Lietuvos politinių partijų ideologijos tapatumas ir pragmatizmas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos politinių partijų ideologijos tapatumas ir pragmatizmas

LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJŲ IDEOLOGIJOS: TAPATUMAS IR PRAGMATIZMAS

Įvadas 2

Darbo partijos frakcija 3

Liberalų sąjūdžio frakcija 4

Liberalų ir centro sąjungos frakcija 7

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija 9

Naujosios sąjungos frakcija 12

Tėvynės Sąjungos frakcija 15

Valstiečių liaudininkų frakcija 17

Išvados 18

Literatūra 20

Įvadas

Temos aktualumas. Spartaus pilietinio tautos brendimo sąlyga – tai visuomenės orientavimasis politinių partijų spektre. Nepakanka žinoti tik partijos lyderį ir pagal jį formuoti savo politinę orientaciją. Kiekvienam piliečiui labai svarbu bent tos partijos, už kurią jis atiduoda savo balsą, pagrindinės vertybės, principai ir tikslai – tai, ką galima vadinti partijos ideologija. Taigi darbo tema yra aktuali.

Darbo tikslas – išnagrinėti, kiek Lietuvos partijos laikosi savo pasirinktų ideologijų, kiek jos tėra priedanga siekiant sau naudos.

Darbo uždavinys – išnagrinėti konkrečių partijų tikslus ir išanalizuoti, kiek jų veikloje yra pragmatizmo.

Darbo partijos frakcija

Darbo partija, įkurta 2003 m. rudenį, yra nuosaikios centro krypties politinė organizacija, besivadovaujanti demokratiškumo, tolerancijos ir viešumo principais. Partijos tikslas – sukurti modernią pilietinę visuomenę, kurioje yra gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės. Darbo partija vykdo nuoseklią šalies vidaus politiką, užtikrindama visuomenės narių teisinę lygybę, asmens laisves ir atsakomybes. [http://www.darbopartija.lt/lt/programa/taryba].

Darbo partijos programoje skelbiama, kad ši partija dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose puikiai žinodama bendruomenių problemas bei matydama būdus, kaip šias problemas spręsti. Darbo partijos kandidatai į miestų ir rajonų savivaldas yra pasiruošę sąžiningam bei kompetentingam ir demokratiškam savo krašto gyventojų atstovavimui, o tai įrodyti ketina dirbdami rajonų ir miestų tarybose. Kad Darbo partija yra pasirengusi spręsti visas problemas ne tik valstybės, bet ir savivaldos lygmeniu, partija įrodė dar dalyvaudama Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, kuomet pasisakė už tiesioginius merų rinkimus, už savivaldos modelio pertvarkymą.

Programoje skelbiama, kad Darbo partija yra puikiai susipažinusi su Lietuvos, jos kaimų ir miestų gyventojų problemomis. Laimėdama daugiausia vietų 2004 m . Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, ji pasiekė, kad daugelis Darbo partijos programinių nuostatų būtų įtrauktos į Vyriausybių programas. Dirbdama Seime Darbo partija dirba tik sąžiningai ir kompetentingai atstovauja Lietuvos žmonių interesams. [http://www.darbopartija.lt/lt/programa/taryba]

Darbo partijos frakcija laikėsi dvejopos pozicijos – viena vertus, kritikavo G.Kirkilo Vyriausybę, derybininkus ir patį derybų rezultatą dėl Leo LT, tačiau, kita vertus, tikino, jog laikas spaudžia ir verčia priimti sprendimus. Darbo partijai teko išklausyti daugelį AE įstatymo oponentų raginimų „praregėti“, apeliuojant ir į šios partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho viešai reiškiamą aštrią kritiką „Leo LT“. Dauguma šios frakcijos narių taip pat palaikė „Leo LT“ projekto teisiniam pagrindui – AE įstatymo pataisoms. [http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15818461].

