Lietuvos prekių importo dinamika
5 (100%) 1 vote

Lietuvos prekių importo dinamika

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Lietuvos užsienio prekybos raida 4

2. Užsienio prekybos teorinis aspektas 7

3. Lietuvos prekių importo raida 12

3.1. Bendri Lietuvos užsienio prekybos pokyčiai 1995 – 2006 metais 12

3.1.1 Importo struktūra pagal prekių rūšis 13

3.1.2 Lietuvos prekių importo kitimas pagal pagrindines šalių grupes 14

3.2. Bendri Lietuvos užsienio prekybos pokyčiai 2006 – 2007 metais 16

3.2.1 Importas pagal makroekonomikos kategorijų klasifikaciją 18

3.2.2 Pagrindinių paslaugų rūšių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 19

3.2.3 Svarbiausi užsienio prekybos partneriai 20

3.2.4 Importo prekinė struktūra pagal KN skyrius 22

3.2.5 Importo prekybos duomenys eliminavus sezono įtaką 24

Literatūros sąrašas: 27

ĮVADAS

Užsienio prekyba yra seniausi ir labiausiai paplitę tarptautiniai santykiai. Jie stipriai įtakoja kiekvienos valstybės ekonomikos raidą. Ne išimtis ir Lietuva. Užsienio prekyba stipriai lemia tokius svarbius rodiklius kaip bendrą nacionalinį produktą (BVP), mokėjimų balansą ir kitus, todėl jos praeities analizės jokiu būdu negalima atmesti.

Šalies užsienio ekonominė politika reguliuoja ekonominius santykius su kitomis šalimis. Kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo ūkio būklę, kitus veiksnius, vykdo gana skirtingą užsienio prekybos politiką. Maža Lietuvos valstybė gali tapti didelė tik aktyviai vesdama užsienio prekybą. Šio ekonominio sektoriaus reikšmingumas ir nuolatinis žymus prekybos deficitas, neabejotinai rodo, kad jam reikia skirti didesnį dėmesį.

Lietuvos užsienio prekybą apibūdina 2 pagrindiniai rodikliai: eksportas ir importas. Savo darbe daugiau dėmesio skyrėme importui ir jo sukeliamoms problemoms.

Pagrindinis mūsų darbo tikslas – atlikti Lietuvos prekių importo dinamikos ir pagrindinių problemų analizę, duomenis pateikti grafiškai ir juos išanalizuoti.

Importas – užsienio valstybės prekių, paslaugų ar kitų objektų, dažniausiai skirtų prekybai, įstatymiškas įvežimas į valstybę.

Darydami darbą išsikėlėme sau pagrindinius uždavinius:

• Apibūdinti importo svarbą ir naudą šalies ekonomikai.

• Pateikti ir susipažinti su importo teorija.

• Atlikti šalies importo analizę 1996 – 2006 ir 2006 – 2007 metų, atskleisti duomenų specifiką ir problemas.

Darbas sudarytas keliais etapai. Pirmajame skyriuje pateikta Lietuvos užsienio prekybos raida nuo Lietuvos nepriklausomybės iki šių dienų. Antrame skyriuje pateikta Užsienio prekybos teorija, joje plačiau analizuojamas importas, importavimo į šalį prekių ir paslaugų priežastys, sukeliamos problemos, pagrindiniai importo partneriai. Daugiausiai dėmesio skyrėme prekių importo analizei, pateikėme grafikus, lenteles ir juos išsamiai analizavome. Darbo pabaigoje padarėme išvadas ir prognozavimą netolimai ateičiai.

