pranešimo struktūrą. Šis dokumentas apibūdina santykius tarp Lietuvos ir ES, pateikia ir įvertina Lietuvos pažangą įgyvendinant Kopenhagos narystės kriterijus ir Stojimo partnerystės vidutinės trukmės prioritetus. Pranešime pateikiama 2001 m. atnaujintos Lietuvos pasirengimo narystei ES programos (NAPP ) apžvalga bei statistikos priedai . Lietuvos sektoriniai administraciniai gebėjimai yra analizuojami trečioje dalyje apie gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus (pati trečioji dalis yra išdėstyta 29 derybų skyrių forma). Horizontalūs administraciniai gebėjimai (valstybės tarnyba, strateginis planavimas, reguliacinio poveikio įvertinimas ir kt.) yra įtraukti kaip atskiras poskyris į 2.1 skyrių apie politinius narystės kriterijus.

Informacija apie pažangą atskiruose derybų skyriuose dalyje apie gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus yra pateikiama pagal nusistovėjusią pažangos pranešimų struktūrą, t.y. atskirai atspindint per metus pasiektą pažangą bei įvertinant likusį iki narystės ES teisės derinimo ir administracinių gebėjimų stiprinimo darbą. Rengiant šį pranešimą buvo remtasi atnaujinta Lietuvos pasirengimo narystei ES programa ( NAPP ), parengta ir pristatyta Komisijai 2001 m. birželio 27 d.

Galiausiai pranešimas yra taip pat skirtas plačiajam skaitytojų ratui tiek Europos Komisijoje, tiek ES šalyse narėse. Pagrindinė pažangos pranešimo dalis buvo rengiama, atsižvelgiant į Komisijos ekspertų poreikius ir dėl to pateikiant plačią ir detalią argumentaciją, tuo tarpu į santrauką įtraukta tik pati svarbiausia informacija.

Šį Europos komiteto prie LRV parengtą pranešimą 2001 m. birželio 26 d. svarstė ir jam pritarė Vyriausybė. Rengiant pranešimą, dalyvavo beveik visos Lietuvos vyriausybės ir valstybės institucijos, teikdamos informaciją ir komentarus. Naujausia informacija Komisijai bus pateikta, kaip ir buvo pageidauta, 2001 m. rugsėjo mėn.

1.2. Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiai

Lietuvos – ES institucijų veikla

Lietuvos ir ES Asociacijos institucijos – Asociacijos taryba, Asociacijos komitetas ir Jungtinis parlamentinis komitetas – yra ypatingai svarbios dialogo tarp Lietuvos ir ES gilinimui.

Paskutinis ES – Lietuvos Asociacijos tarybos susitikimas įvyko 2001 m. vasario 27 d. Briuselyje. Jame apžvelgtas Lietuvos pasirengimas narystei ES remiantis paskutiniu reguliariu pranešimu, išleistu Europos Komisijos 2000 m. lapkričio mėn., Stojimo partneryste, atnaujinta 1999 m. gruodžio mėn. ir Lietuvos nacionaline acquis perėmimo programa, peržiūrėta 2000 m gegužės mėn. Asociacijos taryba sveikino Lietuvos padarytą pažangą toliau įgyvendinant valstybinio valdymo ir teisinės sistemos reformas ir ragino jas pabaigti. Asociacijos taryba taip pat pripažino , kad Lietuva ėmėsi svarbių priemonių kovoje su korupcija, kurios turi būti vainikuotos, priimant Nacionalinę antikorupcijos strategiją. Asociacijos taryba pripažino svarbią pažangą ekonominių narystės kriterijų srityje, ypatingai baigiant privatizavimą bankininkystėje, liberalizuojant ir restruktūrizuojant energetiką ir grąžinant žemę savininkams. Asociacijos taryba pažymėjo, kad Lietuva išlaikė makroekonominį stabilumas ir sugebėjo sumažinti fiskalinį ir išorinį disbalansą bei valstybės kišimąsi į ekonomiką. Asociacijos taryba paskatino Lietuvą tęsti reformas, tęsti dabartinę fiskalinę politiką ir užtikrinti valstybės finansų stabilumą (sustainability) vidutinės trukmės perspektyvoje.

Asociacijos taryba pažymėjo, kad Lietuva padarė žymią pažangą ES acquis perkėlime, tačiau papildoma pažanga mokesčių, žemės ūkio, regioninės politikos ir finansų kontrolės srityse yra reikalinga. Ji pabrėžė, kad didesnis dėmesys turi būti atkreiptas į administracinių gebėjimų stiprinimą, norint užtikrinti efektyvų acquis įgyvendinimą. Asociacijos Taryba sveikino Lietuvos pasiektą pažangą įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją, ypač priimant svarbius įstatymus.