Liberalų sąjūdžio frakcija

Šios partijos programoje skelbiama: „Mes buriamės į Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį kurti šiuolaikinę valstybę – PILIEČIŲ RESPUBLIKĄ – kiekvienam savą ir brangią. Laisvas, kūrybingas ir atsakingas žmogus yra PILIEČIŲ RESPUBLIKOS pamatas ir tikslas. Mes tikime, kad investicija į žmogų, jo saugumą ir ugdymą, į šeimą, į bendruomenę leis mums sukurti gyvybingą ir socialiai atsakingą pilietinę visuomenę, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir orumas. Privati iniciatyva ir efektyvi ūkio politika užtikrins gyvenimo kokybės kilimą visiems žmonėms. Lietuva sėkmingai konkuruos globaliame pasaulyje puoselėdama savo kultūrinę tapatybę ir patriotizmą, savigarbą ir ambiciją. PILIEČIŲ RESPUBLIKOJE, kurią mes kuriame gerbdami liberalizmo vertybes ir krikščioniškąją tradiciją, žmonės darys įtaką jiems atsakingai ir skaidriai valdžiai, vaikas bus išmokytas, ligonis išgydytas, vagis pagautas.

PILIEČIŲ RESPUBLIKĄ reikia kurti jau dabar, todėl telkiame visus siekti teisingos Lietuvos, išsilavinusios visuomenės ir pasiturinčio žmogaus. Veiksime kantriai ir atkakliai, praktiniu darbu kasdien keisime mūsų visų gyvenimą. Atmesdami savanaudiško išskaičiavimo ir cinizmo politiką, sau kelsime aukščiausius padorumo, kompetencijos, pilietinės ir socialinės atsakomybės reikalavimus.“ [http://www.liberalusajudis.lt/index.php/apie_partija/programa/40086].

Teigiama, kad piliečių Respublikoje gerbiamas įstatymas ir teisingumas. Lietuva turi tapti šiuolaikine demokratine valstybe. Žmogus čia turi jaustis saugus, gerbiamas ir reikalingas, matyti čia savo ir savo vaikų ateitį. Liberalų sąjūdžio partija atmeta korupcijos ir klanų ryšių saistomą politinę sistemą, kurioje veša privilegijos, telefoninė teisė, atsakomybės vengimas ir faktinė nelygybė taikant įstatymus. Nesutinka su požiūriu į žmogų kaip į statistinį vienetą, asmens žeminimu ir vaikymu valdiškose įstaigose. Žmogus turi žinoti savo teises ir galėti jas apginti. Kai įstatymai bus aiškūs ir teisingi, kai
jie galios visiems vienodai, mažės prielaidos korupcijai. Viešojo sektoriaus veiklos pagrindas – pagarba žmogui ir atsakomybė už darbo rezultatus, valstybės teikiamos paslaugos turi būti kokybiškos ir prieinamos. Kad gydytojas gerai gydytų, mokytojas ugdytų asmenybę, o policininkas rūpintųsi mūsų saugumu, turime jiems sudaryti deramas darbo sąlygas ir mokėti normalų atlyginimą.

Petras Auštrevičius apie savo partijos programą sako: „Mūsų programa iškelia tris labai konkrečius tikslus – teisinga Lietuva, išsilavinęs lietuvis, pasiturintis lietuvis. Valstybė žmogui turi teikti kokybiškesnes paslaugas, atsižvelgiant į piliečio poreikius, o ne versti pilietį jai tarnauti. Kita vertus, mums būtinas ir išsilavinimas, kad mūsų piliečiai galėtų kurti, konkuruoti ir iš to gyventi taip pat gerai, kaip pasaulio ir Europos tautos. Nieko nepasieksime be principingumo. Principingas teisingumas yra bet kokios kokybiškos sistemos veikimo pagrindas. Tik ten, kur nebus korupcijos skelbiant konkursus, kur bus nekorumpuoti teismai ir vietos politikai – tik ten žmonės bus turtingesni ir geriau patenkins savo poreikius. Todėl turime būti ne tik reiklūs bet kuriam valstybės pareigūnui, bet reiklūs ir sau.Turime visose srityse “nubrėžti liniją” tarp melo ir tiesos. Liberalų sąjūdžiui svarbus ir dar vienas veiklos principas – nuolatinis ryšys su piliečiais, vietos bendruomene, regioninių savitumų paisymas ir tarimasis su gyventojais. Stengsimės vietos bendruomenių veikloje dalyvauti tiesiogiai – mūsų partijos nariai ir rėmėjai dirbs bendruomenėse. Tik savo geru pavyzdžiu galime parodyti, kad pilietinė visuomenė egzistuoja ir gali tinkamai išspręsti reikalus čia ir dabar. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4153&p_d=50769&p_k=1]