1. Lietuvos užsienio prekybos raida

Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. Lietuvoje pradėtos esminės politinės ir ekonominės reformos. Jų tikslas – sukurti demokratinę tvarką ir sąlygas rinkos ekonomikai. Viena iš pagrindinių ekonominės reformos priemonių buvo užsienio prekybos liberalizavimas ir institucijų šalies užsienio prekybos politikai kurti bei vykdyti sukūrimas. Buvo priimta daug vienašalių ir sutartinių sprendimų, kuriais remiantis sukurtas dabartinis Lietuvos užsienio prekybos režimas ir prekybos politikos formavimo struktūra. Derybos dėl stojimo į Pasaulinę Prekybos Organizaciją (PPO) ir su tuo susiję įsipareigojimai atliko svarbų vaidmenį kuriant Lietuvos ekonominę politiką ir užsienio prekybos politikos režimą. Dvišaliai ir regioniniai laisvosios prekybos susitarimai, ypač su Europos Sąjunga (ES) ir kitomis dviem Baltijos šalimis, buvo kitas svarbus veiksnys kuriant Lietuvos užsienio prekybos politiką.

Užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios SSRS į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais.

Iki ekonominių reformų pradžios Lietuvos užsienio prekybą vykdė valstybinės įstaigos, ji buvo griežtai reguliuojama kvotomis ir licencijomis. Dėl to reikėjo iš naujo kurti visą užsienio prekybos sistemą. Kadangi „centrinis planavimas pats savaime buvo pagrindinis netarifinis prekybą slopinantis barjeras, tai jo panaikinimas buvo didelis žingsnis atviros ekonomikos link“. Dėl šio sisteminio pasikeitimo po keleto metų užsienio prekyba buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus.

Lietuvos užsienio prekybos politika buvo liberalizuojama įgyvendinant tiek vienašales, tiek ir sutartines priemones. 1993 m. priimtas naujas prekybos įstatymas ir panaikinti dar likę kiekybiniai eksporto apribojimai. Importo srityje buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Buvo panaikinti specifiniai 10 % dydžio muito mokesčiai už importą tvirta valiuta ir statistinės prekybos rinkliavos, kurios buvo nustatytos informacijai apie prekybos srautus registruoti. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo. Per
analizuojamą laikotarpį importo apimtys didėjo, bendras importo sumažėjimas buvo tik 1994 metais. Į Lietuvą importuojamų prekių apimtys didėjo sparčiau kaip eksporto, todėl per 1993-1997 metus bendras prekybos balansas išliko neigiamas. Importas buvo skaičiuojamas pagal valstybes siuntėjas. Didžiausia dalis prekių buvo importuojama iš NVS ir ES integruotų prekybos sistemų. Tačiau jų dalis importe patyrė didelius pokyčius. Importas iš NVS šalių per 1993-1997 metų laikotarpį sumažėjo, o iš ES valstybių importas padidėjo. Sparčiai didėjantis eksportas ir importas buvo tiesioginis Lietuvos ekonomikos atvėrimo ir kliūčių mainams su kitomis šalimis šalinimo rezultatas. Kitos tendencijos, apibūdinančios Lietuvos prekybos srautų raidą, – tai ES ir Baltijos šalių dalies didėjimas ir NVS dalies mažėjimas Lietuvos užsienio prekybos apyvartoje. Nors NVS santykinė reikšmė Lietuvos eksporte sumažėjo, NVS, ypač Rusija, ir toliau liko svarbus importo šaltinis – 1999 m. importas iš jos sudarė beveik 20 % bendro Lietuvos importo. Apie pusę importo iš Rusijos sudarė mineralinės žaliavos, naudojamos Lietuvos naftos perdirbimo pramonės įmonėse.

2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulinės Prekybos Organizacijos nare. Taip buvo baigtas nuo 1995 m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją procesas.

Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos rėžimui stabilumą ir patikimumą – tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei investuotojams. PPO šalims narėms taip pat ir Lietuvai, pilnai įgyvendinant PPO reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė, skaidresnė ir prognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitalo investicijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo skatinimui, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo, tiek verslo aplinkos gerinimo srityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujų galimybių ir prekybos santykius su PPO valstybėmis-narėmis, konkurencijos sąlygoms tampant vienodoms, daro lygiaverčiais. Lietuva tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybinius interesus.