Asociacijos taryba pripažino Lietuvos pažangą daugelyje Teisingumo ir vidaus reikalų sričių, įskaitant teisės derinamą ir administracinius gebėjimus, tačiau tolimesnės pastangos yra būtinos užtikrinti efektyvų susijusių institucijų bendradarbiavimą.

Ketvirtasis ES – Lietuvos Asociacijos komiteto susitikimas įvyko 2001 m. birželio 11 d. Vilniuje. Jame buvo apžvelgta Lietuvos pasirengimo narystei ES būklė ypatingai struktūrinės reformos ir kitos Stojimo partnerystės sritys, t.y. vidaus rinka, žemės ūkis, energetika, aplinkos apsauga, transportas, teisingumas ir vidaus reikalai. Komitetas pažymėjo Lietuvos pasiektą pažangą, ypač stiprinant institucinius ir administracinius gebėjimus, kurie yra būtina sąlyga jau perkeltų ES reikalavimų įgyvendinimui, nors administracinių gebėjimų stiprinimas reikalauja tolimesnių pastangų. Platesnė Stojimo partnerytės prioritetų įgyvendinimo pažanga yra aprašyta šio dokumento 4.1 dalyje (Lietuvos-ES Asociacijos komiteto bendro spaudos pareiškimo pagrindu).

2000 m. liepos – 2001 m. birželio mėn. įvyko septyni ES – Lietuvos Asociacijos pakomitečių

ekonomikos ir pinigų klausimų (2000 m. rugsėjo 11 d., Vilnius), regioninės plėtros, socialinės politikos ir užimtumo (2000 m. spalio 16 d., Vilnius), inovacijos (2000 m. spalio 17 d., Vilnius), muitų, mokesčių, narkotikų ir pinigų plovimo (2000 m. gruodžio 4 d., Briuselis), transporto, aplinkos apsaugos ir energetikos (2000 m. gruodžio 18 d., Briuselis), žemės ūkio ir žuvininkystės (2001 m. vasario 6 d., Briuselis), prekybos ir pramonės (2001 m. gegužės 14 d., Vilnius).

Septintasis ES – Lietuvos Jungtinio parlamentinio komiteto susitikimas įvyko 2000 m. lapkričio 22 – 23 d. Briuselyje. Jame buvo apžvelgtas Lietuvos pasirengimas narystei ES, dvišalių derybų pažanga, naujos Lietuvos vyriausybės programa, ekonominė Lietuvos būklė, pabrėžiant mažų ir vidutinių įmonių plėtros svarbą, inovaciją ir technologijas, žmogiškuosius resursus. Taip pat buvo apsvarstyti pokyčiai ES, susiję su plėtra ir buvo pateiktos svarbios rekomendacijos. Komitetas paragino ES ir Lietuvą paspartinti derybas dėl narystės ES.

Aštuntasis Lietuvos Jungtinio parlamentinio komiteto (JPK) susitikimas buvo surengtas 2001 m. birželio 24 – 26 d. Vilniuje ir Ignalinoje. Jame buvo aptartas Lietuvos pasirengimas narystei ES, derybų pažanga, politinė ir ekonominė situacija Lietuvoje, regioninė plėtra ir socialiniai klausimai, energetikos strategija bei Ignalinos AE uždarymo socialinės ir ekonominės pasekmės, žemės ūkio klausimai ir Europos ateitis.

JPK sveikino Nicos ir Gioteburgo Tarybų sprendimus dėl plėtros strategijos ir tolimesnio derybų kurso, o taip pat Lietuvos pasiekimus bei pasivijimą derybų procese. Komitetas išreiškė pasitenkinimą dėl tęstinės pažangos rengiantis narystei, palankiai įvertino Lietuvos deramumą su politiniais kriterijais bei rinkos ekonomikos funkcionavimą. Tačiau Komitetas pabrėžė būtinumą tęsti ir paspartinti pastangas energetikos ir žemės ūkio srityse, taip pat stiprinti administracinius gebėjimus.

JPK taip pat pažymėjo, kad yra reikalinga pradėti konstitucinį procesą, susijusį su Europos Sąjungos efektyvumo ir jos demokratinio legitimumo stiprinimu. Šalys kandidatės turėtų būti visiškai įtrauktos į šį procesą.

Derybos dėl narystės ES

Naujoji Vyriausybė nusprendė sujungti derybų bei vidinio pasirengimo narystei ES valdymo funkcijas. Tokiu būdu Vyriausiojo derybininko dėl narystės ES institucija buvo susieta su Europos komiteto prie LRV Generalinio direktoriaus pareigomis. 2001 m. sausio 5 d. Prezidento Dekretu Europos komiteto prie LRV Generalinis direktorius Petras Auštrevičius paskirtas Vyriausiuoju derybininku.