Petras Auštrevičius teigia, kad teisingumo ir teisingos valstybės idėja yra nemari. Gyvenant permainų ir neišsipildžiusių lūkesčių laikotarpiu, ji tampa dar aktualesnė, todėl teisingumo tema pastaruoju metu taip dažnai ir plačiai pasitaiko politinių partijų retorikoje. Tačiau pati sąvoka, kuri tokia gili, kad dažnai net nesuprantama, kas iš tiesų yra tas teisingumas, dažniausiai eksploatuojama politiniais – populistiniais tikslais. Teisingumas tampa plataus vartojimo politine preke, siūloma rinkėjams, kalbant apie ją kaip kažkokį abstraktų tikslą, bet ne jo pasiekimo būdą. Pavyzdžių yra pakankamai, kad ir teisingumo siekiamybė įvedant tiesioginius Konstitucinio teismo teisėjų rinkimus. Ar šiuo metu tai piliečiui didžiausios svarbos reikalas? Ar žmonėms svarbiau gerai veikiantis Konstitucinis teismas, ar teisėjų parinkimo būdas? Kaip bebūtų keista, ši iniciatyva kai kam tampa programine gaire, ir sudaromas įspūdis, kad šių teisėjų atranka yra tokia aktuali problema, tuo pačiu nukreipiant dėmesį nuo daug svarbesnių teisingumo aspektų.[ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4153&p_d=55022&p_k=1].

Petras Auštrevičius pabrėžia, kad tikrasis teisingumo deficitas ir jo priežastys atsiskleidžia kasdienio gyvenimo grimasose. Pilietis kur kas dažniau susiduria ne su Konstituciniu teismu, jo teisėjais ar sprendimais, bet su vietos savivalda, viešosiomis paslaugomis – policija, švietimu, sveikatos apsauga. Čia, ir visų pirma čia, arčiausiai žmogaus turi būti pradėta kurti bei stiprinti Teisinga Valstybė, čia privalo būti atsiklausta piliečio nuomonės. Vietoje to nuolatos girdime apie iš vieno valdininko į kito kabinetą vaikomus piliečius, atėjusius spręsti kad ir statybų, verslo, aplinkos sutvarkymo klausimų. Atsainus ir biurokratiškas elgesys su šios šalies gyventoju visų pirma ir sukuria nepasitenkinimo bei nepasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis atmosferą. Teisingumas neturėtų būti suvokiamas ir pateikiamas kaip savotiška nirvana, į kurią kada nors, bet negreitai, pateks valstybė – teisingumas turi būti kuriamas kasdienėje aplinkoje, šalia gyventojų esančiame viešajame sektoriuje – kokybiško, skaidraus bei prieinamo švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos ir kitose srityse. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4153&p_d=55022&p_k=1]

Petras Auštrevičius yra įsitikinęs, jog Teisingai Valstybei atsirasti reikalingos kelios esminės permainos: „Visų pirma, būtina atsakinga, ne tuščiais pažadais paremta politika. Neseniai buvome arti krizės, kuomet dėl neteisėtai nusavintų algų tarp statutinių pareigūnų ir valstybės atsiradusi įtampa grasino pačių teisėtvarką ir visuomenės saugumą palaikančių institucijų stabilumui. Bendromis piliečių ir politikų pastangomis, šią problemą, atrodo, pagaliau pavyks išspręsti, tačiau neatliktų praktinių darbų laukia dar nemažai – dirbantiems pensininkams neišmokėta pensijos dalis, nebaigti grąžinti indėliai, uždelstos kompensacijos už žemę – Teisingos Valstybės nesukursime, nevykdydami to, ką pažadėjome. Antra vertus, būtinas ir kitoks valstybės tarnautojų požiūris į pilietį ir jo rūpesčius. Jis valdininkui turi būti laukiamas klientas, iš kurio pinigų ir jam mokama alga, o ne našta, kurios galima nusikratyti bakstelėjus pirštu į kito kabineto duris. Jausdamas valdžios institucijų pagarbą ir geranoriškumą, gaudamas kokybiškas viešąsias paslaugas, pilietis jausis ir gyvenąs Teisingoje Valstybėje“.


Liberalų ir centro sąjungos frakcija

Liberalų ir centro sąjunga – Lietuvos politinė partija, įkurta 2003 m. gegužės 31 d., kai bendrame suvažiavime susijungė Lietuvos liberalų sąjunga, Modernieji krikščionys demokratai ir Lietuvos centro sąjunga. [http://lt.wikipedia.org/wiki/Liberal%C5%B3_ir_centro_s%C4%85junga]. Liberalų ir centro sąjunga turi didžiausią frakciją Vilniaus miesto taryboje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1630 žodžiai iš 5319 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.