Kol Lietuva šešerius metus derėjosi dėl stojimo į PPO sąlygų, per tą laiką buvo pasirašyta nemažai dvišalių laisvosios prekybos sutarčių ir sukurta gana giliai integruota trijų Baltijos šalių laisvosios prekybos erdvė.

Iki 2002 m. Lietuva buvo pasirašiusi laisvosios prekybos sutartis su 27 šalimis. Pirmosios laisvosios prekybos sutartys pasirašytos 1992–1993 m. su kai kuriomis ELPA šalimis.

2003 m. Lietuva jau prekiavo su 169 pasaulio šalimis. Šalies užsienio prekybos apyvarta tais metais sudarė 52 413,8 mln. Lt. Eksportuota produkcijos už 22 145,1 mln. Lt., importuota – už 30 268,7 mln. Lt.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva perėmė visus Europos Sąjungos sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis. Tokiu būdu, užsienio prekybos režimo nustatymas yra deleguotas Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Komisijai ir Lietuvos Respublika įsijungė į bendrąją Europos Sąjungos prekybos politikos erdvę, kur visa užsienio prekyba yra reglamentuojama vieningai.

Lietuva nuo šiol dalyvauja formuojant vieningą ES rinką ir bendrąją prekybos politiką (BPP) – pirmiausia – tai muitų sąjungos rėžimą: Lietuva trečiųjų šalių atžvilgiu taiko ES prekybos režimą ir trečiosios šalys Lietuvos atžvilgiu taiko tą patį prekybos režimą kaip ir kitoms ES šalims.

Lietuvos prekyba su dvidešimt penkiomis valstybėmis tapo visiškai liberalizuota – muitų sąjungos sąlygomis tarp ES šalių panaikinti visi muitai ir kiti prekybiniai apribojimai.

Lietuvos įstojimas į ES turi savo privalumus ir trūkumus. Pagrindiniai įstojimo į ES privalumai:

• Galimybė Europoje išplėsti prekių ir paslaugų realizaciją;

• Galimybė plačiau naudotis ES technine pagalba, sparčiau priartinti gamybos technologinį lygį prie Europos valstybių lygio;

• Galimybė sparčiau Lietuvoje įsisavinti šiuolaikinius verslo gamybos ir vadybos metodus;

• Importo iš ES valstybių apribojimo pašalinimas leis sumažinti prekių kainas;

• Galimybė įgyvendinti makroekonominę política, įgalinančią siekti greitesnio ekonominio augito, didesnio užimtumo, aukštesnio gyvenimo lygio ir socialices apsaugos lygmens.

Pagrindiniai įstojimo į ES trūkumai:

• Lietuvos ekonomikos savarankiškumo apribojimai;

• ES institucijų išlaidų dengimas iš Lietuvos valstybės biudžeto;

• Lietuvos valstybės papildomos išorinės funkcijos, susijusios su įstojimu į ES, ir tų funkcijų vykdytojų finansavimas;

• Neigiami darbo jėgos migracijos padariniai.

2. Užsienio prekybos teorinis aspektas

Visos valstybės, neatsižvelgiant į jų dydį, ekonominę padėtį, technologinį išsivystymą bei kitas daugiau ar mažiau svarbias charakteristikas, yra pasaulinio ūkio dalis. Pasaulinis ūkis pradėjo formuotis prieš daugelį metų ir tai, visų pirma, vyko tarptautinių mainų, o vėliau prekybos dėka. Ilgainiui užsienio prekyba išsivystė iki globaliai ir masiškai paplitusio reiškinio, kuris tiesiogiai bei labai stipriai veikia kiekvienos valstybės gerovę.