Toks pasikeitimas sąlygojo tam tikras institucines ir personalines adaptacijas (2001 m. sausio 10 d. Vyriausybės nutarimas) – ES Derybų delegacijos sekretoriato funkcijas perėmė Europos komitetas prie LRV. Užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamentas lieka atsakingas už diplomatinę Delegacijos veiklos pusę.

2001 m. liepos 1 d. duomenimis, derybos yra pradėtos 29 derybiniuose skyriuose ir preliminariai baigtos 18 derybinių skyrių.

Per laikotarpį, kurį apima pastarasis Pažangos pranešimas, įvyko septyni Stojimo konferencijos su Lietuva susitikimai, derybos pradėtos 20 derybinių skyrių ir preliminariai baigtos 13 derybinių skyrių.

2000 m. spalio mėn. Lietuva preliminariai susitarė dėl dviejų skyrių – Pramonės politikos (15) ir Išorinių santykių (26).

2000 m. lapkričio 16 d. Stojimo konferencijos susitikime derybos buvo pradėtos septyniuose naujuose skyriuose: Laisvė teikti paslaugas (3), Laisvas kapitalo judėjimas (4), Įmonių teisė (5), Transporto politika (9), Socialinė politika ir užimtumas (13), Telekomunikacijos ir informacinės technologijos (19) ir Aplinka (22).

2001 m. kovo mėn. buvo preliminariai uždaryti 6 derybiniai skyriai: Laisvas kapitalo judėjimas(4), Ekonominė ir pinigų sąjunga (11), Socialinė politika ir užimtumas (13), Telekomunikacijos ir informacinės technologijos (19), Kultūra ir audiovizualinė politika (20) ir Vartotojų politika (23). Derybos pradėtos dar keturiuose skyriuose: Žuvininkystės (8), Muitų sąjungos (25), Regioninės politikos ir struktūrinių instrumentų (21) ir Finansinių ir biudžetinių nuostatų (29).

2001 m. gegužės 17 d. Stojimo konferencijos susitikime Lietuva preliminariai susitarė dėl dviejų skyrių – Laisvo prekių judėjimo (1) ir Įmonių teisės (5) ir pradėjo derybas dar dviejuose skyriuose – Mokesčių (10) bei Finansų kontrolės (28).

2001 m. birželio 11 d. Stojimo konferencijos susitikime Lietuva preliminariai uždarė 2 derybinius skyrius – Laisvės teikti paslaugas (3) ir Žuvininkystės (8) bei pradėjo derybas dar trijuose derybiniuose skyriuose – Laisvo asmenų judėjimo (2), Žemės ūkio (7) ir Energetikos (14).

2001 m. birželio 27 d. Lietuva preliminariai susitarė dėl vieno derybinio skyriaus – Aplinkos (22) ir pradėjo derybas dėl paskutinio – Vidaus reikalų ir teisingumo – derybinio skyriaus.

Tolimesni derybų planai numatyti 2001 m. balandžio 18 d. Vyriausybinės Europos integracijos komisijos patvirtintame Derybų dėl narystės ES veiksmų plane 2001 m. II ir III ketv. (“Laekeno planas”). Veiksmų planas apima tas priemones, kurių įgyvendinimas būtinas pakankamam preliminariam derybinių skyrių uždarymui teisiniam ir administraciniam suderinamumui
užtikrinti. Planas apima 2001 m. uždarytinus derybinius skyrius, tame tarpe Muitų sąjungą, Transporto politiką, Finansų kontrolę, Laisvą asmenų judėjimą. Planas taip pat apima keturis papildomus skyrius (Žemės ūkis, Mokesčiai, Energetika ir Teisingumas ir vidaus reikalai), kuriuose siekiama maksimalios derybų pažangos 2001 m.

2001 m. sausio – birželio mėn. Briuselyje buvo surengta 13 techninių konsultacijų su Europos Komisija dešimtyje derybinių skyrių (Laisvas prekių judėjimas, Laisvas asmenų judėjimas, Laisvė teikti paslaugas, Įmonių teisė, Transporto politika, Ekonominė ir pinigų sąjunga, Socialinė politika ir užimtumas, Vartotojų ir sveikatos apsauga, Aplinka, Teisingumas ir vidaus reikalai).

