Lietuvos politinės partijos steigiamojo bei i ii iii seimų laikotarpiu
5 (100%) 1 vote

Lietuvos politinės partijos steigiamojo bei i ii iii seimų laikotarpiu

Įvadas

1920 – 1926 m. laikotarpis Lietuvoje dažnai vadinamas parlamentokratija. Tai labai svarbūs metai atsikūriusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei – buvo įtvirtinama valstybės nepriklausomybė, priimama Konstitucija, vykdoma žemės bei finansų reformos, rengiama įstatyminė bazė būtina valstybės egzistavimui. Visi šie svarbūs sprendimai buvo patikėti demokratiškais principais išrinktam Steigiamajam Seimui, pastarajam atlikus savo funkciją, krašto reikalais rūpinosi I, II ir III Seimai. Seimo veikla priklauso nuo rinkimus laimėjusių ir į parlamentą patekusių politinių partijų. Tad kokios buvo svarbiausios, didžiausios ir galinčios daryti įtaką valstybės raidai politinės partijos 1920 – 1926 m. laikotarpiu?

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, didžiausią įtaką visuomenėje turėjo Krikščionių demokratų, Socialistų liaudininkų, Socialdemokratų, Tautos pažangos partija bei Valstiečių sąjunga.

Atsižvelgiant į rinkimų rezultatus ir partijų narių skaičių, politines partijas pagal populiarumą 1920 – 1926 m. galima skirstyti šia seka: 1. Lietuvos krikščionių demokratų partija, 2. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, 3. Lietuvos socialdemokratų partija, 4. Lietuvos tautininkų sąjunga.

Šio darbo tikslas apžvelgti 4 pagindines to laikotarpio politines partijas, jų programines nuostatas.

Lietuvos krikščionių demokratų partija (LKDP)

LKDP buvo tarp pirmųjų partijų, atnaujinusių savo veiklą dar vokiečių okupuotoje Lietuvoje. 1918 m. lapkritį sušauktoje konferencijoje susijungė Lietuvos ir iš Rusijos grįžę krikdemai, išrinkta valdyba. Partija Lietuvoje greitai prigijo, narių skaičius sparčiai augo. LKDP sugebėjo pasinaudoti Katalikų bažnyčios parapijų struktūra ir jose kūrė savo skyrius, jau 1919 m. antroje pusėje ji turėjo apie 9000 narių, o vėlesniais metais buvo gausiausia Lietuvos partija.

Skiriamasis organizacinis LKDP bruožas – satelitinių organizacijų kūrimas ir naujų socialinių grupių rėmimas. LKDP paskatino Lietuvos ūkininkų sąjungos įsteigimą, taip pat padėjo susikurti katalikiškų darbininkų organizacijų susivienijimui – Lietuvos darbo federacijai. Šios organizacijos tapo svarbiu krikdemų politiniu sąjungininku.

Būdama viena gausiausių partijų, turėdama daug inteligentų bei didžiulę įtaką Lietuvos kaime, LKDP gerai pasirengė Steigiamojo Seimo rinkimams. Rinkimuose LKDP sudarė bloką su Ūkininkų sąjunga ir Darbo federacija. Blokas turėjo per 28 tūkstančius narių. Iš 112 vietų blokas gavo 59 mandatus. Tai suteikė krikdemams teisę formuoti vyriausybę. Vyriausybė buvo sudaryta koalicinė su valstiečiais liaudininkais. Krikdemai daugiausia vietų gavo ir rinkimuose į I ir II Seimus – iš 78 vietų 38 mandatus I Seime ir 54 II.

LKDP programos pagrindu buvo sudaryta 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos svarstymo metu buvo kilusios smarkios diskusijos tarp krikdemų ir jų oponentų – socdemų bei valstiečių liaudininkų. Nesutarimų objektas buvo prezidento institucija ir mirties bausmės nuosprendis. Taip pat ginčų kilo ir dėl tikybos reikalų. Opozicija norėjo atskirti bažnyčią nuo valstybės, tuo tarpu krikdemai siekė bažnyčiai suteikti juridinio asmens statusą, dvasininkus atleisti nuo karinės tarnybos. 1922 m 08 01 krikdemų balsų dauguma LR Konstitucija buvo priimta. Ši konstitucija buvo demokratiškiausia is visų nepriklausomos Lietuvos Konstitucijų.

Svarbus krikdemų valdžios žingsnis buvo agrarinė reforma. Vykdydama žemės reforma LKDP siekė susikurti sau atramos bazę tarp gausaus ūkininkų sluoksnio, propogavo smulkųjį ūkį prieš stambųjį. Krikdemų valdymo laikais sparčiai buvo vykdoma vienkiemių formavimo politika. Valdant krikdemams įgyvendinta finansų reforma.