Nė vienai valstybei nėra protinga bei naudinga atsiriboti nuo užsieninio pasaulio ir vystyti uždarą ekonomiką. Visų pirma, taip yra dėl to, kad nė
viena šalis negali pasigaminti visų reikmenų ar paslaugų reikalingų įvairiems gyventojų poreikiams tenkinti. Ir antra, specializacijos dėka, kai kurias prekes ar paslaugas pirkti iš kaimyninių valstybių gali atsieiti pigiau nei jas gaminti šalies viduje. Taip jau civilizacijos vystymosi eigoje susiklostė, kad kiekviena valstybė gamina tas prekes ir paslaugas, kurias apsimoka gaminti.

Nė vienai valstybei nėra protinga bei naudinga atsiriboti nuo užsieninio pasaulio ir vystyti uždarą ekonomiką, todėl prekės yra importuojamos ir eksportuojamos. Užsienio prekyba taip pat sukelia tam tikrų prieštaravimų, nes jos poveikis yra nevienodas įvairioms šalies gyventojų socialinėms grupėms. Vartotojams yra naudingas importas, o ne eksportas. Tuo tarpu gamintojams naudinga eksportuoti prekes, o importas jiems nuostolingas. Pastarasis didina ir nedarbą šalyje.

Lietuva prekiauja su daugiau kaip 180 pasaulio valstybių. Tikslinga išskirti tokias pagrindines šalių grupes – prekybos partneres: ES šalys apimančios 25 valstybes ( Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekijos respublika, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, lenkija, Liuksemburgas, Malta ir kt.), NVS šalys ( Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Kazachstanas, Kirgizijos Respublika, Moldovos respublika, Rusija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina), Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos (ELPA) šalys – Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija, bei likusios kitos šalys – Egiptas, Indika, Kinija ir t.t.. Išskirtos trys šalių grupės apima apie 90 proc. Lietuvos užsienio prekybos.

Importuojamos prekės į šalį yra dėl:

• priežasties, jog nė viena šalis negali pasigaminti visų reikmenų ar paslaugų reikalingų įvairiems gyventojų poreikiams tenkinti.

• specializacijos dėka, kai kurias prekes ar paslaugas pirkti iš kaimyninių valstybių gali atsieiti pigiau nei jas gaminti šalies viduje.

• nevienodas įvairių gamybos veiksnių bei išteklių pasiskirstymas šalyse. Kiekviena pasaulio šalis dėl skirtingos geografinės padėties, klimato, istorijos ir tradicijų pasižymi skirtingais ištekliais ir gaminamų produktų struktūra bei kokybe. Dėl šių natūralių skirtumų vienos valstybės negali pasigaminti reikiamų prekių ar paslaugų.

• Skonio skirtumo ir atsižvelgimo į jį, gaminant įvairias prekes bei teikiant paslaugas, skatina atskirų šalių įmones vykdyti tarptautinę prekybą. Tokiu būdu tarpusavyje prekiaujančios šalys gali patenkinti daugiau ir įvairesnių poreikių.

Pasaulinis ūkis patiria naudą, kai vyksta mainai tarp atskirų valstybių. Tačiau užsienio prekybos teikiami privalumai gali pavirsti trūkumais, o tuomet patiriama ir žala. Neribojant importo jis gali išaugti ir viršyti eksportą, tuomet prekybos balansas tampa neigiamas. Tai veikia šalies balansą ir išryškėja importo pasekmės:

• Didėjantis importas mažina valstybėje gaminamų prekių pirkimą; tai atsitinka dėl to, kad importuojamos prekės mažesnėmis kainomis nei Lietuvoje pagamintų prekių kainos užkariauja prekių rinką ir vartotojai renkasi pigesnį variantą.

• Dėl importo iš šalies išplaukia daug pinigų; perkant prekes iš kitų valstybių, šalies pinigai atitenka kitai valstybei (Paul Wonnacott/Ronald Wonnacott, 1994).

• Esant didesniam importui nei eksportui mažėja BVP; vykdant užsienio prekybą atviroji ekonomikos sistema susideda iš 4 sektorių. BVP apskaičiuojant išlaidų būdu:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1954 žodžiai iš 6263 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.