Seimas ir integracijos klausimai

Vyriausybės pastangos siekti narystės ES su pirmąja plėtros banga buvo paremtos 2001 m. sausio 19 d. atnaujintu. Lietuvos politinių partijų susitarimu, teigiančiu, kad Lietuvos narystė ES su pirmąja plėtros banga yra strateginis Lietuvos uždavinys (ankstesnis susitarimas buvo sudarytas 2000 m. balandžio 20 d.). Šis susitarimas buvo detalizuotas 2001 m. sausio 23 d. Seimo nutarime. Seimo nutarimas dėl integracijos į ES apima prioritetinių įstatymų pirmajam 2001 m. pusmečiui sąrašą.

ES Priešstojiminių fondų parama

PHARE

Pagrindinis PHARE 2001 m. programos tikslas yra padėti Lietuvai įgyvendinant narystės ES Kopenhagos ir Madrido kriterijus, ypatingai prioritetinėse srityse, indikuotose Stojimo Partnerystėje (SP), Lietuvos pasirengimo narystei ES programoje (LPNP (NAPP)), o taip pat Reguliaraus pranešimo išvadose.

Kita vertus, PHARE programa turi užtikrinti, kad Struktūriniai fondai bus naudojami pasirengimo stojimui ES reikmėms sutinkamai su ES reikalavimais ir procedūromis.

Nacionalinė 2001 m. PHARE programa numato aštuonias prioritetines paramos sritis: pensijų sistemos reforma Lietuvos teisinės ir poįstatyminės bazės derinimą su Vidaus rinkos acquis, žemės ūkį, aplinką, teisingumą ir vidaus reikalus, socialinius reikalus ir užimtumą, sveikatą, administracinius gebėjimus.

Finansinis pasiūlymas sudaro 29,925 mln. EUR, apimdamas ir specialią 4,43 mln. EUR dotaciją, skirtą Lietuvos dalyvavimui Bendrijos programose, Europos aplinkos agentūros veikloje bei Europos Bendrijos 5 bendrojoje programoje (FP5). Pasiūlymai dėl dalyvavimo bendradarbiavimo per sienas, Ekonominėje ir socialinėje sanglaudoje, branduolinės saugos užtikrinime bus teikiami kitame finansiniame pasiūlyme. Iš viso Lietuvai 2001 m. planuojama skirti 67,6 mln. EUR, iš kurių 20 mln. EUR branduoliniam saugumui bei 3 mln. EUR Pasienio bendradarbiavimui.

ISPA

Europos Komisija, Nacionalinis ISPA koordinatorius (Užsienio reikalų viceministrė D.Grybauskaitė,) ir Nacionalinis Įgaliotas pareigūnas (Finansų viceministras M.Jonikas) 2000 m. gruodžio mėn. pasirašė Supratimo memorandumą dėl ISPA Nacionalinio fondo naudojimo.

ISPA Valdymo komitetas 2000 m. patvirtino tris transporto ir du aplinkos projektus: “IXB transporto koridoriaus atnaujinimas” (26,08 mln. EUR, kurių 19,56 mln. EUR sudaro ISPA negražinama paskola); “VIA Baltica kelio statyba” (15,44 mln. EUR, iš kurių ISPA negražinama paskola 11,58 mln. EUR); “Telekomunikacijų, energijos tiekimo ir Kretos koridoriaus Nr. IXB žymėjimo modernizavimas” (31,7 mln. EUR, iš kurių ISPA negrąžinama paskola 11,41 mln. EUR); “Vandens tiekimo ir vandens surinkimo sistemų Vilniuje renovacija ir išplėtimas” (40,0 mln. EUR, iš kurių ISPA negrąžinama paskola 20,0 mln. EUR); “Druskininkų nutekamųjų vandenų sistemos gerinimas, atnaujinimas ir plėtimas” (5,5 mln. EUR, iš kurių ISPA negrąžinama paskola 2,75 mln. EUR). Be minėtų, dar du transporto sektoriaus projektai sulaukė palankios Valdymo komiteto nuomonės: “Paneuropinio koridoriaus Nr. IA plėtra” (26,42 mln. EUR, iš kurių ISPA negrąžinama paskola 19,82 mln. EUR); Šiaurinio aplinkkelio į Klaipėdos uostą projektas (15,19 mln. EUR, iš kurių ISPA negrąžinama paskola 11,09 mln. EUR). Biudžetinės lėšos šiems dviems projektams jau yra numatytos 2001 m. ISPA biudžete.

2001 m. Lietuva Europos Komisijai pateikė šiuos projektus: Telekomunikacijų, energijos tiekimo ir Kretos koridoriaus Nr. IXB žymėjimo modernizavimas – Energijos tiekimo 3 sektorius; ir Techninė parama Aplinkos sektoriaus ISPA projektų parengimui.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2696 žodžiai iš 8479 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.