Nepaisant krikdemų nuopelnų, partijos autoritetas visuomenėje neaugo, o nuo 1924 m., kai jie vieni be koalicijos buvo valdžioje, pradėjo smukti. Perdėtas rūpinimasis dvasininkijos reikalais kėlė buržuazijos protestą. Partijos autoritetui pakenkė ir kai kurių jos narių įsivėlimas į finansines ir ūkines aferas. Rinkimų į III Seimą išvakarėse populiarumą mažino ir iškilę nauji ekonominiai sunkumai. Šiuose rinkimuose krikdemai gavo 30 mandatų iš 80 ir jiems teko užleistį valdžią socialdemokratų ir valstiečių liaudininkų koalicijai. Būdami opozicijoje krikdemai gynė savo priimtą Konstituciją, pasisakė prieš socialdemokratų spaudoje keliamus reikalavimus atskirti bažnyčią nuo mokyklos ir valstybės. Didelį triukšmą krikdemai kėlė dėl mažinamos kunigų įtakos valstybėje ir visuomenės gyvenime, protestavo dėl vyriausybės nutarimo nebeskirti pašalpų katalikiškoms organizacijoms. Jie įsitraukė į tautininkų ir kariškių rengiamą valstybės perversmą, kuris nušalino teisėtą Lietuvos valdžią ir pradėjo autoritarines pertvarkas.

Turėdami daugumą Steigiamajame Seime, bei I ir II, krikdemai suvaidino labai svarbų vaidmenį kuriant Lietuvos valstybę. Jų balsų dauguma buvo priimti svarbiausi valstybės aktai, įtatymai, tame tarpe ir Konstitucija, įgyvendintos reformos. Tai buvo pati gausiausia ir didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinti politinė partija Lietuvoje, parlamentarizmo laikotarpiu.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS)

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga kaip ir tautininkai
savo šaknimis buvo susijusi su LDP. Skirtumas buvo tik tas, kad LVLS formavosi daugiau iš kairiojo LDP sparno. Lietuvos valstiečių sąjungą buvo bandoma sukurti dar 1905-07 m. revoliucijos metu. Oficialiai ji buvo įkurta 1905 m . 12 05 Vilniuje, tačiau revoliucijai pralaimėjus, ir sustiprėjus reakcijai, LVS veikla nutrūko ir LVS tapo LDP šaka. Naujas valstietiškos partijos kūrimosi etapas prasidėjo tik po Vasario revoliucijos, kai buvę kairieji demokratai įsteigė Lietuvos socialistų liaudininkų partiją. LSLP buvo įkurta 1917 m. kovą.

LSLP savo saocialine baze buvo labai nevienalytė, joje buvo įvairių socialinių sluoksnių atstovų, tad partija buvo nevieninga. Joje išsiskyrė du sparnai: dešinysis (A. Rimka, M. Sleževičius) ir kairysis (V. Bielskis). Dešinysis sparnas buvo artimesnis krikdemams ir laikėsi 1914 m. LDP programos. Kairieji kritikavo kapitalistinę santvarką ir galutiniu tikslu laikė socializmą. Partija pasiskelbė ginanti visų žmonių interesus, pirmiausia valstiečių ir amatininkų nes jie labiausiai išnaudojami.

Atsiskyrę dešinieji įkūrė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją (LSLDP). Po Bresto taikos LSLDP ėmė kurti masines organizacijas. Partija siekė įsitvirtinti Lietuvos politiniame gyvenime, remiantis pačiu gausiausiu visuomenės sluoksniu – valstietija. Partija leido laikraštį “Lietuvos ūkininkas”, kuriame išdėstė pagrindinius savo principus. 1920 m. pradžioje LSLDP komitetas parengė ir paskelbė naują partijos programą. Programoje akcentuojama, kad partijos idealas tokia visuomenės tvarka, kurioje nebūtų vietos išnaudojimui ir kurioje žmonės galėtų lygiai naudotis visais mokslo, darbo ir kultūros vaisiais. Savo tikslų partija sieks visų spaudžiamų ir išnaudojamų žmonių kova prieš išnaudotojus ir žmonių gyvenimo tvarką statys ant visuomeninių socializmo pamatų. Programoje skelbiamas ir artimiausias partijos tikslas – nepriklausoma demokratinė Lietuva, įeinanti į pasaulio Tautų sąjungą lygiomis teisėmis ir pareigomis su kitomis valstybėmis. Programoje akcentuojama, kad aukščiausia valdžia turi atitekti Seimui, taip pat pabrėžiamos pagrindinės žmogaus teisės: lygybė prieš įstatymą, žodžio, spaudos laisvės. Socialinėje ekonominėje srityje numatytas valstybinis draudimas ligos nedarbo ir senatves atvejais, nustatytas darbo dienos ilgumas ir minimalus atlyginimas. Agrarinėje srityje numatytas valdomos žemės maksimumas vienam asmeniui. Partija laikėsi principo, kad žemė būtų valdoma tik tų, kurie patys ją dirba. Taip pat programoje aptarta mokesčių bei švietimo sistema. Mokesčiai turėjo būti progresyviniai, o pradinis mokymas yra nemokamas, priverstinis ir vykdomas gimtąją kalba.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 1121 žodžiai iš 3079 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.